Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-362-319-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-20
Bylos Nr.
1A-362-319-2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00819-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis
J. A.
Nukentėjusysis
R. R.
Advokatai
Giedrė Kazakevičienė
Kategorijos

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-362-319-2014

Teisėja Vilma Dapkevičienė Teisminio proceso Nr.1-20-9-00819-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nuteistajam J. A., jo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 284 str. 1 d. ir jam skirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. J. A. įpareigotas bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Priteista iš J. A. nukentėjusiajai R. R. 2500 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1600 Lt advokato išlaidoms apmokėti, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 rugpjūčio 7 d. apie 19.30 val. viešoje vietoje – Alytuje, (duomenys neskelbtini) “(duomenys neskelbtini)” patalpose vykusio DNSB susirinkimo metu, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, pašalinių žmonių akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė ne mažiau 5 smūgių nukentėjusiajai R. R. į įvairias kūno vietas: į krūtinę, per rankas ir į dešinį petį, tuo nukentėjusiajai R. R. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame rieše ir kairėje plaštakoje, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniam bei aplinkai ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

J. A. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-02-06 nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas J. A. kaltę dėl BK 284 str. l d. numatytos nukalstamos veikos padarymo grindė nukentusiosios R. R. bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų V. B., R. Z., L. B. ir E. J. parodymais, nors nuosprendyje akivaizdžiai pastebimi nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų neatitikimai, kas leidžia pagrįstai abejoti šių parodymų patikimumu. Nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad J. A. jai sudavė ranka du smūgius: į krūtinę ir į dešinę ranką, teismo posėdžio metu ji parodė, kad J. A. jai sudavė du kartus per rankas, vieną kartą į petį, du kartus į krūtinę, t.y. vietoj dviejų nukentėjusiajai suduotų smūgių atsirado penki, tačiau apylinkės teismas nukentėjusiosios parodymų netikslino ir aplinkybių dėl kurių buvo pakeisti nukentėjusiosios parodymai nesiaiškino. Apeliantas teigia, kad tai, kad nukentėjusioji galimai meluoja dėl patirtų sumušimų bei jų kiekio patvirtina ir liudytojų V. B., R. Z., L. B. ir E. J. parodymai, iš kurių nei vienas nepavirtino matęs apeliantą jai suduodant daugiau kaip nei du smūgiai - į krūtinę ir į ranką (petį), kas kelia pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiosios R. R. teisme duotų parodymų tikrumo. Apelianto nuomone, remiantis minėtų asmenų parodymais ant nukentėjusiosios krūtinės ir ant peties turėjo likti smūgių žymės, tačiau pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G812/13(06) (b.l. 19) nurodyta, kad R. R. padarytos kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame rieše ir kairėje plaštakoje, taigi, iš viso specialistas konstatavo 8 poveikio į nukentėjusiosios abi rankas skirtingos lokalizacijos požymius, o ant nukentėjusiosios krūtinės kraujosruvų nekonstatuota, nors visi liudytojai ir pati nukentėjusioji aiškina, kad smūgis į krūtinę buvo suduotas. Minėtų specialisto išvados, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų neatitikimo bei prieštaringumo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame niekas netyrė ir minėtų aplinkybių aiškintis nebandė. Apeliantas teigia, šie prieštaravimai kelia abejonių, ar tikrai buvo įrodyta, kad nukentėjusiosios R. R. nustatyti sužalojimai buvo patirti konflikto su J. A. metu. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį J. A. pažeidė BPK 20 str. ir BPK 301 str. 1 d. nuostatas, rėmėsi vien tik prieštaringais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, tinkamai neištyrė nukentėjusiosios pateiktos specialisto išvados Nr. G812/13(06) ir minėtų asmenų parodymų atitikimo, todėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi prielaida, kad galimai nukentėjusiosios R. R. patirti sužalojimai konstatuoti specialisto išvadoje Nr. G812/13 (06) yra padaryti dėl J. A. neteisėtų veiksmų. Apeliantas skunde teigia, kad nesurinkta įrodymų, jog jis padarė BK 284 str. 1 d. numatytą veiką. Tik vienas liudytojas E. J. parodė, kad girdėjo J. A. pavartotus necenzūrinius žodžius. E. B. parodė, kad J. A. necenzūrinių keiksmažodžių nevartojo. J. A. neneigia, kad savo nuomonę bendrijos susirinkime reiškė daugiau nei visi, tačiau taip jis elgėsi ne siekiant pažeisti viešąją tvarką ar visuomenės rimtį. Apelianto nuomone, jo veika nepasireiškia nei vienu iš BK 284 str. 1 d. numatytų būdų ir bylą nagrinėjęs teismas nuosprendyje niekaip nemotyvavo, kuo pasireiškė jo veiksmai atitinkantys BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl kvalifikuoti minėto asmens veiką pagal BK 284 str. 1 d. negalima nesant būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Be to, skunde nurodyta, kad BK 284 str. 1 d. aprašyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, vienas iš būtinų jos požymių yra padarinių konstatavimas - realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-22 nutartis Nr. 2K-135/2011, 2006-02-21 nutartis Nr. 2K-243/2006 ir kt). Šioje byloje nuosprendžio motyvuojamoje dalyje viskas suvesta į sveikatos nukentėjusiajai R. R. padarymą, tačiau sveikatos sutrikdymai, nors ir padaryti viešoje vietoje, įstatymų leidėjo kvalifikuotini kaip atskiri nusikaltimai, tuo tarpu BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtino požymio - pavojingos veikos padarinių t.y. viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymo, pirmosios instancijos teismas nenustatė.

Šalies argumentai

J. A. ne tik nesutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo priimtu 2014-02-06 nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl BK 284 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, bet ir laiko nepagrįsta teismo sprendimo dalį, kuria iš jo nukentėjusiajai teismas priteisė 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad „nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008), todėl šiuo atveju, net jeigu ir apeliacinės instancijos teismas, pripažintų J. A. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, skundžiamu nuosprendžiu priteista 2500 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų formuojamos neturtinės žalos atlyginimo praktikos panašiuose bylose bei prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatęs nukentėjusiosios patirtų sužalojimų mąstą - vietoj nesunkaus sveikatos sutrikdymo nustatė, kad nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko negalėjo objektyviai ir tinkamai nustatyti nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį. Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji prašomos neturtinės žalos dydžio aiškiai nemotyvavo, taip pat kad įpareigodamas J. A. atlyginti nukentėjusiajai 2500 Lt neturtinę žalą teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, gaunamas pajamas, kad jis pensininkas, jokių kitų papildomų pajamų neturi.

Apeliantas nurodo, kad jeigu bus pripažinta, kad ši suma priteista teisingai, atsižvelgiant į sunkią J. A. materialinę padėtį, prašo priteistos sumos mokėjimą išdėstyti 2 metams, kadangi visos sumos iš karto jis atlyginti niekaip nesugebėtų. Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiajai R. R. priteista 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų suma ir teigia, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams bei prieštarauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 partvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas J. A. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę pagrįstai vadovavosi BK 54 str., 55 str., 61 str. nuostatomis, BPK normų reikalavimų nepažeidė, civilinių ieškinių bei proceso išlaidų priteisimo klausimus išsprendė tinkamai.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, kad nesurinkta pakankamai neginčytinų, jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nepašalinti prieštaravimai, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingas, vertinamos kaip jo gynybos versija. Teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o prieštaringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Kolegija be kita ko pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.

J. A. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nuosekliai neigė panaudojęs fizinį smurtą prieš R. R., nurodė, kad buvo nepatenkintas bendrijos pirmininko elgesiu ir nutarė išeiti iš salės, o grįžti jam jau niekas neleido, nes V. B. užstojo duris ir neleido įeiti, stūmė jį rankomis atgal, o R. R. atbėgusi pradėjo abiem rankom mosikuotis ir pataikė jam į galvą. R. R. nesudavė nei vieno smūgio, su durimis jai netrenkė. Parodė, kad jo ir R. R. santykiai buvo konfliktiški, ji norėjo jam atkeršyti už sužlugdytą jos narkotikų verslą, todėl dabar jį apkalba, nori atkeršyti. Ši nuteistojo versija neatitinka faktinių aplinkybių, paneigta byloje surinktais apelianto kaltę patvirtinančiais akivaizdžiais ir neginčijamais įrodymais, taip J. A. tendencingai, iškraipant faktus bando išvengti atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai objektyviais ir patikimais, apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais laikė nukentėjusiosios R. R. ir tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymus. Skunde apeliantas tvirtina, kad nukentėjusiosios parodymų prieštaringumą patvirtina jai suduotų smūgių skaičiaus neatitikimas liudytojų parodymams bei rašytinei bylos medžiagai – teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota kitokie sužalojimai ir kitoks jų kiekis, nei parodė nukentėjusioji. Nukentėjusioji R. R. nuo pat bylos tyrimo pradžios apie įvykį davė nuoseklius ir detalius parodymus, kurių nežymios detalės pagrįstai nedavė teismui pagrindo abejoti jos parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad J. A. sudavė jai du kartus į krūtinę ir į dešinę ranką, o teisme ji visas aplinkybes išdėsčiusi tapačiai, tik nurodė, kad be dviejų smūgių į krūtinę ir petį, dar J. A. du kartus kumštimi sudavė į ranką. Iš šių parodymų matyti, kad suduotų smūgių skaičius ir kūno vietos, į kurias buvo suduota iš esmės nesiskiria. Neatmetama galimybė, jog nukentėjusioji duodama parodymus teisme negalėjo taip tiksliai atsiminti visų detalių, kaip ikiteisminio tyrimo metu, todėl šie neatitikimai neduoda pagrindo R. R. parodymus laikyti prieštaringais ir jais netikėti. Jos parodymus patvirtina liudytojai V. B. ir L. B., kurie nurodė matę J. A. smūgiuojant nukentėjusiajai 2–­3 kartus, E. J. matė kaltinamąjį stumdant R. R., trankant ją, smūgių skaičiaus nenurodė.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis, nukentėjusioji bei įvykyje dalyvavę liudytojai yra vienos bendrijos nariai, jie nėra giminės, nėra tarpusavyje susipykę, todėl darytina išvada, jog byloje nenustatyta aplinkybių, dėl ko nukentėjusioji ir liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti J. A. ir duoti jį kaltinančius parodymus. Apelianto nurodyta versija dėl nukentėjusiosios R. R. melagingo liudijimo prieš jį dėl keršto yra niekuo nepagrįsta, todėl laikoma tik apelianto pasirinktu būdu bandyti išvengti atsakomybės.

Įvertinusi aptartų asmenų parodymus bei 2013-08-29 specialisto išvadoje Nr. G768/13(09) nurodytus duomenis, kolegija konstatuoja ir tarp šių duomenų nesant jokių esminių prieštaravimų. 2013-08-12 specialisto išvadoje Nr. G 812/13 konstatuota, kad R. R. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame rieše ir kairėje plaštakoje bei kliniškai nustatyto galvos sumušimo, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 19-20). Nukentėjusioji R. R. jai į krūtinę suduotų smūgių intensyvumo neįvertino ir nenurodė, iš bylos duomenų matyti, kad ji nuo šių smūgių nenukrito, kad duoda pagrindo teigti juos nebuvus itin stiprius, todėl tai, kad specialisto išvadoje krūtinės srityje nekonstatuoti jokie sužalojimai dar nereiškia, kad į tą vietą nebuvo suduoti smūgiai.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-65/2010). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. lemia šie ob­jektyvieji nusi­kals­tamos veikos su­dė­ties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę pa­da­riniai ir nusi­kal­ti­mo padarymo vieta. Bylos duomenimis nustatyta, kad veiksmas vyko patalpoje, kurioje į bendrijos susirinkimą susirinko 16 žmonių grupė, kurių akivaizdoje apeliantas ir atliko neteisėtus veiksmus, kas neginčijamai patvirtina, kad įvykis vyko viešoje vietoje. Įvykio vietoje buvusių liudytojų V. B., E. B., S. B., V. J., L. B. parodymai patvirtina, kad nuteistojo atlikti veiksmai ne tik atkreipė įvykio vietoje buvusių asmenų dėmesį, tačiau žmonės buvo įaudrinti ir šokiruoti, buvo sutrikdytas susirinkimas, dėl įvykusio incidento nebuvo išspręsti bendrijos klausimai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįrodinėjo ir nenustatė aplinkybių, kokiais J. A. veiksmais pasireiškė viešosios tvarkos sutrikdymas, nes buvo akcentuojama tik nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas. Be aukščiau aptartų aplinkybių, patvirtinančių apeliantą padarus jam inkriminuotą veiką, aukštesnysis teismas pažymi, jog pagal teismų praktiką, vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuo­me­­nės rim­tis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Fizinės prie­vartos priemonės - fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį pripažintinas įžūliu že­mi­nan­čiu elgesiu. Bylos duomenys patvirtina, kad J. A. be jokios pateisinamos priežasties pa­nau­dojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. R. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokie nuteistojo veiksmai neabejotinai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demons­truo­jama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma elementarių bendravimo normų. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos ir išsamiai aptartos skundžiamame nuosprendyje.

BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantas pilnai suvokė savo veiksmų pobūdį ir jeigu nenumatė konkrečių jo pasekmių, tačiau pilnai galėjo suvokti, kad jo veiksmais gali būti sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, t.y. veikė esant neapibrėžtai tyčiai. Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Skirdamas J. A. bausmę, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jam paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Dėl neturtinės žalos. Nukentėjusioji iš kaltinamojo J. A. prašė priteisti jai padarytą 10 000 Lt neturtinę žalą. Sprendžiant nukentėjusiosios reikalavimą atlyginti jai padarytą žalą, teismas pagrįstai vadovavosi BPK 44 str. 10 d., 109 str., bei CK 6.250 str. 1 ir 2 d. nuostatomis. Taip pat teismas teisingai nurodė, jog teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą, į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji patyrė nepatogumus, skausmą, neigiamus išgyvenimus, į nuteistojo turtinę padėtį, taip pat nurodė, kad ieškinyje nurodytos neturtinės žalos dydžio nukentėjusioji pilnai nepagrindė, ir, įvertinęs aptartas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisingai ir pagrįstai ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino. Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusioji niekaip nepagrindė jai padarytos neturtinės žalos, tą iš dalies pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad neteisėtais J. A. veiksmais R. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji galėjo patirti ieškinyje nurodytus nepatogumus, skausmą, dvasinius išgyvenimus, kas ir pagrindžia jos teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl proceso išlaidų. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas nuosprendyje turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas patenkino nukentėjusiosios prašymą priteisti 1600 Lt advokato išlaidoms apmokėti, nes R. R. pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Skundo argumentas, jog priteista tokio dydžio suma prieštarauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 partvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio yra visiškai nepagrįstas. Visų pirma, šios rekomendacijos taikytinos atstovavimui civilinėse bylose, todėl negali būti lygiagrečiai taikomos ir baudžiamosiose bylose. Net ir vadovaujantis rekomendacijose nurodytais įkainiais, įvertinus tai, kad byloje buvo surašytas civilinis ieškinys, atstovas susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, konsultavo nukentėjusiąją, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, gretinant apelianto skunde minimose rekomendacijose nurodytus įkainius už konkrečius advokato atliktus darbus, R. R. prašoma priteisti suma už jos atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu - 1600 litų yra visiškai reali ir neperžengianti maksimalių įkainių ribų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nukentėjusiosios prašymo buvo patenkintas pagrįstai.

Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keisti ar naikinti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Rimas ŠvirinasTeisėjai Jūratė JakubonienėEgidijus Jonas Grigaravičius