Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-04 · Administracinė byla Nr. I-3842-644/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
I-3842-644/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00773-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3842-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00773-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3).

Pareiškėjas teismo posėdyje skundą palaikė ir nurodė, kad 2018 m. balandžio 7 d. atliekant bausmę Kybartų pataisos namuose po rytinio patikrinimo apie 9.30 val. 105 kameroje tarp jo ir nuteistojo G. G. įvyko konfliktas, ko pasėkoje pareiškėjas buvo užpultas ir sužalotas. Pažymėjo, kad G. G. būdamas apsvaigęs nuo narkotikų smogė pareiškėjui į veidą ir prakirto kaktą bei nosį. Dėl patirtų sužalojimų pareiškėjas buvo išvežtas į Vilkaviškio ligoninę, kur jam buvo susiūta kakta ir sutvarstyta nosis. Pažymėjo, kad Kybartų pataisos namuose nėra užtikrinama tinkama apsauga ir nuteistųjų priežiūra. Dėl minėtų įvykių pareiškėjas iki šiol jaučia trauminį stresą, baimę, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją, pažeminimą ir pan.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu, kurį patikslino (b. l. 7-11), su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad dėl 2018 m. balandžio 7 d. pareiškėjo patirtų sužalojimų Kybartų pataisos namuose buvo atliktas tyrimas, kurio metu pareiškėjas su G. G. susitaikė ir pretenzijų nereiškė. Pareiškėjui kreipusis į Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistus, pareigūnai nedelsiant jį nuvedė į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų Apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, yra sudaromi Apsaugos ir priežiūros postų planai. Priežiūros postų planą sudaro stacionariųjų ir mobiliųjų priežiūros postų schema, pareigūnų, prižiūrinčių pataisos įstaigoje laikomus asmenis, pareigos ir pataisos įstaigos teritorijos schema. Taip pat yra patvirtintas Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniųjų specialistų, kurie vykdo nuteistųjų priežiūrą, skaičius. Vadovaujantis patvirtintu planu, jaunesnieji specialistai paskirstomi į postus ir jų nėra tiek, kad galėtų prižiūrėti kiekvieną gyvenamąjį kambarį atskirai. Kybartų pataisos namų pareigūnai nuteistųjų priežiūrą vykdė tinkamai, todėl negalima teigti, jog Kybartų pataisos namų pareigūnai savo neveikimu galėjo prisidėti prie pareiškėjo sužalojimo, nes jokie tiesioginiai ar netiesioginiai pareigūnų veiksmai nėra nustatyti. Kybartų pataisos namų pareigūnai elgėsi tinkamai ir atliko visas teisės aktuose numatytas pareigas, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kybartų pataisos namų (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) - neužtikrinus pareiškėjui saugių kalinimo sąlygų, ko pasėkoje pareiškėjas buvo sumuštas kito nuteistojo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 7 d. apie 9.25 val. Kybartų pataisos namų bendrabučio gyvenamajame kambaryje Nr. 105 tarp pareiškėjo R. K. ir nuteistojo G. G. kilo konfliktas, kurio metu pareiškėjas buvo sužalotas (b. l. 12-14). Pareiškėjui buvo nustatyta kirstinė 2 cm žaizda virš nosies ir įdrėskimas bei sumušimas nosies srityje. Dėl šių sužalojimų pareiškėjas buvo etapuotas į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių (b. l. 15, 19). Po šio įvykio R. K. ir G. G. susitaikė, o už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų pažeidimą G. G. buvo skirta drausminė nuobauda (b. l. 12-14).

BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką taip pat nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Pagal Instrukcijos 7 punktą, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai ir skaičiuotės; šių asmenų įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai; transporto priemonių laisvės atėmimo vietų teritorijose, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo darbų kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; laisvės atėmimo vietų personalo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, laikymosi kontrolė, nustatyta tvarka įeinančių į laisvės atėmimo vietas (išeinančių iš jų), kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, asmenų ir jų daiktų patikrinimas; įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; budinčioji priežiūros pamaina. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę juose laikomų asmenų elgesio kontrolę ir patikrinimus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimas Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams).

Taigi iš aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų bei aptartos EŽTT praktikos matyti, kad laikant nuteistąjį pataisos namuose, jam turi būti užtikrinamas saugumas (saugios kalinimo sąlygos). Sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti yra pataisos įstaigos žinojimas ar turėjimas žinoti apie gresiantį pavojų asmens fizinei neliečiamybei ir nesiėmimas protingų prieinamų priemonių, kuriomis būtų galima apsaugoti asmenį. Taigi, sprendžiant dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumo svarbu nustatyti, ar Kybartų pataisos namai ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugoti pareiškėją nuo smurto.

BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. BVK 114 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Instrukcijos 7 punkto sisteminė analizė leidžia teigti, kad pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę ir užtikrinti, kad nuteistieji pataisos įstaigoje nevartotų narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2018 m. balandžio 7 d. pareiškėją sužalojęs nuteistasis G. G. buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 31, 32, 33-34), kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog Kybartų pataisos namai nuteistųjų priežiūrą vykdė netinkamai, nes nesiėmė visų reikiamų priemonių, jog pataisos įstaigoje nebūtų vartojamos psichiką veikiančios medžiagos, ko pasėkoje pareiškėjas buvo užpultas ir sužalotas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, tačiau neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė sužalojimus, trauminį stresą, baimę, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją, pažeminimą ir pan. Pareiškėjo argumentus dėl fizinių sužalojimų patvirtina pareiškėjo Kybartų pataisos namų 2018 m. balandžio 7 d. Medicininės apžiūros pažyma (b. l. 33-34). Kitų įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo pareiškėjui galėjo kilti nepatogumų, išgyvenimų, įtampos, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovo atstovas būtų jį kalinęs tinkamomis (saugiomis) kalinimo sąlygomis.

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo pobūdį, vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (gyvybė, sveikata, saugumas ir kt.), patirtus išgyvenimus dėl konstatuoto pažeidimo, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 200 Eur (du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis