- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-265-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-00267-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- AB LESTO
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-265-267/2012
Teisėjas Marius Steponavičius Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00267-2012-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 26 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos AB LESTO atskirąjį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties pakeitimo civilinėje byloje Nr. L2-570-914/2012.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja AB LESTO kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti jos naudai iš skolininko V. D. 577,80 Lt skolą, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 10 Lt žyminį mokestį, 42,35 Lt už teisines paslaugas, 0,80 Lt komisinį mokestį už mokėjimo pavedimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjai AB LESTO terminą pašalinti pareiškimo trūkumus.
Pirmos instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos AB LESTO pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, nurodė, kad kreditorius prašydamas išduoti teismo įsakymą, kuriuo jo naudai iš skolininko būtų priteista (išieškota) pagrindinė skola, metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, privalo pateikti faktines išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus pagrindžiančius prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat įpareigojo pateikti duomenis kas de facto teikė kreditoriui teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje, už kurias jis reikalauja priteisti iš skolininko 42,35 Lt išlaidų bei kas jį atstovauja. Pažymėjo, kad taip pat nėra duomenų apie žyminio mokesčio 10 Lt sumokėjimą.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja AB LESTO prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-570-914/2012 ir nereikalauti pareiškėjo AB LESTO pagrįsti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikiant faktines išlaidas patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
1. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje esančiu įpareigojimu, kad kreditorius pagrįstų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikiant faktines išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.
2. Pareiškėjos nuomone, pirmos instancijos teismas kreditoriaus reikalaujamų priteisti bylinėjimosi išlaidų, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo vertinti, nes šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VIII skyriuje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 79 straipsnyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus LR CPK numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (LR CPK 80 str.) Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra faktinės piniginės išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą ir vykdant teismo sprendimą (LR CPK 88 str.). LR CPK 80 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino imperatyvų reikalavimą mokėti žyminį mokestį už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose, nurodo jo dydį. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas žyminio mokesčio mokėjimas ir dydis dėl teismo įsakymų. LR CPK 88 straipsnyje numatytas nebaigtinis sąrašas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o joms priskirtinos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Pažymėtina tai, kad šiame straipsnyje numatytų išlaidų esminiai požymiai yra jų būtinumas ir racionalumas, be to jos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Šių išlaidų pagrįstumą ir jų sąsajumą su bylos nagrinėjimu nustato teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą LR CPK 93 str. nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už jų pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šiame straipsnyje įtvirtintas imperatyvus draudimas, nurodant, kad išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus. Teismo įsakymo institutas padeda realizuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintus proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus leidžiančius veiksmingiau ginti pažeistas teises. Pabrėžtina tai, kad LR CPK 431 str. numato leistinumą kreditoriui pateikti pareiškimą konkrečiai tik dėl piniginio reikalavimo atsiradusio iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas netikrina tik konkrečiai paties kreditoriaus reikalavimo (LR CPK 431 str. 1 d.) pagrįstumo (LR CPK 435 str. 3 d.) bei nereikalaujama pateikti įrodymų, kuriais grindžiamas šis reikalavimas (LR CPK 433 str. 3 d.).
Kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo forma ir turinys nurodytas LR CPK 433 straipsnyje. Ši nuostata numato, kad pareiškime kreditoriui suteikiama teisė prašyti ne tik piniginio reikalavimo, nurodant konkrečią sumą, pateikiant faktinį pagrindą bei tai pagrindžiančius įrodymus, bet ir priteisti palūkanas ar delspinigius nurodant normą, dydį ir skaičiavimo laikotarpį (LR CPK 433 str. 1 d. 4 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad šiame straipsnyje nenumatytos bylinėjimosi išlaidos, todėl, šio straipsnio 3 dalyje numatytas įrodymų nepateikiamumas yra skirtas tik konkrečiai kreditoriaus reikalavimui ir negali būti priskirtas bylinėjimosi išlaidoms.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1R-232 „Dėl civilinėse bylose dėl teismo įsakymo išdavimo naudojamų procesinių dokumentų formų patvirtinimo“ patvirtintos pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos. Pažymėtina, jog formoje nurodyta, kad prie pareiškimo turi būti pateikti duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą, dokumentai, patvirtinantys teisę atstovauti, jeigu pareiškimą paduoda atstovas. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas teismo įsakymo priėmimo klausimą, kuriuo pareiškėjos prašoma iš skolininko priteisti ne tik piniginį reikalavimą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis, bet ir papildomas bylinėjimosi išlaidas, t. y. išlaidos advokato pagalbai, negalėjo be jokio pagrindo priteisti advokato pagalbai priskirtinų bylinėjimosi išlaidų, nesant šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų (LR CPK 98 str. 1 d.) Bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendras Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, o pareiškėja privalo, vadovaujantis CPK 98 str. 1 d. nuostatomis, patvirtinti šių išlaidų būtinumą, racionalumą, pagrįstumą ir jų sąsajumą su šia konkrečia byla.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad pirmos instancijos teismas kreditoriaus reikalaujamų priteisti bylinėjimosi išlaidų, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo vertinti, o šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Įstatymų leidėjas teismui sprendžiant pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo numatė tik dvi galimybes, t.y. priimti ir tenkinti pareiškėjo prašymą priimant teismo įsakymą, arba jį atmesti. Pažymėtina tai, kad tuo atveju, kai skolininkas neskundžia priimto teismo įsakymo, prašymas dėl piniginio reikalavimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko yra išsprendžiamas, todėl pirmos instancijos teismas priimdamas teismo įsakymą kartu išspręsdamas ir papildomų bylinėjimosi išlaidų klausimą, kuris nenumatytas LR CPK 431 ir 433 straipsniuose, privalo juos tikrinti ir vertinti vadovaujantis bendromis LR CPK normomis, o šiuo konkrečiu atveju LR CPK 98 straipsnio nuostata, kuri numato imperatyvų draudimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, jeigu jos nėra pagrįstos, būtinos ir susijusios su nagrinėjama byla bei nėra galimybės teismui patikrinti.
Be to, teismas pažymi, kad pareiškėja, pateikdama atskirtąjį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties panaikinimo – pakeitimo, pridėjo žyminio mokesčio sumokėjimo patvirtinimą, taip šalindama vieną iš nutartyje nurodytų trūkumų.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos AB LESTO pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo klausimą ir nustatydamas terminą trūkumams nurodytiems motyvuojamojoje dalyje pašalinti, teisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80, 88, 93, 98, 115, 431, 433, 435 straipsnių normas, ir teisėtai bei pagrįstai nurodė kreditoriui pašalinti pareiškimo trūkumus. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.), o pareiškėjos AB LESTO atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą.