Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Remilijana“ atstovams advokato padėjėjai Miglei Petronienei ir Žydrūnui Trumpickui,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „ARCH-1“ atstovui Antanui Pikolovui,

2018 m. spalio 10 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Remilijana“ patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „ARCH-1“, valstybės įmonei Valstybės žemės fondas, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, jog nuosavybės teisės į daugiabučių namų kieme esantį Ginčo sklypą buvo atkurtos tik po to, kai pažeidžiant daugiabučių namų gyventojų teises, tai įpareigojo padaryti teismas. Teigia, kad pareiškėja siekia tarp daugelį dešimtmečių stovinčių daugiabučių namų įterpti dar vieną daugiabutį namą. Nurodo, kad CDD plano koregavimo Ginčo sklype plano sprendiniais iš esmės būtų pablogintos greta esančių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų gyvenimo sąlygos ir nepaisomi jų interesai. Teigia, kad leidus rengti detalųjį planą, nėra suteikiama garantija, kad bus patvirtintas iniciatoriaus norus atitinkantis detalusis planas ir tik detaliojo plano rengimo metu yra išnagrinėjamos ir įvertinamos visos galimybės ir techniniai duomenys.

Mano, jog skundžiamame rašte yra pagrįstai nurodoma, kad Bendrajame plane Ginčo sklypas patenka į kvartalą, pažymėtą P8, kuriame rekomenduojama 10-40 proc. gyvenamosios teritorijos su komunaliniais koridoriais. Teigia, kad būtent detaliojo plano rengėjas turi paskaičiuoti ir įvertinti ar minėtoje teritorijoje šis rodiklis nėra viršijamas. Kitų detaliųjų planų rengėjai tokius skaičiavimus atlieka, tačiau plano rengėjas atsisako tokius skaičiavimus atlikti. Teigia, kad plano rengėjas turi atlikti skaičiavimus apie jau esamą padėtį, t. y. įrodyti, kad neviršijami Bendrajame plane nurodyti rodikliai ir teikti koncepciją svarstyti pakartotinai.

Paaiškina, kad pareiškėja teismo, be kita ko, reikalauja, jog atsakovė būtų įpareigota patvirtinti CDD plano koregavimo Ginčo sklype planą dar nepabaigus rengiamojo etapo ir nepradėjus baigiamojo etapo procedūrų, t. y. neatlikus detaliojo plano sprendinių viešinimo (nesupažindinus visuomenės), neatlikus detaliojo plano derinimo atsakingose institucijose.

Trečiasis suinteresuotas VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą nepateikė.

Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „ARCH-1“ atstovai teismo posėdžio metu

patikslintą skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Kitų administracinės bylos proceso šalių atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėta iš esmės šioms administracinės bylos proceso šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 19 d. rašto Nr. (4.17)-D3-683 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), koncepcijos“ teisėtumo ir pagrįstumo bei Administracijos įpareigojimo patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), koncepciją ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti detaliojo plano korektūrą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. A1-794 patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, dydis, ribos bei apribojimai: plotas – 0,076 ha; pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos (indeksas G), daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (indeksas G2); žemės sklypo architektūriniai-urbanistiniai apribojimai – nenustatyti, statybos teisė netaikoma; norint plėtoti veiklą šiame sklype, būtina parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis Ginčo sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai UAB „Remilijana“, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Šiuo metu Ginčo sklype, be kita ko, galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, bei Palangos miesto bendrasis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317. Pareiškėja siekia parengti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), korektūrą (toliau – ir Korektūra). Korektūros tikslai: teritorijos naudojimo reglamentų nustatymas, optimalios urbanistinės struktūros suformavimas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklą, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, CDD plano sprendinių koregavimas planuojamoje teritorijoje; uždaviniai: detalizuojant Bendrajame plane nustatytus teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus, nustatyti teritorijų naudojimo reglamentus, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklą, nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, numatyti priemones gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldui išsaugoti ir naudoti, numatyti funkcinius bei kompozicinius ryšius su gretimomis teritorijomis; planavimo iniciatorius – UAB „Remilijana“; planavimo organizatorius – Palangos miesto savivaldybės administracija; teritorijų planavimo dokumento lygmuo – vietovės; teritorijų planavimo dokumento rūšis – kompleksinis (2015 m. gruodžio 7 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. 77-DP, susitarimas dėl 2015 m. gruodžio 7 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. 77-DP pakeitimo, Administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 3 d. įsakymas A1-1287 „Dėl pritarimo UAB „Dolentus“ pasiūlymui“, 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymas A1-1508 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini) planavimo darbų programos patvirtinimo“, Administracijos teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG8648).

Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu A1-1508 patvirtintos Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini) planavimo darbų programos 11 punkte nurodyta, kad rengiama koncepcija. Administracijos teritorijų planavimo sąlygų Nr. REG8648 8 punkte nurodyta bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengti detaliojo plano koncepciją, atlikti esamo ir planuojamo užstatymo urbanistinę analizę (tipologijos, mastelio, užstatymo tipo, pastatų proporcijų, medžiagiškumo, galimybių plėtotės aspektais) ir pateikti planavimo organizatoriui pritarimui.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir TPĮ) reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes (TPĮ 1 straipsnis). Pagal TPĮ 25 straipsnio 1 dalį, kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: 1) parengiamasis; 2) rengimo; 3) baigiamasis. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje rengimo etapo stadijoje numatytas esamos būklės įvertinimas, bendrųjų sprendinių formavimas ir sprendinių konkretizavimas. Bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir planuojamą teritoriją, atitinkamai teritorijai taikomų valstybės ir regionų strateginio planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta ją rengti. Šioje stadijoje teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo, o planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas. Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius (TPĮ 25 straipsnio 5 dalies 2 punktas). TPĮ 25 straipsnio 7 dalis nustato, jog kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. TPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Vertinant minėtas nuostatas, darytina išvada, jog išduotose planavimo sąlygose numačius parengti koncepciją, ji privalo būti parengta ir jai turi būti pritarta planavimo organizatoriaus (nagrinėjamoje byloje Palangos miesto savivaldybės administracijos). Koncepcijai nepritarus, negali būti pradėta kita kompleksinio teritorijų planavimo proceso stadija.

Administracijos 2016 m. spalio 10 d. raštu Nr. (4.17.)D3-3674 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), koncepcijos“ pritarta Korektūros parengiamojo etapo sprendiniams. Ginčas byloje kilo būtent dėl Administracijos nepritarimo Korektūros rengimo etape parengtai CDD plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, koregavimo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), koncepcijai. Skundžiamu raštu pareiškėjos UAB „Remilijana“ atstovui Žydrūnui Trumpickui atsakyta į 2018 m. vasario 2 d. bei 2018 m. kovo 7 d. prašymus. Nurodyta, jog išnagrinėjus 2018 m. vasario 2 d. prašymą pakartotinai informuojama, kad nepritariama pateiktai Koncepcijai, kadangi neatsižvelgta į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 11 d. rašte Nr. (4.17)-D3-235 ir 2017 m. vasario 23 d. rašte Nr. (4.17)-D3-745 nurodytas pastabas, tai yra nepagrįstas gyvenamojo namo statybos galimybės atitikimas Bendrojo plano sprendiniams. Paaiškinta, kad Bendrajame plane Ginčo sklypas patenka į kvartalą, pažymėtą P8, kuriame rekomenduojama 10-40 proc. gyvenamosios teritorijos su komunaliniais koridoriais. Taigi, nagrinėjamoje byloje planavimo organizatorius – Administracija nepritaria parengtai Koncepcijai, todėl yra užkertamas kelias tolimesnei Korektūros rengimo eigai. Šiuo atveju teismas privalo nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai nepritaria Koncepcijai, tokiu būdu neleisdama pereiti prie kitos teritorijų planavimo proceso stadijos.

Pareiškėja skundžiamą raštą ginčija iš esmės argumentuodama tuo, kad jis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis bei patikslindama, jog teritorijoje, kurioje yra Ginčo sklypas, yra pakankamai laisvos (neužstatytos) žemės, t. y. toje teritorijoje galima gyvenamųjų namų statyba, be to, netinkami atsakovės skaičiavimai.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Skundžiamu raštu atsisakant pritarti Koncepcijai, be kita ko, yra grindžiama Administracijos 2017 m. sausio 11 d. rašte Nr. (4.17)-D3-235 ir 2017 m. vasario 23 d. rašte Nr. (4.17)-D3-745 nurodytomis pastabomis. Taigi pastarieji dokumentai laikytini skundžiamo rašto sudėtine dalimi, kuri turi būti tiriama bei vertinama, sprendžiant dėl nepritarimo Koncepcijai. Administracijos 2017 m. sausio 11 d. rašto Nr. (4.17)-D3-235 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), koncepcijos“ 2 punktu nepritarta Koncepcijai, kadangi neatsižvelgta į Administracijos 2016 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. (4.17)-D3-4499 nurodytas pastabas: nepagrįstas gyvenamojo namo statybos galimybės atitikimas Bendrojo plano sprendiniams; Bendrajame plane sklypas patenka į kvartalą pažymėtą P8, kuriame rekomenduojama 10-40 proc. gyvenamosios teritorijos su komunikaciniais koridoriais. Administracijos 2016 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. (4.17)-D3-4499 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), koncepcijos“ taip pat laikytinas 2017 m. sausio 11 d. rašto Nr. (4.17)-D3-235 sudėtine dalimi, tačiau šiame rašte nenurodoma, jog nepagrįstas gyvenamojo namo statybos galimybės atitikimas Bendrojo plano sprendiniams. Administracijos 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr. (4.17)-D3-745 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), koncepcijos“ nurodyta, kad Koncepcijai nepritarta, kadangi: neįvykdytas 2017 m. sausio 11 d. rašto Nr. (4.17)-D3-235 2 punktas, tai yra nepagrįstas gyvenamojo namo statybos galimybės atitikimas Bendrojo plano sprendiniams; pateiktuose skaičiavimuose nurodoma, kad žemės sklypai, kuriems P8 rajone, nustatytas G1 ir (ar) G2 naudojimo būdas sudaro 28 proc., o žemės sklypai, kuriems nustatyti kiti naudojimo būdai (visuomeninė, rekreacinė, komercinė ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos) sudaro 19 proc., tačiau patikrinus ir patikslinus atlikus skaičiavimus nustatyta kad gyvenamosios teritorijos sudaro 65,40 proc., o kiti naudojimo būdai (visuomeninė, rekreacinė, komercinė ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos) sudaro 34,60 proc.

Pažymėtina, kad Koncepcijai taip pat buvo nepritarta Administracijos 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (4.17)-D3-3390 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), koncepcijos“ bei 2018 m. kovo 6 d. raštu Nr. (4.17)-D3-579 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), koncepcijos“, kurių turinys yra analogiškas skundžiamo rašto turiniui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata – valstybė remia visuomenei naudingas pastangas ir iniciatyvą, todėl priimant sprendimus, kuriais paneigiama galima ūkinė veikla, turi būti itin aiškiai bei konkrečiai nurodyta, kodėl atsisakoma leisti pradėti, tęsti, užbaigti atitinkamą procesą susijusį su ūkine veikla, kuriai reikalingas valstybės ar savivaldos institucijos sprendimas. Pastarojo pobūdžio sprendimui keliami aukšti teisiniai reikalavimai, nes tik esant faktiniam konkretumui bei teisiniam aiškumui (nurodžius teisinę kvalifikaciją) tampa įmanoma suprasti, kodėl užkertamas kelias ūkinei – komercinei veiklai, tik tada galima tinkamai suformuluoti bei pateikti kontrargumentus, kreiptis į teismą teisminės gynybos, o teismui patikrinti, ar priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1135-556/2017).

Pagal Bendrojo plano pagrindinį brėžinį P8 kvartalas patenka į Intensyvaus užstatymo mišrias gyvenamąsias teritorijas, kuriose dominuoja intensyvaus užstatymo gyvenamoji ir kurorto funkcijų veikla, kartu su reikalinga socialine paslaugų ir kita infrastruktūra. Rekomenduojama teritorijų struktūra: gyvenamoji su komunikaciniais koridoriais – iki 60 proc. (imtinai), viešojo naudojimo želdynai – nuo 15 proc. (imtinai), aptarnavimo infrastruktūra (socialinė, kurorto ir kita) – nuo 8 proc. (imtinai), maksimalus užstatymo intensyvumas sklype – 0,8. Nurodyta, kad teritorijai, į kurią patenka P8 kvartalas, t. y. miesto centro plėtros po 2015 metų teritorijoje galimas „kurorto centro ir kurorto pocentrių“ reglamentų taikymas modernizuojant teritorijas laikotarpyje iki 2015 metų. Kurorto centras, kurorto pocentriai (tarp jų – teritorijos su dideliu želdinių kiekiu) – tai Mišrios kurorto centro ir kurorto pocentrių teritorijos, kurioms keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūrai vyrauja gyvenamoji komercinė, visuomeninė veikla. Rekomenduojama teritorijų struktūra: gyvenamoji su komunikaciniais koridoriais – 10-40 proc., viešojo naudojimo želdynai – nuo 8 proc. (imtinai), aptarnavimo infrastruktūra (socialinė, kurorto ir kita) – nuo 40 proc. (imtinai), maksimalus užstatymo intensyvumas gyvenamosios paskirties sklypams – iki 1 (imtinai), negyvenamosios – iki 1,8 (imtinai).

Konstatuojama, jog nurodyta atsisakymo derinti Koncepciją priežastis – nepagrįstas gyvenamojo namo statybos galimybės atitikimas Bendrojo plano sprendiniams yra abstrakti, neaiški, nepagrįsta teisės aktų nuostatomis. Atsakovė nepateikė atliktų patikrinimo ir patikslintų skaičiavimų, kuriais nustatyta, kad Bendrojo plano P8 kvartale gyvenamosios teritorijos sudaro 65,40 proc., o kiti naudojimo būdai (visuomeninė, rekreacinė, komercinė ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos) sudaro 34,60 proc., kaip tai nurodė 2017 m. vasario 23 d. rašte Nr. (4.17)-D3-745 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), koncepcijos“. Kaip minėta, pagal Administracijos teritorijų planavimo sąlygų Nr. REG8648 8 punktą bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje privaloma parengti detaliojo plano koncepciją, atlikti esamo ir planuojamo užstatymo urbanistinę analizę (tipologijos, mastelio, užstatymo tipo, pastatų proporcijų, medžiagiškumo, galimybių plėtotės aspektais) ir pateikti planavimo organizatoriui pritarimui, tačiau nenurodyta, jog turi būti atlikta teritorijų (viso kvartalo) struktūros analizė. Atsakovė taip pat nenurodė, kodėl Ginčo sklypui, vadovaujantis Bendruoju planu, taikomas būtent Mišrios kurorto centro ir kurorto pocentrių teritorijų reglamentas, nors jo taikymas galimas, tačiau neprivalomas. Be to, net ir taikant šį reglamentą nurodyta teritorijos struktūra yra taip pat rekomenduojama, o neprivaloma. Pati atsakovė nurodo, jog šios rekomendacijos jau yra viršytos, todėl turėtų būti pagrįsta, kodėl būtent pareiškėjos atveju šios rekomendacijos yra griežtai laikomasi.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė vėlesniuose raštuose, įskaitant ir skundžiamą raštą, iškėlė naują sąlygą, kurios nebuvo nurodžiusi Administracijos 2016 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. (4.17)-D3-4499 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), koncepcijos“, t. y. šiame rašte nebuvo nurodyta, jog apskritai nepagrįstas gyvenamojo namo statybos galimybės atitikimas Bendrojo plano sprendiniams. Be to, kaip minėta, Administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. A1-794 nustatyta Ginčo sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos (indeksas G), daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (indeksas G2). Atsakovė šių aplinkybių nepaaiškino, t. y. nenurodė kodėl vienuose atsakovės sprendimuose nurodoma, kad Ginčo sklype galima daugiabučio namo statyba, o kituose – kad būtina tokią statybą pagrįsti. Atsakovė taip pat nenurodė kaip ir ar apskritai įmanoma minėtą Koncepcijos trūkumą pašalinti.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog skundžiamas raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies keliamų reikalavimų, yra jis nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Panaikinus skundžiamus administracinius aktus, kai jie yra neteisėti, teismas gali institucijas įpareigoti iš naujo svarstyti prašymą, tačiau teismas negali įpareigoti institucijų išspręsti prašymus atitinkamu būdu, kadangi administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, tačiau nesprendžia tokių prašymų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013). Nagrinėjamu atveju įstatymais nustatyta teisė ir pareiga suderinti ar teisės aktų nustatyta tvarka atsisakyti suderinti Koncepciją yra priskirta būtent Palangos miesto savivaldybės administracijai (TPĮ 25 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tik išskirtiniu atveju ir pats teismas jau gali bei turi įvykdyti viešojo administravimo sistemos subjektui priskirtas funkcijas, taip nutraukiant tokio subjekto nulemtą galimą proceso vilkinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1135-556/2017). Nagrinėjamu atveju matyti, jog priežastis, dėl kurios nederinta Koncepcija ir dėl kurios kyla ginčas, buvo nurodyta dar 2017 m. sausio 11 d. rašte Nr. (4.17)-D3-235 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), koncepcijos“, tačiau pareiškėja taip pat delsė ginčyti tokią atsakovės poziciją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos išvestinis patikslinto skundo reikalavimas tenkintinas iš dalies, atsakovė įpareigotina iš naujo svarstyti Koncepciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Remilijana“ patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 19 d. raštą Nr. (4.17)-D3-683 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), koncepcijos“.

Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), koncepciją.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.