Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clean Solutions“ atstovei advokatei L. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clean Solutions“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Aksa“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė įsipareigojo ieškovei už valymo paslaugas mokėti 1 694 Eur su PVM per mėnesį (sutarties pakeitimo Nr. 2, 4.1. punktai), be to, mokėti už kilimėlių nuomos, valymo ir keitimo paslaugas, taip pat ir už higienos priemones pagal pateiktas sąskaitas (sutarties priedo Nr. 1, 2 punktai ir sutarties 4.2. punktai). Visas sutartyje nurodytas paslaugas ieškovė teikė atsakovei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tas pats pasakytina ir apie kilimėlių nuomos, valymo, keitimo, bei higienos priemonių tiekimo paslaugas.

2017 m. rudenį šalys pradėjo derybas dėl sutarties pakeitimo. Ieškovė siekė padidinti sutarties kainą, kadangi sutartimi nustatyta kaina nebeatitiko tuometinių rinkos sąlygų. Tačiau atsakovei naujos sąlygos netiko, todėl ieškovė, pranešusi apie sutarties nutraukimą (kaip to reikalauja sutarties 6.3. punktas), sutartį nutraukė. Ginčo tarp šalių dėl sutartinių santykių pasibaigimo nekilo.

Visą laiką nuo sutarties sudarymo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. rudenį įvykusio sutarties nutraukimo ieškovė negavo nei vienos atsakovės pretenzijos dėl netinkamai suteiktų valymo paslaugų, ar netinkamai suteiktų kilimėlių nuomos, valymo, keitimo ar higienos priemonių tiekimo paslaugų.

Atsakovė pagal sutartį ir pateiktas PVM sąskaitas-faktūras privalėjo atsiskaityti per 60 kalendorinių dienų nuo atitinkamos sąskaitos gavimo dienos, tačiau atsakovė atsiskaitydavo tik dalimis, kitoje dalyje likdama skolinga ieškovei. Paprastai atsakovė visuomet vėluodavo apmokėti pateiktas sąskaitas apie mėnesį-pusantro. Ne išimtis buvo ir šis paskutinis kartas, kuomet sąskaitos buvo pateiktos mokėjimui už paskutinį – 2017 m. rugsėjo mėnesio – laikotarpį, atitinkamai po to šalių sutartiniai santykiai pasibaigė.

Taigi nepaisant to, kad 2017 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodyme atsakovas įrašė 1 868,09 Eur sumą mokantis pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą CSR Nr. 02648 ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą CSR Nr. 03094, tačiau esant pradelstoms skoloms ir nesant atskiro šalių susitarimo bei ieškovės sutikimo, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 1-2 dalimis, pagrįstai šį 2017 m. gruodžio 28 d. mokėjimą paskirstė anksčiausiai išrašytoms ir pagal jas jau pradelstoms sumoms padengti.

Atsakovė tyčia mokėjimo pavedime įrašė mokanti pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. dvi sąskaitas, kadangi paskutinių dviejų (2017 m. rugsėjo 30 d.) sąskaitų atsakovė jau anksčiau buvo nurodžiusi neva nepriimanti, nes neva paslaugos suteiktos netinkamai. Pretenzijas dėl neva netinkamai suteiktų valymo paslaugų atsakovė ieškovei išsakė tik 2017 m. spalio 5 d. el. laiške, t.y. tik po to, kai ieškovė pateikė atsakovei minėtąsias sąskaitas apmokėjimui. Tačiau jokio rašytinio nusiskundimo ieškovės teikiamomis paslaugomis atsakovė anksčiau, t.y. netrukus po paslaugų suteikimo, raštu nepateikė. Tuo pačiu 2017 m. spalio 5 d. el. laiške atsakovė nepaaiškino konkrečiai, kurių savo įsipareigojimų pagal sutartį ieškovė neva neįvykdė, taip pat nesuteikė galimybės nurodytus trūkumus pašalinti kaip tai numatė sutartis. Be to, atsakovė prieštaravimuose nenurodė, kokioje dalyje paslaugos buvo suteiktos netinkamai, vietoje to atsisakė apmokėti visas sumas. Atsakovė atsisakė apmokėti ne tik 2017 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą CSR Nr. 03190 už suteiktas paslaugas, tačiau ir 2017 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą CSR Nr. 03628, kuri buvo išrašyta už ieškovės atsakovei patiektas higienos priemones.

Kadangi 2017 m. gruodžio 28 d. atsakovė mokėjimo pavedime nurodė mokanti pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą CSR Nr. 02648 ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą CSR Nr. 03094, laikytina, kad šių sąskaitų atsakovė neginčija. Vadinasi atsakovė taipogi pripažįsta skolos likutį pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą CSR Nr. 02648 (6,87 Eur) ir likutį pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą CSR Nr. 03094 (114,13 Eur).

Be to, ieškovė mano, jog atsakovė negali prieštarauti ir 2017 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos-faktūros CSR Nr. 03628 apmokėjimui, kadangi pagal šią sąskaitą atsakovė, remiantis sutarties 4.2. punktu, privalėjo atlyginti ieškovei už jos atsakovei patiektas higienos prekes. Ieškovė paaiškino, kad dalį prekių 2017 m. rugsėjo 12 d. atsakovei pristatė tiesioginis prekių pardavėjas UAB „Vaidoma“, su kuria ieškovę sieja higienos prekių pirkimo-pardavimo santykiai. Prekių pristatymą atsakovei patvirtina atsakovės darbuotojo parašas eilutėje „prekes gavau“; kitą dalį prekių atsakovei pristatė ieškovės darbuotojai. Tikslų prekių kiekį, kuris visas buvo pristatytas atsakovei, ieškovė įsigijo iš UAB firmos Koslita. Kad prekės skirtos būtent atsakovei, patvirtina minėtoje sąskaitoje-faktūroje įrašas ranka „RK.AKS.P“.

Ieškovė pagal sutartį ir PVM sąskaitas-faktūras privalėjo atsiskaityti per 60 kalendorinių dienų nuo atitinkamos sąskaitos gavimo dienos (Sutarties 4.4. punktas), per šį laikotarpį neatsiskaičius, ieškovė skaičiavo atsakovei palūkanas, iš viso 13,36 Eur. Pažymi, kad sutartyje šalys numatė 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, kas būtų sudarę 73 proc. metinių palūkanų, t.y. būtų viršiję Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą (8 proc.). Todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 13,36 Eur palūkanų, kurias skaičiavo, remdamasis minėto įstatymo nuostatomis.

Ieškovei iš atsakovės priteistinų procesinių palūkanų dydis nustatomas vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje: nustatyta fiksuotoji palūkanų (http://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.en.html), kuri sudaro 0,00 proc. + 8 procentiniai punktai, t.y. iš viso 8 proc. metinių procesinių palūkanų nuo reikalavimo sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė PVM sąskaitos-faktūros CSR Nr. 03628. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „Vaidoma“ krovinio važtaraštį bei UAB „Koslita“ PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau juose kaip pirkėjas yra nurodoma ieškovė. Todėl vien šių dokumentų pateikimas nepatvirtina to, kad prekės neva buvo pristatytos atsakovei. Aplinkybę, jog prekės pagal nurodytus dokumentus atsakovei nebuvo pristatytos, be kita ko, patvirtina šalių elektroninis susirašinėjimas.

Ieškovė 2017 m. birželio 21 d. PVM sąskaitos-faktūros REAL Nr. 58887 valymo paslaugų kompensavimui nepriėmė, jos neapskaitė, kadangi paslaugos buvo suteiktos, o įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe niekaip neįtakojo paslaugų teikimo, įvykio metu joks turtas nebuvo sugadintas. Susitarimas dėl įskaitymo tarp šalių nebuvo sudarytas, o vienašaliam įskaitymui galioja CK nustatyti reikalavimai, t.y. apie atsakovo atliktą įskaitymą jis turėjo informuoti ieškovę raštu iki ginčo dėl skolos pradžios (CK 6.131, 6.134 straipsniai), tačiau tai nebuvo padaryta, taigi nėra pagrindo laikyti, jog buvo atliktas įskaitymas.

Atsakovas dėl sutarties nutraukimo jokių pretenzijų ieškovei nereiškė, jo neginčijo, kadangi sutartis buvo nutraukta iš esmės dėl to, kad šalims nepavyko susitarti dėl paslaugų kainos pakeitimo. Kartu su ieškovės pardavimų vadovo paaiškinimu pateikiamas elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovės patalpos šalių susitarimu buvo valomos iki 2017 m. rugsėjo 20 d., t.y. kol valymą perims kitas paslaugų teikėjas, taigi sąskaita ir buvo išrašyta už laikotarpį iki rugsėjo 20 d.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir atsikirtimus, papildomai paaiškino, kad atsakovės užsakymu ieškovė teikia valymo paslaugas atsakovės gamybinėse patalpose, kurios buvo didelės apimties, todėl natūralu kad pasitaikydavo, kad kas nors būdavo neišvalyta. Ieškovė dėl rugsėjo mėnesį teikiamų paslaugų kokybės pretenzijų nereiškė, pretenzijas pradėjo reikšti tik tuomet, kai buvo pateikta sąskaita apmokėjimui. Jei ieškovės kas nors netenkino, ji turėjo iškart pranešti apie tai atsakovei. Ieškovė atsakovės sąskaitos dėl 121 Eur nepriėmė. Atsakovė atlikto įskaitymą nesivadovaujant įstatymu. Pretenzijų dėl 121 Eur ieškovė atsakovei iš karto reikšti negalėjo, nes visada būdavo koks nors likutis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo posėdžio metu ir iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 25 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Valymo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20160425/01, vėliau 2016 m. lapkričio 2 d. šalys abipusiu sutarimu sutartį pakeitė. Sutarties pagrindu ieškovė atsakovei teikė nuolatines administracinių, gamybinių, buitinių, parduotuvės ir kitų patalpų valymo, taip pat kiemo teritorijos tvarkymo paslaugas, kilimėlių nuomos, valymo ir keitimo paslaugas ir higienos priemonių tiekimo paslaugas. Atsakovė įsipareigojo ieškovei už valymo paslaugas mokėti 1 694 Eur su PVM per mėnesį (sutarties pakeitimo Nr. 2, 4.1. punktai), be to, mokėti už kilimėlių nuomos, valymo ir keitimo paslaugas, taip pat ir už higienos priemones pagal pateiktas sąskaitas (sutarties priedo Nr. 1, 2 punktai ir sutarties 4.2. punktai).

Iš šalių paaiškinimų, ieškinyje ir atsiliepime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2017 m. rudenį (rugsėjo mėnesį) šalys pradėjo derybas dėl sutarties pakeitimo. Šalims nesusitarus, sutartis nutraukta 2017 m. rugsėjo 15 d.

Ieškovė išrašė ir pateikė apmokėti atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą serija CSR Nr. 02648 išrašytą 1 753,96 Eur sumai liko skolinga 6,87 Eur; pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija CSR Nr. 03094 išrašytą 114,13 Eur sumai liko skolinga 114,13 Eur; pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija CSR Nr. 03190 išrašytą 1 170,95 Eur sumai liko skolinga 1 170,95 Eur; pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija CSR Nr. 03628 išrašytą 298,29 Eur sumai liko skolinga 298,29 Eur.

Byloje ginčas kilo dėl neapmokėtų ir nepilnai apmokėtų ieškovės atsakovei pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų Valymo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20160425/01, vėliau 2016 m. lapkričio 2 d. šalių abipusiu sutarimu pakeistos, pagrindu už suteiktas valymo paslaugas ir teiktas prekes. Atsakovės įsitikinimu pagal rugpjūčio mėnesio sąskaitas atsakovė nėra skolinga, kadangi yra laikytina, jog tarp šalių buvo padarytas įskaitymas, o rugsėjo mėnesio sąskaitos yra nepagrįstos, kadangi paslaugos suteiktos netinkamai, prekės nepristatytos.

Kaip matyti, tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnis).

Sutiktina su ieškove, kad jei atsakovės netinkino teikiamų valymo paslaugų kokybė, ji turėjo vadovautis šalių sudarytos 2016 m. balandžio 25 d. Valymo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20160425/01 5.1 punktu, tai yra nedelsiant informuoti ieškovę raštu (elektroniniu paštu ir pan.), suteikiant ieškovei galimybę pašalinti paslaugų teikimo trūkumus per vieną darbo dieną. Duomenų, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę apie netinkamai išvalytas patalpas nėra. Liudytojo D. P. parodymai tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina, nes jis nurodė, kad sutarties vykdymą kontroliavo presonalo vadovė. Tik po to, kai ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija CSR Nr. 03190 1 170,95 Eur sumai ir pateikė ją atsakovei apmokėti, atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl netinkamai suteiktų valymo paslaugų. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Tai, kad ieškovė teikė valymo paslaugas atsakovės patalpose iki 2017 m. rugsėjo 20 d., patvirtina pridedamas ieškovės direktoriaus bei vyr. finansininkės paaiškinimas ir kartu su juo pateikiami darbo grafikai, taip pat Berendsen pranešimas apie kilimėlių keitimą atsakovės patalpose (paskutinį kartą kas savaitę keičiami kilimėliai buvo pakeisti rugsėjo 19 d., o rugsėjo 26 d. kilimėliai buvo paimti iš atsakovės patalpų) (e. b. l. 156).

Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 1 170,95 Eur sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija CSR Nr. 03190 laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 170,95 Eur suma (CK 6.38 straipsnis,6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 2 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnis).

Be to, ieškovė prašo priteisti 298,29 Eur sumą, remdamasi PVM sąskaitą-faktūrą serija CSR Nr. 03628. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad prekės pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija CSR Nr. 03628 pristatytos nebuvo, atsakovė jų negavo. 2017 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija CSR Nr. 03628 nurodytos prekės Pasta rankoms (10 vnt., 58 Eur), lapelinis popierius (140 vnt., 105 Eur), tualetinis popierius (72 vnt., 83,52 Eur) (e. b. l. 14). PVM sąskaita-faktūra serija CSR Nr. 03628 atsakovės atstovu nepasirašyta. Duomenų, kad atsakovė gavo prekes pagal minėtą PVM sąskaita-faktūra serija CSR Nr. 03628 byloje nėra, išskyrus 5 vnt. pastos rankoms. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „Vaidoma“ krovinio važtaraštį bei UAB „Koslita“ PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau juose kaip pirkėjas yra nurodoma ieškovė. Sutiktina su atsakove, kad vien šių dokumentų pateikimas nepatvirtina to, kad prekės buvo pristatytos atsakovei. Teismo vertinimu, šalių pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė gavo tik 5 vnt. pastos rankoms. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 298,29 Eur sumos priteisimo pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija CSR Nr. 03628, tenkintinas iš dalies, ir priteistina suma sudaro 29 +PVM=29+6,09=35,09 Eur.

Dėl vienarūšio reikalavimo įskaitymo

Atsakovė teigia, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija CSR Nr. 02648 ir PVM sąskaita-faktūrą serija CSR Nr. 03094 nėra skolinga, nes atliko vienašalį įskaitymą 121 Eur sumai (6,87 Eur+114,13 Eur) (atsakovė atsiskaitydamas su ieškove pagal 2017 m. liepos 31d. sąskaitas sumokėjo 121 Eur mažiau nei buvo reikalinga pagal atitinkamas sąskaitas). Vienašalis įskaitymas atliktas dėl incidento įvykusio atsakovės patalpose dėl ieškovės darbuotojos (valytojos) kaltės.

Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Tačiau būtina, kad kitai prievolės šaliai būtų pranešta apie šį teisinį veiksmą ir būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, būtina įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų vienašališkai įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, tai yra tokie, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti ir yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2010 m. balandžio 16 d. Nr. 3K-7-168/2010, 2012 m. lapkričio 21 d. Nr. 3K-3-502/2012, 2014 m. spalio 29 d. Nr. 3K-3-458/2014, kt.).

CK 6.131 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įskaitoma pranešant kitai prievolės šaliai. Atsakovės atstovas ir liudytojas P. P. teismo posėdyje sutiko, kad atliekant ginčijamą įskaitymą 121 Eur sumai, buvo nesilaikyta įstatyme numatytos tvarkos. Atsakovė atlikdama įskaitymą nesilaikant įstatymo reikalavimų, prisiėmė galimų neigiamų pasekmių riziką. Todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl 6,87 Eur likučio pagal atsakovės iš dalies apmokėta PVM sąskaitą-faktūrą serija CSR Nr. 02648 išrašytą 1 753,96 Eur sumai ir dėl 114,13 Eur sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija CSR Nr. 03094 laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). 2016 m. balandžio 25 d. Valymo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20160425/01 4.5. punktu sutarė, kad šalys susitarė, kad užsakovas moka vykdytojui 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė reikalaudama priteisti delspinigius jų dydį sumažino iki 0,02 proc. (8 proc. metinių). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl 298,29 Eur sumos priteisimo pagal PVM sąskaita-faktūra serija CSR Nr. 03628, tenkintas iš dalies, ir priteistina suma sudaro 35,09 Eur, šioje dalyje perskaičiuotini ir delspinigiai (35,09*8 proc.*36/365=0,28). Taigi viso ieškovei iš atsakovės priteistina 0,10 Eur+1,67Eur+9,24 Eur+0,28Eur=11,29 Eur (e. b. l. 37).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovė yra juridiniai asmenys, mokėtinų procesinių palūkanų dydį nustato specialus Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Prevencijos įstatymas). Pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį atsirado pareiga mokėti palūkanas, padidintą 8 procentiniais punktais. Kadangi atsakovė prievolių tinkamai nevykdė, iš jos ieškovei priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškinio motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad atsakovei vėluojant apmokėti sąskaitas, ieškovė įgijo teisę į palūkanas, tai ieškovė turi teisę reikalauti ir 40 Eur baudos mokėjimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsniu, kuris numato, kad 40 Eur suma yra kreditoriaus (ieškovės) minimalūs nuostoliai, kurių įrodyti kreditorė (ieškovė) neprivalo, t.y. įstatymas nekelia reikalavimo pagrįsti šią 40 Eur dydžio sumą. Tačiau galutinai ieškinio reikalavimo dėl šios sumos nesuformulavo, todėl klausimas 40 Eur sumos priteisimo nesvarstytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šioje byloje ieškovės pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovei dėl 1 603,60 Eur skolos ir delspinigių, tenkintinas iš dalies, jos naudai iš atsakovės priteistina 1 338,33 Eur (1 603,60-298,29+35,09-2,35+0,28) skolos ir delspinigių. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškinys yra patenkintas 84 proc. dalimi, o atmestas – 16 proc. dalimi, bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos vadovaujantis šiomis proporcijomis.

Ieškovė teigia turėjusi šias bylinėjimosi išlaidas: 36 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį, 257,37 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo paruošimą, 847 Eur už ieškinio parengimą, 363 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, iš viso teisinių paslaugų išlaidos sudaro 1 467,37 Eur.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

257,37 Eur išlaidos už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo paruošimą mažintinos iki 150 Eur, įvertinus tai, kad šios išlaidos negali viršyti 221,2 Eur ir bylos sudėtingumą. Nors kitos ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau pabrėžtina, kad rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai taikytini ir ypač sudėtingoms byloms. Šiuo atveju byla buvo nedidelės apimties, nesudėtinga, nereikalaujanti specifinių ir specialių žinių, reikalaujamos priteisti sumos dydis – 1 603,60 Eur, beveik lygus prašomai priteisti bylinėjimosi išlaidų sumai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 950 Eur.

Atsakovė pateikė įrodymus kad patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidas (susipažinimas su ieškiniu, konsultacija situacijos vertinimas, atsiliepimo parengimas, pasirengimas ir atstovavimas bylos nagrinėjime teisme). Teismo vertinimu, atsakovės bylinėjimosi išlaidos atitinka bylos sudėtin gumą.

Vadovaujantis nurodytomis proporcijomis paskirstant ieškovės patirtas 950 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistina 798 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 88, 93, 98 straipsniai), o taip pat 30,24 Eur žyminio mokesčio, tai viso 828,24 Eur. Atsakovei iš ieškovės priteistina 135,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl klausimas dėl jų priteisimo nesvarstytinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Aksa“, į. k. 133502520, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Clean Solutions“, į. k. 301097838, 1 327,04 Eur (tūkstantį tris šimtus dvidešimt septynis eurus 4 ct) skolos, 11,29 Eur (vienuolika eurų 29 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio metinių palūkanų, už priteistą sumą (1 338,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 8 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 828,24 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clean Solutions“, į. k. 301097838, atsakovei akcinei bendrovei „Aksa“, į. k. 133502520, 135,52 Eur (šimtą trisdešimt penkis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.