- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- I-144-621/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01244-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pirm.), Virginijus Stankevičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, O. J., A. R., E. R., J. S., V. R.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos
- Kategorijos
- 1.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Žano Kubecko,
kolegijos narių teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus,
sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,
dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei R. T.,
dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei V. V.,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl Telšių apskrities viršininko 2009 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-34 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių seniūnijos Bugenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2008 m. patvirtinimo“ 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutės dalį dėl suprojektuoto suteikiamo neatlygintinai nuosavybėn 1,00 ha žemės sklypo, sklypo Nr. 364-2, esančio (duomenys neskelbtini), patenkančio į valstybinės reikšmės miškų plotus, panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą pareiškimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 22 d. gautas pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas, kuriuo prašoma:
1. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2009 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-34 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių seniūnijos Bugenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2008 m. patvirtinimo“ l priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutės dalį dėl suprojektuoto suteikiamo neatlygintinai nuosavybėn 1,00 ha žemės sklypo, sklypo Nr. 364-2, esančio (duomenys neskelbtini), patenkančio į valstybinės reikšmės miškų plotus;
2. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1232 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2009 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-34 1 priedo patikslinimo“, kuriuo patikslinta 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutė, dalį dėl suprojektuoto suteikiamo neatlygintinai nuosavybėn E. R. 1,15 ha žemės sklypo, sklypo Nr. 364-2, esančio (duomenys neskelbtini), patenkančio į valstybinės reikšmės miškų plotus;
3. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. R., (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 1,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės miško žemę;
4. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2009 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1401 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius Mažeikių rajone“ 2 punktą, kuriuo E. R. atkurtos nuosavybės teisės į 1,15 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 364-2 (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės miškų plotą;
5. Pripažinti negaliojančiu 2010 m. rugpjūčio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo notarinio registro Nr. 1109 dalį, kuria E. R. įpėdiniai: J. S., E. R., O. J., A. R. ir V. R. lygiomis dalimis paveldėjo 1,1500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės miškų plotus;
6. Pripažinti negaliojančia 2010 m. rugpjūčio 13 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties notarinio registro Nr. 1110 dalį, kuria 1,1500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), patenkantis į valstybinės reikšmės miškų plotus, atiteko A. R.;
7. Taikyti restituciją natūra – įpareigoti A. R. grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 1,1500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės miškų plotus.
Pareiškėjo atstovė 2015 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo, kuriuo buvo prašoma kreiptis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo ir nurodyta, kad ginčo žemės sklypas pateko į teritoriją, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas. Atlikus tyrimą ir surinkus pakankamai duomenų buvo padaryta išvada, kad išvardyti administraciniai aktai, kuriais buvo suformuotas 1,15 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir į šį žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės E. R.. Buvo priimti ir sudaryti sandoriai 2010-08-13 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis ir 2010-08-13 paveldėtos turto pasidalinimo sutarties dalis, sudaryti, pažeidžiant LR Konstitucijos 47 straipsnį – Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, LR žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą – LR miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punktą – išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai ir kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. LR žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriuose draudžiama privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės miškus, o taip pat piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad miškai yra valstybės išperkami ir jie priskirti valstybinės reikšmės miesto miškams. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, administraciniai aktai, kuriais suformuotas 1, 15 ha žemės sklypas ir šis žemės sklypas perduotas E. R., turi būti panaikinti, nes yra neteisėti ir prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Šie administraciniai aktai yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, tai vien šių aktų panaikinimas, nesiejant su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleidžia apginti viešojo intereso, todėl sandorio dalys taip pat turi būti pripažintos negaliojančiomis, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pripažinus sandorius negaliojančiais pagal LR CK 1 knygos 80 straipsnį turi būti taikoma restitucija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad taikant restituciją, būtina įvertinti restituciją lemiančias aplinkybes, susiklosčiusių teisinių santykių bei restitucijos objekto specifiką. Viena iš lemiančių aplinkybių yra ta, kad valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei ir jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas, todėl turi būti taikoma restitucija natūra, todėl A. R. privalo grąžinti valstybei pagal Registrų centro pateiktą pažymėjimą 1,15 ha žemės sklypą, esantį Ruzgų k., tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad faktiškai žemės sklypas užima didesnį plotą, negu yra nurodyta Nekilnojamojo turto registro pažymoje, t. y. 1,1874 ha, nurodyta valstybinės miškų tarnybos pateiktose dokumentuose. Kad visas žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, patvirtina byloje esantys duomenys. Valstybinės miškų tarnybos 2014-02-04 pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės E. R., patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažymos apie grafinius kadastro duomenis matyti, kad duomenys apie miškų statusą žemės sklype nepakito. Žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, todėl jis negalėjo būti perduotas privačion nuosavybėn ir panaikinus administracinius aktus bei pripažinus sandorius negaliojančiais turi būti grąžintas valstybės nuosavybėn. Dėl senaties atsakovas A. R. savo atsiliepime nurodė, kad prokuroras praleido terminus, pateikti teismui pareiškimą, tačiau pats atsakovas nenurodė, nuo kada turėtų būti taikomas tas terminas ir skaičiuojamas, jei prokuroras praleido. Viešąjį interesą ginančiam prokurorui kreiptis į teismą terminas skaičiuojamas nuo tada, kai prokuroras gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Prokuroras nėra šių administracinių teisės aktų dalyvis ir gavęs pareiškimą ar skundą apie tai, kad yra pažeistas viešasis interesas, turi papildomai surinkti dokumentus ir konstatuoti, ar yra pažeistas viešasis interesas, ar ne. Medžiaga yra renkama tam, kad būtų tinkamai formuluojami pareiškime reikalavimai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškimas dėl viešojo intereso iš Nacionalinės žemės tarnybos buvo gautas 2015-03-20, tačiau prie pareiškimo buvo pateikta tik nuosavybės teisių atkūrimo byla ir žemės sklypo formavimo dokumentai. Nors buvo nurodyta, kad žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, tačiau nebuvo konkrečiai nurodyta, ar tai visas žemės sklypas patenka, ar dalis žemės sklypo patenka, nebuvo šiuos teiginius patvirtinančių dokumentų. Todėl prokuroras, pradėjęs tyrimą dėl viešojo intereso pažeidimo, pirmiausia kreipėsi į valstybinę miškų tarnybą tam, kad gautų atitinkamus dokumentus, patvirtinančius, kad žemės sklype yra valstybinės reikšmės miškų plotai. 2015-04-09 dokumentai buvo gauti ir nuo to momento būtų galima teigti, kad nustatytas viešojo intereso pažeidimas, prokuroras galėjo tinkamai formuluoti pareiškimo reikalavimus ir nuo tos dienos skaičiuotinas terminas pareiškimui teismui paduoti.
Pareiškėjo atstovė 2015 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ankstesniame teismo posėdyje išsakytą poziciją. Pažymėjo, kad šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, nes teismui iškilo abejonių dėl termino kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti, jei specialus įstatymas nenustato kitaip. Nors Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, nustatanti prokuroro teisę ginant viešąjį interesą įstatymų nustatytais atvejais kreiptis su pareiškimu į teismą, nenumato specialaus termino, per kurį prokuroras galėtų paduoti skundą teismui dėl viešojo intereso gynimo, skaičiavimo taisyklių, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai, kurie dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises ir teisėtus interesus. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog toks skirtumas neprieštarauja Konvencijos garantuojamai teisei į teismą ir nėra diskriminacinis. 2015 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 18 d. raštas Nr. 1SD-836-(3.1.) dėl viešojo intereso gynimo, kuriame teigiama, kad galimai neteisėtai buvo privatizuoti valstybinės reikšmės miškų plotai, tarp jų ir E. R. vardu. Su prašymu buvo pateikti dokumentai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu E. R.. Jokių duomenų, koks miško plotas patenka į žemės sklypą, pateikta nebuvo, todėl buvo kreiptasi į Valstybinę miškų tarnybą. Šie duomenys iš Valstybinės miškų tarnybos prokuratūroje gauti 2015 m. balandžio 8 d., kuriuos išnagrinėjus buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, kurie padaryti formuojant ginčo žemės sklypą. Prokuroras į teismą su pareiškimu kreipėsi 2015 m. balandžio 22 d., todėl vieno mėnesio termino administraciniams aktams ginčyti nepraleido. 2014 m. gegužės 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas 2014 m. gegužės 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 1SD-(3.1)-1737 „Dėl viešojo intereso gynimo“, 2014 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas 2014 m. liepos 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 1SD-(3.1)-2520 „Dėl viešojo intereso gynimo“. 2014 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas 2014 m. rugpjūčio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 1SD-(3.1)-2563 „Dėl viešojo intereso gynimo“. 2014 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas 2014 m. rugpjūčio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 1SD-(3.1)-2564 „Dėl viešojo intereso gynimo“. Tačiau šiuose raštuose buvo prašoma kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo būtent dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitiems asmenims, t. y. R. M., A. L., Ž. R., J. G.. Prie prašymų buvo pridedami dokumentai, susiję tik su nuosavybės teisių atkūrimu konkrečiam asmeniui į konkrečius žemės sklypus, ir pateikiami valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentai tik konkretiems žemės sklypams nepateikiant šalia esančių žemės sklypų schemų. 2012-11-28 ir 2014-02-12 Valstybinės miškų tarnybos raštuose nurodytas ir šio ginčo sklypas, tačiau daugiau jokių duomenų, susijusių su šiuo žemės sklypu, nebuvo pateikta. Pareiškimai dėl viešojo intereso buvo teikiami atskirai, prokuroras pagrįstai tikėjosi, kad Nacionalinė žemės tarnyba atlikusi patikrinimą ir išsiaiškinusi, ar tikrai pažeistas viešasis interesas ir dėl likusių žemės sklypų, laukė, kol bus pateikti dokumentai, nes prokuroras kreiptis į teismą dėl viešo intereso pažeidimo būtent atkūrimo nuosavybės teisės srityje negali negavęs iš Nacionalinės žemės tarnybos atitinkamų dokumentų kreiptis į teismą. Prokuroras tokios informacijos laukė ilgą laiko tarpą. Nors prokuroras nekontroliuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiklos ir nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo, po to, kai ilgą laiko tarpą Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė prašymų dėl viešojo intereso gynimo dėl 2012 m. lapkričio 28 d. Valstybinės miškų tarnybos rašte Nr. R2-3213, 2014 m. vasario 12 d. Valstybinės miškų tarnybos rašte Nr. R2-397 minimų žemės sklypų, prokuroras ne vieną kartą kreipėsi telefonu į Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėją (teisininkę) N. S. dėl minimų žemės sklypų. Prokurorui būdavo paaiškinama, kad informacija ir dokumentai yra ruošiami, tačiau dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų trūkumo tai užtruks. Dokumentų negavus iki 2014 m. lapkričio 26 d., buvo kreiptasi raštu, tačiau atsakymo nebuvo gauta, o prašymas dėl viešojo intereso gynimo prokuratūrai pateiktas tik 2015 m. kovo 20 d., buvo gautas raštas dėl viešojo intereso gynimo, kuriame nurodyta, jog 12 asmenų atkuriant nuosavybės teises buvo pažeistas viešasis interesas. Pažymėtina, kad prokuroras nedalyvauja žemės sklypų formavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose, visus dokumentus, susijusius su žemės sklypų formavimu ir nuosavybės teisių atkūrimu, prokurorui privalo pateikti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir negavus dokumentų prokuroras negali vertinti administracinių aktų ir sudarytų sandorių teisėtumo. Byloje viešasis interesas susijęs su siekiu ir pareiga užtikrinti valstybinės reikšmės miško, kuriam nustatytas ypatingas teisinis režimas, apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą, todėl prokuroro prašymas, kuriuo siekiama apginti viešąjį interesą į valstybinės reikšmės mišką, negali būti atmetamas tuo pagrindu, jog prokurorui informacija apie galimus teisės aktų pažeidimus buvo pateikta ne iškart. Prokuroras nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, byloje pateikta pakankamai įrodymų pagrįstumui įrodyti. Prašo pareiškimą tenkinti.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovė V. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog visus argumentus yra išdėstę atsiliepime. Pažymėjo, kad prokuroras nepraleido įstatyme nustatyto vieno mėnesio termino ir pareiškimą pateikė laiku. Nurodė, kad kreiptis į prokuratūrą teisę turi tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius. Medžiaga buvo renkama Mažeikių skyriuje ir medžiaga buvo pateikta direktoriui. Tuo metu buvo didelės darbo apimtys, darbuotojų trūkumas, todėl šio žemės sklypo medžiagos rinkimas užtruko, pareiškimą prašo tenkinti.
Atsakovė O. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog viešasis interesas svarbiau už asmeninį, pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimo teismui nepateikė.
Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu (27 b. l., IV tomas). Teismui pateikė atsiliepimą (103–105 b. l., I tomas), kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.
Atsakovai J. S., A. R., V. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu (21, 23, 24 b. l., IV tomas). 2015 m. gruodžio 22 d. teisme gauti J. S. ir A. R. 2015-12-21 prašymai, kuriais prašo administracinę bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, su pareikštu pareiškimu nesutinka (36–37 b. l., IV tomas).
Atsakovė E. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, specialiame interneto tinklalapyje (33–34 b. l., IV tomas).
Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.
Suformuotoje administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ginčijami teisės aktai pažeidžia viešąjį interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 858-235/2013, kt.). Analogiško vertinimo laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėjęs, jog nurodyto termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus ir tai atitinkamai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013). Taigi byloje vertinamu atveju turi būti nustatyta, kuriuo momentu pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie viešojo intereso pažeidimą, ir ar jis kreipėsi į teismą nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Šioje byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas 2014 m. gegužės 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 1 SD-(3.1)-1737 „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriuo buvo prašoma kreiptis į teismą su skundu dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės R. M., panaikinimo bei jų pagrindu sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu (64–75 b. l., II tomas). 2014 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas 2014 m. liepos 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. lSD-(3.1)-2520 „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriuo buvo prašoma kreiptis į teismą su skundu dėl administracinių aktų dalių, kuriomis A. L. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, patenkančius į valstybinės reikšmės miškus, panaikinimo ir jų pagrindu sudarytų sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis (2–13 b. l., III tomas). 2014 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas 2014 m. rugpjūčio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. lSD-(3.1)-2563 „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriuo buvo prašoma kreiptis į teismą su skundu dėl administracinių aktų dalių, kuriomis Ž. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, patenkančius į valstybinės reikšmės miškus, panaikinimo ir jų pagrindu sudaryto sandorio dalies pripažinimo negaliojančia (119–135 b. l., II tomas). 2014 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas 2014 m. rugpjūčio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. lSD-(3.1)-2564 „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriuo buvo prašoma kreiptis į teismą su skundu dėl administracinių aktų, kuriais J. G. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, patenkančius į valstybinės reikšmės miškus (2–14 b. l., II tomas). Prie aukščiau paminėtų Nacionalinės žemės tarnybos raštų buvo pateiktos 2012 m. lapkričio 28 d. Valstybinės miškų tarnybos rašto Nr. R2-3212, 2014 m. vasario 12 d. Valstybinės miškų tarnybos rašto Nr. R2-397 bei 2013 m. gruodžio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto Nr. lSD-(3.1)-3435 kopijos, kuriuose minimi ne tik žemės sklypai, dėl kurių suformavimo ir perdavimo neatlygintinai asmenims Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, bet ir kiti žemės sklypai. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog šie dokumentai buvo susirašinėjimo dokumentai tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos. Prie prašymų buvo pridėti dokumentai, susiję tik su nuosavybės teisių atkūrimu konkrečiam asmeniui į konkrečius žemės sklypus ir pateikiami valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentai tik konkretiems žemės sklypams, nenurodant gretimų žemės sklypų. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad visos medžiagos buvo renkamos Mažeikių skyriuje. Informacija ir dokumentai buvo ruošiami, tačiau dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų trūkumo tai užtruko.
Šioje byloje nustatyta, kad prokuratūra apie galimai pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2015 m. kovo 20 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 18 d. raštą Nr. lSD-836-(3.1.) dėl viešojo intereso gynimo, kuriame nurodoma, kad galimai neteisėtai buvo privatizuoti valstybinės reikšmės miškų plotai, taip pat ir E. R. vardu. Su prašymu buvo pateikti dokumentai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu E. R.. Jokių duomenų, koks miško plotas patenka į žemės sklypą, pateikta nebuvo. Šiaulių apygardos prokuratūra kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą. Iš Valstybinės miškų tarnybos duomenys gauti 2015 m. balandžio 8 d., kuriuos išnagrinėjus buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, padaryti formuojant ginčo žemės sklypą.
Įvertinusi tai, kokius duomenis (dokumentus) Šiaulių apygardos prokuratūrai pateikė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, teisėjų kolegija daro išvadą, jog iki kreipimosi į Valstybinę miškų tarnybą Šiaulių apygardos prokuratūra neturėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pažeistas viešasis interesas. Darytina išvada, jog pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras operatyviai sprendė šį klausimą, realizavo teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatytais terminais. Pareiškimas Šiaulių apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 2015 m. balandžio 22 d. (2 b. l., I tomas) nepraleidus ABTĮ numatyto 30 dienų termino po to, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, kad galimai pažeistas viešasis interesas, šiuo atveju po duomenų gavimo 2015 m. balandžio 8 d. iš Valstybinės miškų tarnybos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.
Pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų aktų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į 1,1500 ha žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (nuo 2008-11-25 galiojusi redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams.
Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01) numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai: 1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervacinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.
Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė; to paties straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad taip pat išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė.
Motyvuojamoji dalis
Iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad E. R. 1991 m. gruodžio 17 d. pateikė tuometinei Mažeikių rajono Mažeikių apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) (18 b. l., I tomas). Išnagrinėjus E. R. prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją), buvo pripažinta E. R. teisė atkurti nuosavybės teises į J. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Telšių apskrities viršininko administracija 2008 m. balandžio 21d. parengė išvadą Nr. V4-3896 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje nurodė, kad pagal E. R. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas J. T. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą 41,5200 ha žemės, ir pagal susitarimą E. R. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 3,2503 ha žemės, iš kurios yra priskirta: valstybės išperkamai žemei 2,6703 ha (4774 Lt vertė); valstybės išperkam miškui 0,5800 ha (1032 Lt vertė) (19 b. l., I tomas). 2008 m. lapkričio 30 d. E. R. mirė. Telšių apskrities viršininkas 2009 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-34 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių seniūnijos Bugenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2008 m. patvirtinimo“ patvirtino: 1.1. papunkčiu – AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2008 m. parengtą Mažeikių rajono savivaldybės Bugenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto Nr. 8 papildymą patikslintame laisvame 257,93 ha valstybinės žemės, miško, vandens telkinių plote ir jame suformuotas žemės, miško, vandens telkinių sklypų ribas, plotus fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių prašymai buvo pateikti iki 2008 m. rugsėjo 10 d., ir likusį laisvos valstybinės žemės, miško, vandens telkinių 169,13 ha plotą; 1.2. – papunkčiu suprojektuotų grąžinamų natūra, suteikiamų neatlygintinai, perduodamų ir nuomojamų valstybinės žemės, miško sklypų kadastro duomenis pagal 1 priedą; 1.3. – papunkčiu suprojektuotų žemės sklypų, įtraukiamų į valstybinės reikšmės miško žemės sklypus apsodinimui, kadastro duomenis pagal 2 priedą. 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutėje nurodyta, kad E. R. suprojektuotas suteikiamas neatlygintinai nuosavybėn Ruzgų kaime žemės sklypas projektinis Nr. 364-2 1,00 ha ploto miškų ūkio tikslinės naudojimo paskirties (naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai), kuriam nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XXVI (miško naudojimo apribojimai) (20–21 b. l., I tomas).
Telšių apskrities viršininkas 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. Pl.Ž-1232 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2009 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-34 1 priedo patikslinimo“ patikslino Telšių apskrities viršininko 2009 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-34 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių seniūnijos Bugenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2008 m. patvirtinimo“ 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutę ją pilnai išdėstant priede: E. R. suprojektuotas ir suteikiamas neatlygintinai nuosavybėn Ruzgų kaime žemės sklypas projektinis Nr. 364-2 1,15 ha ploto miškų ūkio tikslinės naudojimo paskirties (naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai), kuriam nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos XXVI (miško naudojimo apribojimai) (37–38 b. l., I tomas).
Telšių apskrities viršininkas 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. R., (duomenys neskelbtini) atkūrė nuosavybės teises į E. R. tenkančią buvusio savininko J. T. nekilnojamojo turto dalį – 3,2503 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,18 žemės sklypą (vertė 5806 Lt) Ruzgų ir Kiminiškių kaimuose (40 b. l., I tomas). Telšių apskrities viršininkas 2009 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. Pl.Ž-1401 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius Mažeikių rajone“ įsakė atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius ir suteikti sklypus E. R. (sprendimo Nr. VM. 1-61-59), kuriai atkuriamos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių rajono savivaldybėje esančius žemės sklypus, tarp jų ir 1,15 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 364-2, (duomenys neskelbtini), sklypo nominali vertė 3339,00 Lt, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga: XXVI – 1,11 ha (41 b. l., I tomas). Telšių apskrities viršininkas 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-59 ir Telšių apskrities viršininkas 2009 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1401 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos E. R. nuosavybės teisės į 1,1500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) (42–43 b. l., I tomas).
Pagal 2010 m. rugpjūčio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr. 1109, E. R. įpėdiniai: J. S., E. R., O. J., A. R. ir V. R. lygiomis dalimis paveldėjo turtą, tarp jų ir 1,1500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (44–48 b. l., I tomas). 2010 m. rugpjūčio 13 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi notarinio registro Nr. 1110 E. R. įpėdiniai pasidalino paveldėtą turtą, ir pagal šią sutartį 1,1500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atiteko A. R. (49–54 b. l., I tomas).
Pažymėtina, kad pagal LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. rašte Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, jog 1,1500 ha žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Taip pat iš pateiktų Valstybinės miškų tarnybos duomenų (19 b. l., IV tomas) matyti, kad ginčo sklypo dalis yra pažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva). Kita šio žemės sklypo dalis nepažymėta sutartiniu valstybinės reikšmės miško ženklu (žalia spalva), tačiau pažymėta kitu sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri žymi miško žemės plotus, kurie yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis. Iš šios Valstybinės miškų tarnybos pateiktos grafinės medžiagos taip pat matyti, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 6110/0014:186 patenka į teritoriją, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 1,19 ha miško žemės, iš jo LRV 2007-07-11 nutarimu Nr. 713 patvirtintas 1,18 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 56965 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmento matyti, kad duomenys apie miškų statusą Žemės sklype nepakito.
2015 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 56964 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis nurodyta, kad Žemės sklypo juridinis plotas 1,1500 ha, o bendras žemės sklypo kadastrinis plotas 1,1874 ha ir jis patenka į (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalą Nr. 131, taksacinius miško sklypus Nr. 8 ir Nr. 10, kuriuose yra 1,19 ha miško (17 b. l., IV tomas).
Taigi įvertinus rašytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetą darytina išvada, kad ginčo 1,1500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus ir pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išsakytus atsakovų argumentus daro išvadą, kad ginčo atveju 1,1500 ha valstybinės reikšmės miško plotas, perduotas privačion nuosavybėn, pagal savo plotą ir jo dislokacijos vietą (duomenys neskelbtini) negali būti pripažintas mažareikšmiu, t. y. šiuo atveju viešojo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui panaikinant aktus, kurių pagrindu 1,1500 ha valstybinės reikšmės miško plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos išsaugojimas natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1561/2013).
Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai, teisėjų kolegijos manymu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Konstatuotina, kad Telšių apskrities viršininko 2009 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-34 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių seniūnijos Bugenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2008 m. patvirtinimo“ l priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutės dalis dėl suprojektuoto suteikiamo neatlygintinai nuosavybėn 1,00 ha žemės sklypo, sklypo Nr. 364-2, esančio (duomenys neskelbtini), patenkančio į valstybinės reikšmės miškų plotus, Telšių apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1232 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2009 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-34 1 priedo patikslinimo“, kuriuo patikslinta 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutė, dalis dėl suprojektuoto suteikiamo neatlygintinai nuosavybėn E. R. 1,15 ha žemės sklypo, sklypo Nr. 364-2, esančio (duomenys neskelbtini), patenkančio į valstybinės reikšmės miškų plotus, Telšių apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. R., (duomenys neskelbtini) dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 1,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės miško žemę, Telšių apskrities viršininko 2009 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1401 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius Mažeikių rajone“ 2 punktas, kuriuo E. R. atkurtos nuosavybės teisės į 1,15 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 364-2,( duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės miškų plotą, yra nepagrįsti, todėl naikintini.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, ginčo žemės sklypo suteikimas yra niekinis, todėl, vadovaujantis principu, kad „iš neteisės teisė neatsiranda“, turi būti pripažinta negaliojančia 2010 m. rugpjūčio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo notarinio registro Nr. 1109 ir 2010 m. rugpjūčio 13 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties notarinio registro Nr. 1110 dalys, pagal kurias A. R. atiteko 1,1500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas taip pat prašo taikyti restituciją natūra – įpareigoti A. R. grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 1,1500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) patenkantį į valstybinės reikšmės miškų plotus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, kai dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstamos negaliojančiomis visos šio turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šio akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo. Toje pačioje nutartyje nurodoma, kad kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti.
ABTĮ 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 nurodoma, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį, valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn; panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei natūra. Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iš esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija akcentavo, jog, jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai būtų kuo greičiau pašalinti – turi būti pakartotinai operatyviai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Iš minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuostatų matyti, kad operatyviu galėtų būti laikytinas šešių mėnesių terminas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą Paplauskienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.31102/06), kuriame nurodyta, kad pareiškėja patyrė finansinių nuostolių dėl negalėjimo naudoti turto po jo suteikimo 2004 m. rugpjūčio 20 d., kuris buvo paimtas iš pareiškėjos vykdant 2006 m. kovo 22 d. teismo sprendimą, ir konstatuota, kad pareiškėjos atžvilgiu iki 2009 m. balandžio 9 d. tęsėsi nuostolinga situacija, t. y. iki kol institucijos suteikė pareiškėjai naują tokio paties dydžio žemės sklypą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sąžiningi asmenys, kurie patyrė žalą dėl valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų, pagal Konstituciją ir kitus įstatymus (CK 6.271 straipsnis) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia: