Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-10-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1333-426/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-12
Bylos Nr.
II-1333-426/2009
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00921-2009-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pažeidėjas
I. T.
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-1333-426/2009
(Proceso Nr. 4-61-3-00921-2009-7)Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7; 73 (S)
NUTARTIS2009 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal I. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos (KPV) nutarimo panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2009 m. liepos 29 d. I. T. surašė ATP protokolą už tai, kad ji 2009 m. balandžio 17 d. apie 7 val. 36 min. Vilniuje, Ukmergės g. vairuodama automobilį „Volvo S60“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo juosta, skirta maršrutiniam transportui. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 186 p. reikalavimus (b. l. 9). Vilniaus apskrities VPK KPV 2009 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. F523105 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 124² str. 2 d., padarymą, skyrė 75 Lt baudą (b. 1. 10).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir ATP bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Skunde (b. l. 2-4) paaiškino, kad su pažeidimu nesutiko, paaiškino, kad Ukmergės g., Vilniuje, važiavo keliu su dvejomis juostomis, skirtomis visoms transporto priemonėms. Jai po dešine buvo papildoma juosta, skirta maršrutiniam transportui. Privažiavus vietą, kurioje po dešine (juostoje, skirtoje maršrutiniam transportui) yra autobusų stotelė, per plačią brūkšninę juostą įvažiavo į stotelę išleisti keleivį ir išvažiavo iš stotelės toje vietoje, kur tęsėsi plati brūkšninė juosta. Taip pat nurodė, kad būtina vadovautis ne tik KET 186 str., bet ir KET 3 priedo 1.21 ir 1.22 p., tačiau pareigūnas į jos paaiškinimus neatsižvelgė.

Šalies argumentai

I. T. teigimu, sistemiškai vertinant KET nuostatas, kurios reglamentuoja eismą juosta, skirta maršrutiniam transportui, galima teigti, kad šiam santykiui reikšmingos KET 155.9 p., 186 p., 3 priedo 1.21 ir 1. 22 p. įtvirtintos nuostatos. KET 155.9 p. įtvirtina leidimą sustoti ir stovėti maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra - arčiau kaip 15 m atstumu nuo stotelės ženklo) arba arčiau kaip 15 m atstumu nuo taksi stotelės ženklo, jeigu tai nekliudytų maršrutinio transporto ar taksi eismui. Pagal KET 186 str. reikalavimus kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) ženklinimo linijomis „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta ir sustoti joje draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus. Tačiau jeigu ši eismo juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys arba apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai privalo persirikiuoti į šią eismo juostą. Maršrutiniam transportui važiuoti skirta eismo juosta, pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“, leidžiama važiuoti lengviesiems automobiliams taksi. KET 3 priedo, reglamentuojančio kelių ženklinimą ir jo charakteristikas, 1.21 p. nurodoma, kad raidė „A“ žymi važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą tiktai maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę. Pagal paties priedo 1.22 p. plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos). KET 186 p. išvardijami atvejai, kada privaloma persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą, siekiant sukti į dešinę ar apvažiuoti į kairę sukančią transporto priemonę. Minėtame KET punkte nekalbama apie įvažiavimą ir išvažiavimą iš stotelės. Būtent KET 3 priedo 1.22 p. įtvirtina galimybę ir leidžiamą ribą, per kurią galimą išvažiuoti ir išvažiuoti iš stotelės.

Pažymi, kad pareigūnui taip pat paaiškino, kad toje kelio atkarpoje nėra galimybės sukti nei į dešinę, nei į kairę. Iškėlė klausimą, kodėl toje kelio atkarpoje būtent toks kelio ženklinimas, jei, anot pareigūno, tokia brūkšninė linija būna tik ten, kur galima sukti į dešinę ar į kairę. Pareigūnas paaiškino, kad toks kelio ženklinimas yra tam, kad maršrutinis transportas galėtų išvažiuoti iš stotelės. Jai paaiškinus, kad maršrutinis transportas, išvažiuodamas iš stotelės, patenka į juostą, pažymėtą „A“ raide, ir, norint tęsti maršrutą, nėra būtinybės važiuoti juosta, skirta kitoms transporto priemonėms, pareigūnas tiesiog surašė nutarimą ir pasakė, kad šį nutarimą galima skusti įstatymų nustatyta tvarka, net nevertinęs tos aplinkybės, kad ten yra stotelė.

Iš nuotraukos, kurioje užfiksuotas jos vairuojamas automobilis, matyti, kad automobilis kerta plačią brūkšninę liniją ir joks važiavimas juosta, skirta maršrutiniam transportui, nėra fiksuojamas. Į tai pareigūnas taip pat turėjo atsižvelgti. Mano, kad pareigūnas, neįvertinęs visų ATP bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė ATPK 284 str. reikalavimus, neveikė taip rūpestingai ir atsakingai, kaip privalėjo veikti, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Teismo posėdyje I. T. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 124¹ str. 2 d., galiojusi pažeidimo padarymo momentu, numatė, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 Lt iki 100 Lt.

I. T. buvo nubausta pagal minėtą straipsnį už tai, kad 2009 m. balandžio 17 d. apie 7 val. 36 min. Vilniuje, Ukmergės g. vairuodama automobilį važiavo juosta, skirta maršrutiniam transportui.

Vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). Pareigūnas, nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str.).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai kaltinančių įrodymų vertinimas leidžia pašalinti visas abejones dėl asmens kaltumo, o teisinantys įrodymai gali būti pripažinti neturinčiais įrodomosios galios.

Nors I. T. tvirtina, kad teisės normų reikalavimų nepažeidė, tačiau jos pozicija nėra pagrįsta faktiniais duomenis. Be to, jos paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Kaip matyti iš skundo argumentų ir pareiškėjos paaiškinimų teisme, ji iš esmės neginčija faktinių aplinkybių, t. y. kad ATP protokole nurodytu laiku vairuodama automobilį „Volvo S60“ važiavo Ukmergės g., Vilniuje, eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui.

ATP protokole I. T. buvo inkriminuotas KET 186 p. pažeidimas. Pagal minėtą KET punktą kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) ženklinimo linijomis „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta ir sustoti joje draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus. Tačiau jeigu ši eismo juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys arba apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai privalo persirikiuoti į šią eismo juostą. Maršrutiniam transportui važiuoti skirta eismo juosta, pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“, leidžiama važiuoti lengviesiems automobiliams taksi.

Taigi, KET 186 p. vienareikšmiškai nurodo, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) ženklinimo linijomis „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta ir sustoti joje draudžiama. Į šią eismo juostą, kai ji nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, galima persirikiuoti tik dviem KET numatytais atvejais:

sukant į dešinę;apvažiuojant sustojusią į kairę sukti transporto priemonę.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, I. T. neatitiko nei vienos iš šių atvejų, kadangi, kirsdama eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, įvažiavo į stotelę išleisti keleivį. KET nenumato, kad automobilio vairuotojas gali važiuoti eismo juosta, kuri skirta maršrutiniam transportui, tam kad išleistų vežamą keleivį, todėl I. T. veiksmai laikytini teisę pažeidžiančiais.

KET skirtos reglamentuoti teisėtus eismo dalyvių veiksmus ir nenustato neteisėtų veiksmų atlikimo tvarkos. Automobilio vairuotojas, pažeidžiantis KET, neįgyja jokių teisių, negali reikalauti, kad jo neteisėtas automobilio valdymas būtų pateisinamas kokių nors teisės normų aiškinimu.

Šiuo atveju I. T. savo pozicijos teisingumą įrodinėjo KET 155.9, šių taisyklių 3 priedo 1.21 ir 1.22 p., tačiau šiuose punktuose įtvirtintos teisės normos teismui paduoto skundo pagrįstumo neįrodo, nes jos nereglamentuoja ne maršrutinio transporto priemonių vairuotojų teisės įvažiuoti į eismo juostą, pažymėta raide „A“. Plati brūkšninė juosta, kuri pažymėta pareiškėjos nubraižytoje schemoje, taip pat nesuteikė I. T. teisės persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą, kadangi tokie veiksmai prieštarautų KET 186 p. reikalavimams.

Teismas vertina, kad I. T. pateikė incidento situaciją iš jai palankios pusės. Tokie motyvai negali būti pagrindas tenkinti skunde pateiktą prašymą. Pareiškėjos kaltė pažeidimo padaryme pilnai įrodyta ATP protokole ir teisės pažeidimo duomenų protokole Nr. 0529013735 (b. l. 12) nurodytais duomenimis. I. T. skunde ir teismo posėdžio metu išsakyti argumentai iš esmės vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės nuobaudos.

Administracinė nuobauda skirta sankcijos ribose: nenustačius nei atsakomybę lengvinančių (ATPK 31 str.), nei sunkinančių (ATPK 32 str.) aplinkybių, pagrįstai skirtas ATPK 124² str. 2 d sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Policijos priimtas nutarimas iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

I. T. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. F523105, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė