Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, susipažinęs su baudžiamosios bylos, kurioje M. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-08-14 Kauno apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje M. L. kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. dėl to, kad jis 2014 m. rugpjūčio 14 d. apie 16:35 val., viešoje vietoje, ties remontuojamu geležinkelio tiltu, esančiu H. ir O. Minkovskių gatvėje, Kaune, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent, tyčia spirdamas į L. L. vairuojamą automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį AB SEB bankui, nulaužė automobilio dešinės pusės šoninį veidrodį, apgadino priekines dešinės pusės duris, variklio dangtį, tokiais veiksmais apgadindamas automobilį, padarė draudimo įmonei UAB DK „PZU Lietuva“ 619,52 eurų turtinę žalą, o L. L. 152,00 eurų turtinę žalą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Byla yra teisminga Kauno apylinkės teismui, ji nėra pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje nukentėjusioji yra L. L., kuri dirba Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje prokurore, Kauno apylinkės teisme dalyvauja nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir palaiko valstybinį kaltinimą. Kaltinamasis M. L. buvo teisiamas Kauno apylinkės teisme, jo atžvilgiu yra priimti keli apkaltinamieji nuosprendžiai. Dėl šios priežasties, nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme tiek proceso dalyviams, tiek pašaliniam stebėtojui gali kilti abejonių dėl Kauno apylinkės teismo nešališkumo, o tuo pačiu tai gali būti Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu pareikšti nušalinimą bet kuriam šio teismo teisėjui.

Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnyje, Teismų įstatyme įtvirtintas vienas iš sąžiningo teismo proceso reikalavimų – t.y. reikalavimas, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos teismų praktika pripažįsta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – teismas turi būti nešališkas subjektyviai, t.y. nė vienas teisėjas negali turėti išankstinio asmeninio nusistatymo ar būti tendencingas, be to, teismas turi būti nešališkas ir objektyviąja prasme, t.y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo šališkumo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui.

Nors teismas, vykdydamas teisingumą yra visiškai nepriklausomas, tačiau esant tokioms aplinkybėms, siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, tikslinga kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardoje esančiam apylinkės teismui (BPK 229 str. 1 d. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d., 2 d. 1 p., teismas

nutarė:

kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardoje esančiam apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.