Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. NSN-24-121SĮ-18-75 „Dėl nuteistojo P. P. nubaudimo“ (b. l. 7, 29) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 2S-3120 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 8-10, 41-45) teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2024 m. balandžio 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas N. L. 2024 m. balandžio 11 d. Šiaulių kalėjimo viršininkui pateikė Tarnybinį pranešimą Nr. SV-24-9774 „Dėl atlikto nuteistųjų patikrinimo Tauragės pusiaukelės namuose“ (b. l. 24). Tarnybiniame pranešime pareigūnas nurodė, kad 2024 m. balandžio 11 d. apie 21 val. 40 min. Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus ir Tarnybos Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą dėl nuteistųjų galimo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų. Patikrinimo metu nuteistajam P. P. su tiriamosios medžiagos ištyrimo greita tyrimo priemone (testu) nustatyta psichiką veikianti medžiaga – COC (kokainas). 2024 m. balandžio 11 d. buvo surašytas Šiaulių kalėjimo Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktas Nr. SV-24-10068 (b. l. 25). Akte užfiksuota, kad P. P. alkoholio kiekio matuoklio atlikti tyrimo rezultatai 0,00 promilės, o tiriamosios medžiagos ištyrimo greita tyrimo priemone atlikti tikrinimo rezultatai – COC (kokainas). Akte pažymėta, kad pareiškėjas P. P. su tiriamosios medžiagos ištyrimo greitos tyrimo priemonės (testo) atliktais rezultatais susipažino ir nesutiko.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. balandžio 25 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. SV-24-11204 „Dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo“ duomenimis nuteistajam P. P. atlikus testą tiriamosios medžiagos ištyrimo greita tyrimo priemone, padaryta išvada – nuteistasis naudojo psichiką veikiančias medžiagas – COC (toliau – Tarnybinio tyrimo išvada) (b. l. 21-22). Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog aiškinantis įvykio aplinkybes buvo gautas nuteistojo 2024 m. balandžio 22 d. paaiškinimas Nr. NPS-24-2700, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas su tyrimo rezultatais nesutinka, nes psichiką veikiančių medžiagų nevartojo, jam nebuvo parodyta, ar testas yra galiojantis, mėginys buvo išpiltas ir neišsiųstas tyrimams į toksikologijos laboratoriją, pareigūnai atsisakė atlikti pakartotinį patikrinimą (b. l. 26).

Kadangi buvo nustatyta, jog pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas, Tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininkas, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. NSN-24-121 „Dėl nuteistojo P. P. nubaudimo“ pareiškėjui skyrė vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą (b. l. 29).

P. P. 2024 m. gegužės 25 d. skundu kreipėsi į Tarnybą prašydamas panaikinti Sprendimą (b. l. 31-35). Tarnyba 2024 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 2S-3120 pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 41-45). Tarnyba nustatė, jog pareiškėjas nesutikęs su testo parodymais, į Šiaulių kalėjimo administraciją dėl tarpininkavimo, siekiant įstaigos lėšomis atlikti tikrinamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, nesikreipė, todėl laikytina, jog pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Tarnybos sprendime konstatuota, kad paskirta nuobauda yra adekvati ir pagrįsta.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas ir Kalėjimuose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas.

Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Bausmių vykdymo kodekso 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog šiame kodekse numatytais atvejais valstybės institucijos priima bausmių vykdymą reglamentuojančius teisės aktus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatoma šiame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarka (2 straipsnio 2 dalis). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 1 dalį bausmės vykdomos vadovaujantis jų vykdymo metu galiojančiais teisės aktais. Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnyje nustatytu atveju – neįsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Taigi, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai veikia teisės aktų nustatyta tvarka.

Bausmių vykdymo kodekso trečiajame skirsnyje 38–50 straipsniuose reglamentuojamos specialiosios laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų teisės, pareigos ir jiems taikomi draudimai. Bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos bei vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti draudimai nuteistiesiems. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 2 dalies 3 punktas nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas arba toksines priemones, taip pat be gydytojo leidimo vartoti medikamentus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų neatliekantys ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Minėtos nuostatos imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, t. y. laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 80 straipsnis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 1 dalį nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų, gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas: maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – iki trijų mėnesių; draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Kalėjimuose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja kalėjimuose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo ir rezultatų įforminimo tvarką (1 punktas). Pagal Aprašo 5 punktą asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimą sudaro: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų požymių ieškojimas ir bendras asmens būklės įvertinimas (yra blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs) (5.1 papunktis); patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad asmuo vartojo alkoholio ar surogatinių medžiagų (degtinės raugo) ir prevenciškai). Nuolat tikrintis blaivumą privalo asmenys, kurie laikomi atviro tipo bausmės atlikimo vietose, turi teisę išvykti už kalėjimo teritorijos ribų, išeidami iš kalėjimo ir grįždami atgal (5.2 papunktis); tiriamosios medžiagos paėmimas ir ištyrimas specialiąja tyrimo priemone (šlapimo mėginiui į sterilų indelį imama ne mažiau kaip 30 ml šlapimo) (esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, arba prevenciškai) (5.3 papunktis); tiriamosios medžiagos išsiuntimas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją tyrimo išvadai gauti (5.4 papunktis).

Aprašo 9 punktas nustato, kad tikrintojas asmens neblaivumą (girtumą) nustato stacionariais arba mobiliais kalibruotais ir metrologiškai patikrintais alkotesteriais. <...>. Pagal Aprašo 10 punktą tikrintojas asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų nustato vienkartinėmis specialiosiomis testuoti skirtomis priemonėmis, kurių galiojimo terminas nėra pasibaigęs, arba daugkartinio naudojimo įrenginiais (detektoriais). Aprašo 12.2 papunktyje nustatyta, kad tikrintojas, patikrinęs asmens blaivumą ar neapsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų alkoholio kiekio matuokliu ar specialiąja tyrimo priemone ir nustatęs, kad šis neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau su specialiosios techninės priemonės rodmenimis nesutinka, kai nustatomas apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, asmeniui pasiūlo atlikti pakartotinį patikrinimą. Asmuo gali būti laikomas laikino sulaikymo patalpoje, iki bus gautas naujas šlapimo mėginys. Kai pirmojo ir pakartotinio patikrinimų rezultatai skiriasi, fiksuojamas asmeniui palankesnis rezultatas. Taigi, nustačius, jog asmuo yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau su specialiosios techninės priemonės rodmenimis nesutinka, pagal šią Aprašo nuostatą reikalaujama pasiūlyti asmeniui atlikti pakartotinį patikrinimą.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus 2024 m. balandžio 11 d. Šiaulių kalėjimo Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akto Nr. SV-24-10068 turinį matyti, jog pareiškėjas sutiko tik su alkoholio kiekio matuokliu atlikto tikrinimo rezultatu (Aprašo 11 punktas), kuris buvo neigiamas, o su greitąja tyrimo priemone atlikto testo rezultatu nesutiko (b. l. 25). Kadangi pareiškėjas iš karto po psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo pareiškė, jog su testo rezultatais nesutinka, jam, pagal Aprašo 12.2 papunktį, turėjo būti pasiūlyta atlikti pakartotinį patikrinimą. Ši laisvės atėmimo įstaigoms nustatyta pareiga nėra siejama su nuteistojo, kuris kaltinamas bausmės atlikimo rėžimo pažeidimo padarymu, atskiru prašymu atlikti pakartotinį patikrinimą, paimti konkretų mėginį ar atlikti kitus aktyvius veiksmus. Pažymėtina, kad ir savo pasiaiškinime pareiškėjas išreiškė prašymą atlikti papildomą patikrinimą (b. l. 26). Atsakovas Tarnybos Šiaulių kalėjimas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl P. P. nebuvo atliktas pakartotinis psichiką veikiančių medžiagų patikrinimas. Akto formoje taip pat nėra pareiškėjo parašo – patvirtinimo, kad jam išaiškintos teisinės pasekmės ir kad jis sutinka, jog kalėjimo administracija tarpininkautų padėdama jo lėšomis Valstybinei teismo medicinos tarnybai atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą. Be to, pagal Aprašo 2 priedą, nustačius apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų greitąja tyrimo priemone (testu), nurodoma testo galiojimo data – šiuo atveju Akte testo galiojimo data nenurodyta. Aprašo 8.2. punktas imperatyviai numato, jog nustatant asmenų neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų privalomai naudojamas vaizdo registratorius. Nepaisant to, kad pareiškėjas jau patikrinimo metu su testo rezultatu nesutiko, teikė skundą, tačiau atsakovas su ginču susijusio vaizdo įrašo neišsaugojo ir teismui pateikti negalėjo. Vertintina ir tai, jog rašytiniuose bylos įrodymuose nėra fiksuoti jokie kiti požymiai, apibrėžti Aprašo 7 punkte, pagal kuriuos galima įtarti, kad asmuo vartojo psichiką veikiančių medžiagų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose išskirtinę reikšmę įgyja, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik dėl kaltinimo apimties, tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovas pažeidė Apraše įtvirtintus esminius kalėjimuose laikomų asmenų apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo procedūros reikalavimus, todėl liko nepašalintos abejonės dėl P. P. ištyrimo greita tyrimo priemone tikrinimo rezultatų (COC (kokainas)) objektyvumo. Esant minėtoms aplinkybėms, nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, skundžiami administraciniai aktai naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo P. P. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. NSN-24-121 ,,Dėl nuteistojo P. P. nubaudimo“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 2S-3120 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.