Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, turintis 8 klasių išsilavinimą, bedarbis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)teistas: l) 1983-01-18 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo lygtinai, privestinai įdarbinant; 2) teistas 1983-09-06 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 90 str. 3 d. 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 3) teistas 1999-03-19 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. 2 d. 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47-1 str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 4) teistas 1999-06-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo su 1500 litų bauda ir 400 litų turto konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47-1 str. bausmės vykdymą atidedant 2 metams 3 mėnesiams; 5) teistas 2002-06-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. 2 d, 43 str. 2 metams laisvės atėmimo su 250 litų bauda ir 1/4 turto konfiskavimu; 2003-09-26 Panevėžio apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, ir galutinė bausmė paskirta 3 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo su 250 litų bauda ir 1/4 turto konfiskavimu; 2003-09-15 Panevėžio apygardos teismo nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos bei sušvelninta bausmė, veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 232-1 str. į 2000 m. BK 259 str. 1 d. paskiriant bausmę 1 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo, veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 310 str. 2 d. į 2000 m. BK 201 str. 3 d. paskiriant bausmę ? 2500 litų baudą, taikant 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 63 str., 2 d., 5 d. 2 p., 8 d. šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatant bausmę 1 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo, taikant 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 64 str. šią subendrintą bausmę iš dalies sudedant su subendrinta bausme, paskirta 1999-06-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant subendrintą 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, taikant 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str. neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu; 2004-01-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. dalinio bausmių sudėjimo principu, 2003-09-15 Panevėžio apygardos teismo nutartimi paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2003-10-21 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinę bausmę paskiriant 2 metus laisvės atėmimo, taikant 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str. neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu šeštadaliu; paleistas iš Marijampolės pataisos namų 2004-03-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 159 str., Lietuvos Respublikos BPK 360 str. 2 d., 362 str. 2 d. ir 364 str. lygtinai, neatlikus 2 mėnesių 7 d. laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per likusį bausmės dalies laikotarpį du kartus per mėnesį registruotis bausmę vykdančiame organe, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2004-05-10 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. J. pažeidė viešąją tvarką, tai yra, 2012 m. gruodžio 15 d., apie 24 val. 40 minučių, (duomenys neskelbtini)priklausančios vyninės-kavinės patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia, alaus bokalu smūgiavo kartu su juo už stalo sėdėjusiam A. V. į galvą padarydamas dešinio smilkinio kirstinę žaizdą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. J., jam pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kaltu prisipažino visiškai, apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslios dienos neprisimena, apie 19 valandą jis atvyko į (duomenys neskelbtini) esančios kavinės-vyninės atidarymą. Į kavinės atidarymą jis atvyko pakviestas savo pažįstamo A. V. sugyventinės V., kuri dirbo kavinės virtuvėje. Atvykus į kavinę A. V. jau buvo kavinėje ir jis atsisėdo už stalelio, prie kurio A. V. sėdėjo. Visą vakarą jis su A. V. gėrė alų, kalbėjosi, tarp jų nebuvo jokių barnių, konfliktų. Po 24 valandos, kavinei baigiant darbą, prie jų stalo prisėdo ir A. V. sugyventinė V. Po to jis su V. ėjo šokti, grįžęs po šokio prie stalo jis papriekaištavo A. V., kad šis nekviečia šokti savo draugės. Taip jie žodis po žodžio pradėjo pyktis ir A. V. du kartus pavadino jį gaidžiu. Po to kai A. V. antrą kartą pavadino jį gaidžiu, jis rankoje turėtu bokalu su alumi, kuris buvo nepilnas, vieną kartą trenkė A. V. į galvą. Po to jis atsistojo nuo stalelio, nuėjęs prie baro atsiskaitė už viską, ką būdamas kavinėje buvo užsisakęs, tai yra už gėrimus, maistą ir iš kavinės išėjo. Dėl šio savo poelgio jis gailisi, prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tarnybiniu pranešimu, protokolu-pareiškimu, specialisto išvada, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš 2012-12-15 Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK KP tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK buvo gautas pranešimas apie tai, jog į Jurbarko ligoninės priėmimo skyrių yra pristatytas A. V. su kirstine žaizda galvoje (b. l. 1).

Iš 2012-12-15 protokolo-pareiškimo matyti, kad A. V. kreipėsi į policiją, kadangi 2012-12-15, apie 00 val. 40 min., jam būnant kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sėdint prie staliuko .G, kurio pavardės nepamena, trenkė alaus bokalu į galvą (b. l. 49).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2012-12-12 01:26 val. A. V. buvo nustatytas 1,38 promilių neblaivumas (b. l. 5).

Specialisto išvada Nr.G39/13(10) patvirtina, kad nukentėjusiajam A. V. nustatyta pjautinė žaizda kaktoje-dešiniame smilkinyje. Sužalojimas padarytas aštriu daiktu, pavyzdžiui butelio šuke ir panašiai, galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasėkoje. Dėl sužalojimo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 12).

Nukentėjęs A. V. liudytojo apklausos metu parodė, kad kad 2012-12-14, dienos metu jis susitiko G. J. ir susitarė su juo vakare vykti į (duomenys neskelbtini), į kavinės-vyninės atidarymą. Apie 19 valandą jis atvykęs į kavinę joje G. nerado, todėl paskambino jam į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini)ir paklausė kada šis atvyks į kavinę-vyninę. G. pasakė, kad atvažiuos ir netrukus atvažiavo. G. atvykus jis jau sėdėjau už stalelio, G. prisėdo prie jo ir jie visą vakarą, iki kavinės uždarymo, gėrė alų. Geriant alų jie kalbėjosi įvairiomis temomis, žadėjo kartu vykti į Vokietiją dirbti. Po to kavinei užsidarinėjant prie jų stalelio atsisėdo kavinės virtuvėje dirbanti jo sugyventinė V. G., nes klientams išsiskirstant jos darbas buvo pasibaigęs. Atėjus prie stalo V. jokių konfliktų dar nebuvo, V. su G. ėjo pašokti, po to vėl grįžo prie stalo. Po to G. jo paklausė ar jis nepavydi, kad šis šoka su V., jis atsakė, kad nepavydi. T. G. jam liepė eiti pašokti su V., jis jam atsakė, kad neis, nes nenori. G. nuo jo neatstojo, vis liepė eiti šokti, jis atsikirto jau piktai ir jie žodis po žodžio pradėjo pyktis. Po to G. pradėjo jį gąsdinti savo draugais, jis G. iškeikė ir dar pavadino gaidžiu. Pavadinus G. gaidžiu šis paprašė, kad jis dar kartą tai pakartotų ir jis G. vėl pavadino gaidžiu. T. G. nieko nesakęs trenkė jam alaus bokalu į galvą pataikydamas į dešinį smilkinį, po to atsistojo ir išėjo. Tai kas įvyko matė jo sugyventinė V., o ar dar kas matė jis nežino, jeigu kas ir matė, tai galėjo būti kavinės savininkai ar darbuotojai, nes lankytojai atrodo buvo išsiskirstę. Jeigu kas nors iš lankytojų dar ir buvo kavinėje, tai nelabai galėjo matyti kas vyko, nes jų staliukas buvo kavinės kampe, už arkos. Kadangi jam iš prakirsto smilkinio bėgo kraujas, todėl kavinės savininkas T. V. nuvežė jį į Jurbarko ligoninę, kur jam susiuvo prakirstą smilkinį ir išleido gydytis į namus. Po to į ligoninę atvyko policijos darbuotojai, kurie pasakė, kad turi jį apklausti dėl šio įvykio, todėl jis nuvyko į policijos komisariatą papasakoti kas įvyko. Po apklausos jam buvo išduotas siuntimas pas teismo medicinos ekspertą, tačiau jis pas ekspertą nevyko ir nevyks. Dėl patirto sužalojimo jis daugiau nesigydė, į ligoninę buvo nuvykęs tiktai vieną kartą siūlų išėmimui. Šiuo metu jis G. J. jokių pretenzijų dėl to, kad šis jį sužalojo neturi, jokios turtinės žalos nepatyrė, todėl ikiteisminį tyrimą dėl jam padaryto sužalojimo prašo nutraukti, nes sužalotas buvo nestipriai (b. l. 13-14).

Liudytoja V. G. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2012-12-14 vakare, apie 19 valandą vyko kavinės-vyninės, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirba gamybos vadove, tai yra vadovauja kavinės virtuvei, atidarymas. Į kavinės atvyko daug žmonių, tame tarpe ir jos sugyventinis A. V., kuris sėdėjo prie kavinės kampe esančio stalelio. Po to kažkuriuo momentu ji pamatė, kad už stalo, prie kurio sėdėjo A. V., atsisėdęs ir jai iš matymo pažįstamas G. J.. Jis darbo metu prie to stalelio priėjusi nebuvo, ką jie gėrė ir apie ką kalbėjosi nežino. Apie 24 valandą, tikslaus laiko ji negali pasakyti, jau skirstantis kavinės lankytojams, baigusi darbą ji prisėdo prie stalo, už kurio sėdėjo A. V. ir G. J.. Matėsi, kad jie abu buvo išgėrę, tačiau girti nebuvo. Ji paklausė G. J. kaip jis grįš į namus, jis atsakė, kad važiuos kartu su ja ir A. Po to ji dar su G. J. pašoko ir vėl atsisėdo už staliuko. Atsisėdus už stalelio G. pradėjo klausinėti A. kodėl šis nešoka, jis vietoje A. atsakė, kad A. šokti nemėgsta, todėl ir nešoka. Po to dėl kažko G. pradėjo pykti, kabinėtis žodžiais prie A., gąsdinti jį savo draugais „kontrabandistais“. T. A. pasakė, kad jo nebijo ir pavadino jį gaidžiu. Po to kai A. pavadino G. gaidžiu, šis nugertu, nepilnu alaus bokalu trenkė A. į galvą pataikydamas į dešinį smilkinį ir jį prakirsdamas. Po to G. atsistojo nuo stalelio ir nuėjo, kur jis ėjo ji nematė, nes stabdė A. iš galvos bėgantį kraują. Vėliau kavinės direktorius T. V. nuvežė A. į Jurbarko ligoninę. Šio įvykio metu joks kavinei priklausantis turtas apgadintas nebuvo, bokalas nesudužo. Kiti kavinės darbuotojai šio įvykio nematė, tik girdėjo smūgio bokalu metu sukeltą garsą, nes nuo smūgio A. galva trenkėsi į sieną ir pasigirdo stiprus bildesys. Aš šį įvykį matė kavinės lankytojai ji nežino, galėjo ir nematyti, nes viskas įvyko labai greitai, buvo staiga suduota į galvą ir tuo viskas baigėsi (b. l. 17).

Liudytoja K. V. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2012-12-14 vakare, apie 19 valandą vyko kavinės-vyninės, esančios (duomenys neskelbtini)atidarymas, į kurį atvyko nemažai žmonių, visos sėdimos vietos buvo užimtos. Jokio konflikto tą vakarą ji nematė, kiek žino, tai jokio konflikto nematė ir kiti kavinės darbuotojai. 2012-12-15, apie 00 valandų 30 minučių, jau praktiškai pasibaigus kavinės darbui, beveik išsiskirsčius lankytojams, ji iš virtuvės įėjo į salę, kurioje yra stalai ir pamatė nuo staliuko, kurio numeris atrodo 9, atsistojusį ir link išėjimo nueinantį jai nepažįstamą vyriškį, o prie stalo, nuo kurio tas lankytojas nuėjo, liko sėdėti jai nepažįstamas vyriškis, kurio buvo kruvina galva ir kavinėje dirbanti virėja V. G., kuri tuo metu jau buvo baigusi darbą. Prie kitų šalia šio staliuko esančių staliukų daugiau lankytojų jau atrodo, kad nebuvo. Staliukas Nr. 9 yra kampe, jis nelabai yra matomas, todėl ji nežino ar kas nors galėjo matyti tai kas įvyko prie to staliuko. Aiškinantis kas įvyko V. G. pasakė, kad ji su savo sugyventiniu A. ir dar vienu asmeniu, kurio nei vardo nei pavardės nepasakė, sėdėjo už staliuko ir vaišinosi, po to tas asmuo su A. dėl kažko susipyko ir tas asmuo rankoje laikytu alaus bokalu smūgiavo A. į galvą, po to atsistojo ir išėjo. Šio įvykio metu joks kavinei priklausantis turtas apgadintas nebuvo, bokalas nesudužo. Kaip minėjo nei ji nei kiti kavinės darbuotojai šio įvykio nematė, taip pat mano, kad lankytojai šio įvykio taip pat nematė, nes kavinė tuo metu užsidarinėjo, lankytojai arba jau buvo išsiskirstę arba jų buvo likę labai nedaug. Kadangi viskas įvyko labai greitai, kad net niekas iš darbuotojų šio įvykio nematė, todėl kavinės veikla dėl to sutrikdyta nebuvo, nei ji nei darbuotojai dėl to nemalonių emocijų nepatyrė (b. l. 16).

Kaltinamojo G. J. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes jis 2012 m. gruodžio 15 d., apie 24 val. 40 minučių, (duomenys neskelbtini)priklausančios vyninės-kavinės patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia, alaus bokalu smūgiavo kartu su juo už stalo sėdėjusiam A. V. į galvą padarydamas dešinio smilkinio kirstinę žaizdą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir tai atitinka minėtame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas sprendžia, kad kaltinamajam tinkamiausia bausmė yra viešieji darbai, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę G. J., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį ? padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis G. J. yra teistas, teistumas išnykęs; į tai, kad Jurbarko r. sav., administracijos Jurbarko miesto seniūnijos seniūno charakterizuojamas neutraliai; į tai kad byloje nėra reiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinant šias aplinkybes kaltinamajam G. J. už Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tai yra viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 418, 419, 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomosios priemonės kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.