Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-26-730/2016

2016 m. sausio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovėms UAB „Greencarrier Freight Services LT“, UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismas savo poziciją grindė netinkamu tarptautiniu teisės aktu CMR konvencija. Šalių ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Hagos-Visbiu taisyklėmis.Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog krovinys buvo pakrautas permirkęs. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog krovinys buvo netinkamai įpakuotas ar netinkamos kokybės, padarė vadovaudamasis subjektyvia nuomone ir mažai tikėtinais spėjimais, nors ieškovė pateikė įrodymus, kad krovinys buvo pakrautas sausas. Atsakovės nepagrindė, jog laivas buvo paruoštas tinkamai plaukioti ir gabenti krovinius, tokias aplinkybes ir kitus faktorius, šalinančius vežėjo kaltę, turi įrodyti atsakovės, įrodinėdamos laivo tinkamumą gabenti krovinius, o ne ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Tai suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-387/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-113/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-424/2014; kt.).

Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-338/2005; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-7-161/2009).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-05-21 tarp ieškovės ir UAB „Vilkritis“ buvo sudaryta Ilgalaikė krovinių draudimo sutartis, 2012-09-07 tarp atsakovės UAB „Greencarrier Freight Services LT“ ir UAB „Vilkritis“ sudaryta ekspedijavimo sutartis Nr. 12GC-E/078, pagal kurią UAB „Greencarrier Freight Services LT“ kaip ekspeditorė įsipareigojo už atlyginimą užsakovo lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinio vežimu. UAB „Vilkritis“ užsakymu krovinys – CaCO3 pagrindinis mišinys – VC2, 1120 maišų / 28090,00 kg / 28000,00 kg neto, supakuotas į polietileno maišus po 25 kg, 2013-04-26 buvo pakrautas į konteinerį Nr. YMLU3449494 ir išsiųstas laivu iš Hai Phongo, Vietnamo, į Lietuvos Respubliką su važtaraščiu TM2140402552N. Pristačius krovinį gavėjai UAB „Vilkritis“, paaiškėjo, kad krovinio gabenimo iš Vietnamo į Lietuvą metu krovinys buvo apsemtas vandens, dėl to sugadintas. 2014-06-10 UAB „Vilkritis“ informavo ieškovę apie galimą draudžiamąjį įvykį, ieškovė draudėjai UAB „Vilkritis“ išmokėjo 31004,55 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovė 2014-08-08 kreipėsi į atsakovę UAB „Greencarrier Freight Services LT“ su pretenzija dėl 31004,55 Lt sumos, vadovaudamasi UAB „Vilkritis“ ir UAB „Greencarrier Freight Services LT“ sudaryta ekspedijavimo sutartimi. Atsakyme į pretenziją atsakovė UAB „Greencarrier Freight Services LT“ nurodė, kad už krovinio gabenimą buvo atsakinga atsakovė UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ pagal abipusį šalių susitarimą.

Atsakovė UAB „Greencarrier Freight Services LT“ pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad faktiškai nedalyvavo vežimo procese, kadangi krovinio vežėja buvo Yang Ming Marine Transport Corporation, kurios agentė Lietuvoje UAB „OLA Overseas Liner Baltic“. Atsakovė UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ atsiliepime į ieškinį teigė, jog nėra sudariusi jokių sutarčių nei su UAB „Vikritis“, nei su atsakove UAB „Greencarrier Freight Services LT“, todėl negali būti laikoma ginčo krovinio vežėja.

Iš byloje esančių Neperduodamo jūros transporto važtaraščio (b. l. 83, I tomas) bei Yang Ming konosamento (Bill of Lading) matyti, kad faktinė krovinio vežėja buvo Yang Ming Marine Transport Corporation, esanti Taivane. Atsakovė UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ (Lietuva) 2014-03-19 sudarė Subatstovavimo sutartį su AB „OLA Overseas Liner Agencies“, kuri yra faktinio ginčo krovinio vėžėjo atstovė Švedijoje bei Baltijos šalyse.

Kadangi byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, nes ieškovė išmokėjo draudimo išmoką UAB „Vilkritis“ taip atlygindama žalą, padarytą vežant krovinį jūriniu konteineriu, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas turės įtakos Yang Ming Marine Transport Corporation, kaip faktinės ginčo krovinio vežėjos, teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas šio asmens neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nesiaiškino dėl Yang Ming Marine Transport Corporation veiksmų įtakos krovinio sugadinimui.

CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jo dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.

Apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Yang Ming Marine Transport Corporation įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, ji įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2014-07-10 pranešimu informavo UAB „Vilkritis“, kad sprendimas išmokėti 31004,55 Lt draudimo išmoką UAB „Vilkritis“ žalos byloje Nr. 2014/135078 priimtas Krovinių draudimo sutarties PZULT Nr. 1718203 sąlygų pagrindu. Iš byloje esančios Ilgalaikės krovinių draudimo sutarties PZULT Nr. 1718203 sąlygų matyti, kad šalys nustatė draudimo galiojimo teritoriją. Draudimo galiojimo teritorija apima: importuojamiems kroviniams – pervežimus iš Europos Sąjungos šalių į Lietuvą; paskirstomiems kroviniams – pervežimus Lietuvos viduje arba pervežimus iš Lietuvos į Latviją, Estiją, Norvegiją, Lenkiją, Rusiją, Baltarusiją, Vokietiją, Daniją, Suomiją.

Iš byloje esančio važtaraščio Nr. TM214040252N (b. l. 42–43, I tomas) nustatyta, kad krovinio siuntėjas buvo G8 Trading and production, JSC, Vietnamas, tarptautinis krovinių ekspeditorius – TMC Thami Corporation, gavėjas – UAB „Vilkritis“, Lietuva. Esant byloje įrodymams, kad ginčo krovinio pervežimo maršrutas numatytas Hai Phong (Vietnamas)–Klaipėda–Vilnius, vadovaujantis byloje esančios ilgalaikės krovinių draudimo sutarties sąlygomis, jog importuojamiems kroviniams draudimas galioja pervežimams tik iš Europos Sąjungos šalių į Lietuvą, įvertinus tai, kad Vietnamas nėra Europos Sąjungos valstybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas aiškintis, ar ginčo įvykis yra pagrįstai pripažintas draudžiamuoju. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir neanalizavo nurodytų aplinkybių apie tai, kokiu pagrindu įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju (byloje nėra pateikta papildomų susitarimų, priedų prie Ilgalaikės krovinių draudimo sutarties ir pan.) ir UAB „Vilkritis“ buvo išmokėta draudimo išmoka. Papildomai pažymėtina, kad išanalizavus ir išsiaiškinus, ar ginčo įvykis pagrįstai pripažintas draudžiamuoju, yra pagrindas spręsti dėl įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu krovinio savininkę UAB „Vilkritis“, kadangi sprendimas gali turėti įtakos krovinio savininko, gavusio draudimo išmoką, teisėms ir pareigoms.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog tik išsiaiškinus aplinkybes, susijusias su krovinio sugadinimo įvykio pripažinimu draudžiamuoju įvykiu, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimų į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių apie tai, ar ginčo kroviniui plukdant jūrų konteineriu iš Vietnamo į Lietuvos Respubliką galiojo draudimo apsauga, tai yra, ar krovinio sugadinimas buvo draudžiamasis įvykis, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir įvertinus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, įtraukus į procesą Yang Ming Marine Transport Corporation, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – UAB „G8 trading and production“ kokybės ir kiekio sertifikatą, 2015-07-27 UAB „Vilkritis“ raštą „Dėl konteineriu pristatytų šlapių sugadintų prekių iš Vietnamo kompanijos“, 2015-07-15 Vietnamo kompanijos raštą. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo bei neatskleidus bylos esmės, apeliantės pateikti papildomi įrodymai pridėtini prie bylos, kadangi bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, surinkti įrodymai byloje bus vertinami pakartotinai, o apeliantės pateikti papildomi įrodymai yra susiję su ginčo dalyku ir reikšmingi nagrinėjamai bylai.

Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.