Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d., 170 str. 3 d.;

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakulteto studentė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyv. vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d., 170 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. K. pagal BK 170 str. 2 d., 170 str. 3 d. išteisintinas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamoji V. K. pagal BK 170 str. 2 d., 170 str. 3 d. išteisintina, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Liudytojas G. M. parodė, kad apie bylą žino iš spaudos, yra baigęs filosofijos mokslus. V. K. sutikdavo įvairiuose renginiuose. Yra matęs plakato fotonuotrauką, žino užrašą. Plakatas sudarytas iš teksto ir strėlių. Strėlės naudotos jau seniai, jos uždengia svastikos ženklus, yra antifašistinės. Jas sukūrė socialdemokratai. Kiekviena strėlė turi reikšmę. Tokios strėlės buvo naudojamos jau Ispanijos pilietinio karo metu. Tekstas buvo prieš pabėgėlių stovyklų kūrimą. Toks tekstas jau seniai žinomas, tai savita šūkio interpretacija. Plakato šūkis yra tarptautinis, tai yra originalus vertimas. Plakatą liudytojas supranta kaip kovą prieš pabėgėlių centrus. Tai nėra tiesioginis raginimas viską deginti, tai raginimas kritikuoti tuos pabėgėlių centrus. „Deportuok vyriausybę“ - raginama kritikuoti tokią vyriausybę, pašalinti ją iš savo mąstymo. Kita dalis plakato sveikina imigrantus, kad jie integruotųsi į visuomenę ne per pabėgėlių centrus. Pabėgėlių centrai dabar tapatinami su koncentracijos režimais. Turėtų būti keičiama tvarka dėl pabėgėlių integravimo. Jokios grėsmės šiuose plakatuose neįžvelgia. Tokio pobūdžio plakatą yra matęs Vokietijoje, Kelne. Tai konflikto tarp „kairiųjų“ ir „dešiniųjų“ išraiška. Visuomenėje šio plakato šūkis nežinomas. Pabėgėlių centrų deginimas kaip raiškos forma, liudytojo manymu, nėra tinkama. Plakato tiesiogiai interpretuoti negalima, kaip ir reklamos, nes jis turi perkeltinę prasmę. Plakatai buvo klijuoti vasario 16-osios šventės išvakarėse ir adresuoti tos šventės eitynių dalyviams. Plakatas įgyja reikšmę ir socialiniame kontekste, priklauso, kam jis buvo adresuotas, kokiomis aplinkybėmis, ar plakatas sukėlė kokias nors riaušes, ar kilo kokie nors incidentai, ar buvo skanduojami kiti šūkiai. Šiuo atveju jis nebuvo labiau pavojingas, nei tai, kas nešama ar skanduojama tose eitynėse. Vyriausybė yra institucija, kuri gali būti kritikuojama. Plakato vertinimas tik lietuvių kalbos analize yra labai ribotas. Konstitucijoje yra nurodyta, kad leidžiama kritikuoti valdžią.

Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Dirba bare barmenu. Kaltinamieji ateidavo į barą. Įvykio dieną išėjo į lauką parūkyti. Dar buvo apsaugos darbuotojas P. P., jis irgi rūkė. Maždaug 5-7 metrų atstumu nuo jų praėjo du vaikinai ir dvi merginos. Jiems praėjus pamatė priklijuotus plakatus su užrašais „deportuok vyriausybę, sudegink Ruklą...“. Prieš tai ten jokio tokio plakato nebuvo. Vėliau jį išsikvietė policija. Pareigūnai rodė nuotraukas, jis atpažino kaltinamuosius. Gali būti, kad klydo atpažindamas. Kaip buvo klijuojami plakatai - nematė, matė tik juos nueinančius nuo tos vietos, kur buvo priklijuoti tie plakatai. Nepamena, ar vaikinai ir merginos ką nors nešėsi rankose. Vaikinai buvo su galvos gobtuvais, merginos buvo su žieminėmis kepurėmis. Atpažindamas kaltinamuosius manė, kad juos matė tarp tų jaunuolių, einančių nuo vietos, kur buvo priklijuotas plakatas. Matė, kad jaunuoliai kažką darė prie stendo, ką būtent – negali pasakyti. Nepamena, koks buvo apšvietimas. Buvo naktis. Tada iš veido atpažino tarp jų buvusį Liną. Kitų dviejų asmenų nepažinojo.

Šie liudytojo V. M. parodymai paneigti kaltinamųjų L. K. ir V. K., liudytojų T. M., A. B., J. V. parodymais. Teismo įsitikinimu liudytojas sąžiningai klydo, atpažindamas kaltinamąjį L. K., buvusį kartu su asmenimis, klijavusiais plakatus.

Specialistas L. L. patvirtino savo duotą išvadą, paaiškino, kad jam visi klausimai buvo suprantami, yra teikęs ne vieną tokią išvadą. Plakato forma rodo liepimą. „Deportuok vyriausybę...“ – kreipinys, adresuotas visiems, kas skaitys skelbimą. Jį analizuojant galima suprasti, kad vyriausybę reikia ištremti iš Lietuvos. „Sudegink Ruklą...“ turinio interpretacijos gali būti kelios. „Welcome...“ lyg kviečia į degėsius, kur nebus vyriausybės, viską valdys imigrantai. Pagal plakatą Vyriausybę reikia pašalinti, Ruklą sudeginti, galimai sunaikinti ir greta esantį poligoną. Plakatuose yra provokuojančio turinio pasakymai, kurstymas smurtu, susidorojimu, nors dalis tų užrašų tokie, kuriuos sunku įgyvendinti. Nežinia, kaip ir kas reaguotų į masinio raginimo aktą. Analizuojant raginimą deportuoti vyriausybę tai gali sukelti mintis rengti sukilimus, galbūt padegti ir pastatus, todėl darytina išvada, kad tai yra raginimas imtis diskriminacinių veiksmų, kurstoma smurtauti, susidoroti. Nevertino plakatų kiekio, jų iškabinimo vietos, datos, vertino tik turinį. Už turinį atsako tas, kas tai parašė. Plakato autoriai nemėgsta dabartinės valdžios, jų politinio požiūrio imigrantų atžvilgiu. Tokiu komunikacijos aktu kurstoma prieš tautybes, prieš vyriausybę, socialinę padėtį, kilmę, kurstoma ir tautiniu požiūriu, kritikuojama Vyriausybės politika. Tai būtų galima suprasti kaip politikos imigrantų atžvilgiu keitimą. Deportacija ir deginimas yra smurtas, taigi raginama smurtauti vasario 16-osios šventės išvakarėse. Teisę deportuoti asmenis turi tie, kas įvykdo perversmą valstybėje. Teisiškai tą gali teisėsaugos institucijos. Taip žmonės skatinami neteisėtai veiklai, nes niekas negali deportuoti vyriausybės. Plakato esmė - kova prieš socialinę žmogaus padėtį. Matė plakate rodykles, tačiau jų nevertino. Specialisto nuomone rodyklės žodžių turinio nekeičia. Jis rodyklių simbolių reikšmės nežino. Plakatas nebuvo išsamiai vertinamas istoriniu kontekstu. Plakatu buvo siekiama pasityčioti ir sumenkinti, skatinama susidoroti.

Pagal kaltinamąjį aktą ir byloje esančią medžiagą kaltinimas taip pat grindžiamas 2015-02-16 įvykio vietos apžiūros ir 2015-04-03 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Laisvės al. ir Vilniaus g., kur buvo klijuojami plakatai su užrašu „SUDEGINK RUKLĄ DEPORTUOK VYRIAUSYBĘ IMIGRANTAI WELCOME!“ (1 t., b. l. 11-42); 2015-02-23 Kauno AVPK Patrulių rinktinės raštu Nr. 20-IL-21966, iš kurio matyti, kad buvo pateikti vaizdo įrašai iš Laisvės al. ir Vilniaus g., Kaune (1 t., b. l. 46-47); 2015-03-09 kompaktinio disko apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvairių vaizdo kamerų, esančių tarp Laisvės al. ir Vilniaus g., Kaune, 2015-02-16 tarp 1.11 val. iki 1.53 val., kur užfiksuoti du vaikinai ir dvi merginos, įvairiose vietose klijuojantys plakatus bei juos matantys iš kavinės išėję asmenys. Apžiūros metu darytos vaizdo įrašų nuotraukos (1 t., b. l. 48-65); 2015-02-19 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas plakatas, rastas ir paimtas įvykio vietoje prie Vilniaus g. 33 pastato, Kaune su užrašu „SUDEGINK RUKLĄ DEPORTUOK VYRIAUSYBĘ IMIGRANTAI WELCOME!“ (1 t., b. l. 66-68); 2015-10-12 UAB „Kauno švara“ raštu Nr. (10.18)-2S-257, iš kurio matyti, kad 2015-02-16 11.10 val. bendrovė gavo pranešimą avarinės dispečerinės tarnybos telefonu apie tai, kad Laisvės al. ties Nr. 82, Vasario 16-osios g. 1, Vilniaus g. bei požeminėje perėjoje yra priklijuoti plakatai su užrašu „SUDEGINK RUKLĄ DEPORTUOK VYRIAUSYBĘ IMIGRANTAI WELCOME!“. Šiuos plakatus nuvalė miesto valymo skyriaus budintis kelio darbininkas R. B.. Bendrovė pateikė pranešimų registraciją bei 3 nuotraukas su užklijuotais plakatais (1 t., b. 1. 74-78); 2015-03-26 specialisto išvada Nr. EAN-9, iš kurios matyti, kad šiuo komunikacijos aktu išreikštas raginimas imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes, skiriamas iš dalies tautiniu, iš dalies socialinės padėties pagrindu (SUDEGINK RUKLĄ DEPORTUOK VYRIAUSYBĘ...), kurstoma prieš jas smurtauti bei fiziškai susidoroti. Plakato vertinimą lemia jo turinio supratimas. Tai, kad plakate liepiama deportuoti (pašalinti iš pareigų ir apskritai ištremti iš Lietuvos) vyriausybę, nekelia abejonių. Kita vertus, teiginys, kuriuo liepiama sudeginti Ruklą, yra daugiaprasmis, taigi galimos kelios liepimo prasmės interpretacijos. Pirma, Ruklą galima suvokti kaip ten esantį imigrantų centrą. Liepiant tą centrą sunaikinti (matyt, sudeginti kartu su ten esančiais gyventojais), paskutinis teiginys „Imigrantai, sveiki atvykę!“ vertintinas kaip bauginamai ironiškas (sveiki atvykę į pragarą, į ugnį). Antra, pastaruoju metu Lietuvoje dažnai vykdomų karinių pratybų metu Rukloje, jos apylinkėse dažnai dislokuojami užsienio kariai. Liepimas „sudegink Ruklą“ galėtų reikšti liepimą sunaikinti poligoną, ten esančius karius. Tokiu atveju teiginys „Imigrantai, sveiki atvykę!“ galbūt žymi išankstinį pasisveikinimą su galimai atvykstančiais vad. „žaliaisiais žmogeliukais“ (užsienio diversantais ar pan.), atvykstančiais į be vyriausybės likusią valstybę. Liepiamoji nuosaka vartojama tiesiogine reikšme ir yra suprantama kaip liepimas, raginimas. Viešai paskleista negatyvia nuomone siekiama suniekinti, pasityčioti iš visuomenės grupių, skiriamų iš dalies tautiniu, iš dalies socialinės padėties pagrindu (1 t., b. l. 80-82); 2015-04-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas V. M. iš jam parodytų 6 asmenų fotonuotraukų atpažino L. K. nuotrauką ir nurodė, kad būtent šį vaikiną jis 2015-02-16 matė Laisvės al. klijuojantį plakatą (1 t., b. l. 122-126); 2015-04-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas V. M. iš jam parodytų 6 asmenų fotonuotraukų atpažino V. K. nuotrauką ir nurodė, kad būtent šią merginą jis 2015-02-16 matė Laisvės al. klijuojančią plakatą (1 t., b. l. 127-131); 2015-09-22 Kauno AVPK KP NNTV 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo S. C. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad V. K. ir L. K. bendravo daug kartų mobiliojo ryšio telefonais tarpusavyje. L. K. mobiliojo ryšio telefonas 2015-02-15 21.57 val. jungėsi prie UAB „Omnitel“ Celės 5110,2015-02-16 00.00 val. ir 00.02 val. jungėsi prie UAB „Omnitel“ Celės 5114, iš gauto UAB „Omnitel“ rašto 2015-06-18 Nr. 2600-962 matyti, kad minėtų Celių veikimo zonos apima nusikalstamų veikų padarymo vietas: Celės 5110 ir Celės 5114 veikimo zona apima adresą Laisvės al. 36, Kaunas; Laisvės al. 40, Kaunas; Laisvės al. 42, Kaunas; Laisvės al. 70, Kaunas; Laisvės al. 76, Kaunas; Laisvės al. 84, Kaunas; Laisvės al. 110, Kaunas; Laisvės al. 103, Kaunas; Vilniaus g. 64, Kaunas; Vilniaus g. 33, Kaunas. Įtariamojo L. K. gyvenamosios vietos adresu A. Jakšto g. 16, Kaunas UAB „Omnitel“ veikimo zonos apima tik šias celes: 511C; 5113; 53BB; 540B; 783C; 5118; 5407; 53B7; 7838; 511F; 540E; 53BE; 783F; 5119; 5405; 7839; E020 (2 t., b. l. 38-40). bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šiais dokumentais konstatuojamas nagrinėjamas įvykis bei jo aplinkybės, tačiau juose nėra jokių kaltinamųjų kaltės įrodymų.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pažymėtina, jog Baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Išanalizavus baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymus, kitus įrodymus, teismas sprendžia, kad tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad kaltinamasis L. K. kartu su kaltinamąja V. K., liudytojais T. M., A. B., J. V. 2015 m. vasario 16 d., laikotarpiu nuo 01.11 val. iki 01.51 val., klijavo plakatus, šioje baudžiamojoje byloje nėra. Vienintelis liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad neabejotinai matė kaltinamąjį L. K. kartu su asmenimis, klijavusiais plakatus, atpažino jį pagal pateiktas fotonuotraukas, tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, jog galėjo klysti atpažindamas kaltinamąjį L. K.. Kartu su liudytoju V. M. jaunuolius, klijavusius plakatus, matė liudytojas P. P., tačiau jis parodė, kad šių asmenų neatpažintų. Tiek kaltinamoji V. K., tiek liudytojai T. M., A. B. ir J. V. parodė, kad kaltinamojo L. K. įvykio metu kartu su jais nebuvo. Tos aplinkybės, kad kaltinamasis L. K. kartu su kitais asmenimis klijavo plakatus, nepatvirtina ir vaizdo įrašai bei jų nuotraukos, kadangi iš jų nėra galimybės atpažinti kaltinamojo L. K.. Liudytojas T. M. patvirtino, kad vaizdo įraše yra jis, o ne L. K.. Teismas laiko, jog liudytojas V. M. sąžiningai klydo, atpažindamas L. K., kaip vieną iš plakatus klijavusių asmenų. Neatmestina galimybė, jog liudytojas, pamatęs kaltinamąją V. K., manė ją esant kartu su kaltinamuoju L. K., nes liudytojas juos buvo įsiminęs anksčiau, kaip bare besilankančią porą. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamasis L. K. pagal BK 170 str. 2 d., 170 str. 3 d. išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).

Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti jam nekliudant ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodoma, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Šios Konstitucijos nuostatos sudaro informacijos laisvės konstitucinį pagrindą. Jos visos yra tarpusavyje susijusios, viena kitą papildo.

Būtina pažymėti, jog laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Naudojimasis konstitucinėmis teisėmis yra neatsiejamas nuo pareigos gerbti kitą asmenį, socialinę grupę ar tautą (pvz. Konstitucijos 25 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnis).

BK 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti konkrečiais atvejais – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. Visos BK 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, įvertinus būtent viso BK 170 straipsnio pavadinimą, pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais, kuriais kurstoma prieš bet kokią tautinę, rasinę, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad veiksmai laikomi nusikalstamais, kuomet kaltininkas aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą, diskriminaciją, smurtą ar fizinį susidorojimą su žmonių grupe, ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai turi nurodyti vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreikšti jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. BK 170 str. numatyti nusikalstami veiksmai laikomi baigtais nuo jų padarymo momento, t. y. nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu. Tokia nusikalstama veika yra nukreipta prieš nurodytų požymių bendrumu individualizuojamą asmenų grupę ar konkretų jos narį. Kvalifikuojant veiką nebūtina nustatyti konkretaus asmens, prieš kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti, ar šia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčiojant, paniekinant, skatinti neapykantą, diskriminaciją, smurtą ar fizinį susidorojimą su konkrečių asmenų, pasižyminčių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumu, grupe.

Subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį arba sukurstyti smurtauti, fiziškai susidoroti su juo dėl jo rasės, tautybės bei kitų BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų požymių. Kaltinamasis turi suvokti savo daromos veikos pavojingą pobūdį, norėti veikti ir veikti tokiu pavojingu būdu, turėdamas galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei, pavojingų veiksmų.

Kaltinamoji V. K. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 170 str. 2 str. ir 170 str. 3 d., padarymu, t. y. viešai raginusi imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes, skiriamas tautiniu ir socialinės padėties pagrindu, kurstė prieš jas smurtauti bei fiziškai su jomis susidoroti. Plakatai buvo iškabinti Kaune, viešose vietose, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, t.y. 2015 m. vasario 16 d. nakties metu. Kaltinamoji V. K., taip pat su ja buvę kiti trys asmenys - T. M., A. B., J. V. nurodė, kad plakatus gamino ir juos kabino siekdami išreikšti protestą prieš nacionalistų eitynes Kaune, taip pat palaikyti imigrantus ir pabėgėlius. Plakatai buvo kabinami negavus leidimo.

Nors specialisto išvadoje nurodoma, jog šiuo komunikacijos aktu išreikštas raginimas imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes, skiriamas iš dalies tautiniu, iš dalies socialinės padėties pagrindu, kurstoma prieš jas smurtauti bei fiziškai susidoroti, teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas nurodė, kad raginimas deportuoti vyriausybę gali sukelti mintis rengti sukilimus, galbūt padegti ir pastatus, todėl darytina išvada, kad tai yra raginimas imtis diskriminacinių veiksmų, kuriais kurstoma smurtauti, susidoroti, tokiu komunikacijos aktu kurstoma prieš tautybes, prieš vyriausybę, socialinę padėtį, kilmę, kurstoma ir tautiniu požiūriu, kritikuojama Vyriausybės politika, tačiau teismas nesutinka su tokiais specialisto teiginiais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje nurodyta, jog piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, draudžiama persekioti už kritiką. BK 170 str. numato atsakomybę už kurstymą prieš socialiai pažeidžiamas grupes dėl jų lyties, tautybės, rasės ir kitų skiriamųjų bruožų, nurodytų šiame straipsnyje. Šiuo atveju vyriausybė nelaikytina socialiai pažeidžiama grupe, kurios lygiateisiškumas ar orumas galėtų būti pažeistas. Kaip patvirtino kaltinamoji V. K. bei kartu su ja plakatus klijavę T. M., A. B. ir J. V., frazė „deportuok vyriausybę“ turėtų būti suprantama kaip vyriausybės politikos pabėgėlių atžvilgiu kritika, o žodis „vyriausybė“ suprantamas plačiąja prasme. Specialisto L. L. nuomone frazę „Deportuok vyriausybę...“ galima suprasti, kad vyriausybę reikia ištremti iš Lietuvos, analizuojant raginimą deportuoti vyriausybę tai gali sukelti mintis rengti sukilimus, galbūt padegti ir pastatus, todėl darytina išvada, kad tai yra raginimas imtis diskriminacinių veiksmų, kurstoma smurtauti, susidoroti. Šią specialisto nuomonę paneigia liudytojo profesoriaus G. M. paaiškinimas, jog šia fraze raginama tik kritikuoti vyriausybę. Frazė „sudegink Ruklą“ kaltinamosios V. K., liudytojų T. M., A. B. ir J. V. teigimu turėjo būti suprantama, kaip netinkamos tokios institucijos praktikos panaikinimas, vyriausybės politikos imigrantų atžvilgiu kritika. Specialistas L. L. lingvistine prasme tai suprato kaip tiesioginį paliepimą deginti pabėgėlių centrus, jo nuomone pagal plakatą Vyriausybę reikia pašalinti, Ruklą sudeginti, galimai sunaikinti ir greta esantį poligoną. Kaltinamosios V. K. bei kartu su ja plakatus klijavusių T. M., A. B. ir J. V. paaiškinimais „Imigrantai welcome“ reiškia pilną, humanistišką imigrantų integraciją, t. y. jie sveikinami atvykę ne į pabėgėlių centrus, o į pačią šalį, tuo tarpu specialisto L. L. nuomone „welcome...“ lyg kviečia į degėsius, kur nebus vyriausybės, viską valdys imigrantai. Taigi, kaip matyti iš aptartų skirtingų šio plakato interpretacijų, negalima teigti, jog kaltinamieji suvokė plakatų turinį kaip raginimą smurtauti, susidoroti, imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes, skiriamas tautiniu ir socialinės padėties pagrindu, nors specialisto išvadoje šio plakato turinys apibūdinamas būtent taip. Pažymėtina, jog specialisto išvadoje tėra pateikta plakato lingvistinė, pažodinė analizė, o PMDF Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjo prof. dr. G. M. teigimu (3 t., b. l. 36-38) tarptautiškai nusiteikę kairieji asmenys išvertė iš užsienio kalbos migrantus palaikantį šūkį ir jį adresavo vasario 16-osios tautinei eisenai, šiuo plakatu, oponuodami eisenos šūkiams, kvietė priimti pabėgėlius ir kur kas radikaliau jiems atsiverti; Vilniaus universiteto A. J. G. semiotikos ir literatūros teorijos centro doktoranto P. J. nuomone (3 t., b. l. 39-41) semiotinės analizės rezultatai rodo, kad šis plakatas perteikia tam tikrą nuomonę, politinę poziciją migracijos politikos klausimu ir tos politikos viziją; atlikus plakato tropologinę analizę (3 t., b. l. 42) Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto Kūrybinių medijų instituto lektorius K. K. teigia, jog teksto angliškasis intertekstas susijęs su politinėmis ir pilietinėmis pozicijomis, priešiškomis neonacizmui, nacionalizmui ir ksenofobijai, istorinė trijų žemyn kairėn nukreiptų strėlių reikšmė susijusi su antifašistiniu judėjimu; VšĮ Diversity Development Group atliktoje išvadoje (3 t., b. l. 43-44) teigiama, jog plakato turiniu nėra raginama imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes, skiriamas tautiniu, socialinės padėties pagrindu.

Diskriminaciją ir kurstymą prieš bet kokią tautybę paneigė ir pati kaltinamoji, o taip pat liudytojais apklausti T. M., A. B. ir J. V.. Asmenys nurodė, kad plakatu siekta atkreipti visuomenės dėmesį į sunkią pabėgėlių situaciją ir jų laikymo pabėgėlių priėmimo centruose sąlygas, o taip pat išreikšti jiems palaikymą. Jie nurodė, kad plakato turinys nebuvo jų pačių sugalvotas, o išverstas iš tarptautinio plakato, plačiai naudojamo Europoje protestų metu. Šią aplinkybę patvirtino taip pat teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas prof. dr. G. M., kuris nurodė, kad tai yra vertinys iš Europos anarchistų angliško šūkio, plačiai paskleisto socialiniuose tinkluose, įvairiuose sąjūdžiuose ir jau daugiau kaip dvejus metus nuolat kartojamo Europos šalyse anarchistų ir kitų kairiųjų judėjimo atstovų. Kaltinamoji V. K. ir kartu su ją plakatus gaminę bei klijavę T. M., A. B. ir J. V. nurodė, kad jau kelerius metus protestuoja prieš nacionalistų eitynes, prieš dvejus metus jie buvo gavę savivaldybės leidimą ir protestavo laikydami kitokio turinio plakatus, tačiau nesulaukę tinkamo visuomenės ir eitynių dalyvių dėmesio, nusprendė pakeisti pasipriešinimo formą. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės pateikta kaltinamosios charakteristika apibūdina ją kaip aktyvią įvairių žmogaus teisių organizacijų ir iniciatyvų dalyvę, pasisakančią už kuo efektyvesnę pabėgėlių ir migrantų integraciją Lietuvoje. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad kaltinamoji suprato, kad jos veiksmai gali kurstyti diskriminuoti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe. Jokiais objektyviais duomenimis nėra paneigti kaltinamosios teiginiai, jog plakatais buvo siekta palaikyti pabėgėlius ir kritikuoti vykdomąją valdžią.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. L. patvirtino, kad analizuojant plakato turinį, nebuvo atsižvelgta į grafinius elementus – tris į apačią nukreiptas strėles, nebuvo atsižvelgta į plakatų iškabinimo aplinkybes (laiką, vietą), turinys vertintas išimtinai kalbos kontekste. Teismo vertinimu, specialisto išvada šioje byloje nėra informatyvi, kadangi ji pateikta išimtinai lingvistikos kontekste, neatsižvelgiant į plakato politinę prasmę, ši išvada pilnai neatitinka visų faktinių bylos aplinkybių, todėl vertintina kritiškai (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-317/2015).

Teismas taip pat daro išvadą, kad plakatai negalėjo sukelti realios grėsmės ar realiai sukurstyti plakato skaitytojus smurtauti prieš visuomenės grupes, skiriamas tautiniu ar socialinės padėties pagrindu. Be to, specialisto išvadoje nurodoma, jog komunikacijos akto sėkmingumas abejotinas dėl kai kurių sėkmingo komunikacijos akto sąlygų dalinio tenkinimo, kylančio iš adresanto bei adresato hipotetiškumo bei ragininamų veiksmų pobūdžio, o plakato vertinimą lemia jo turinio supratimas. Pažymėtina ir tai, kad po plakatų klijavimo nebuvo užfiksuota jokių dėl tokio tariamo raginimo kilusių negatyvių veiksmų prieš pabėgėlių centrus ar vykdomąją valdžią.

Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamoji V. K. viešai ragino imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes, skiriamas tautiniu ir socialinės padėties pagrindu, kurstė prieš jas smurtauti bei fiziškai su jomis susidoroti. Vien tik tarptautinio pobūdžio politinio plakato panaudojimas, taip siekiant pasipriešinti Vyriausybės vykdomai politikai imigrantų atžvilgiu bei nacionalistų eitynėms, nesant konkrečių ir tiesioginių pareiškimų, skatinančių diskriminuoti, smurtauti ar susidoroti fiziškai, negali būti pripažįstamas BK 170 str. numatyta nusikalstama veika. Negalima neatsižvelgti į tai, jog jokiais objektyviais duomenimis nėra paneigti kaltinamosios teiginiai, jog ji nepritaria nacionalistų nuomonei ir šūkiams, todėl norėjo išreikšti savo nuomonę prieš nacionalsocializmą, valstybinį komunizmą, monarchiją - absoliutizmą, plakatu norėjo pasiekti tai, kad kiti įsijaustų į pabėgėlių situaciją, jokiu būdu niekada nesiekė kurstyti neapykantą pagal rasę ar tautybę. Kadangi nėra nustatyti subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse, požymiai, kaltinamosios veiksmai negali būti pripažinti nusikalstamais.

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nesurinkta jokių duomenų, įrodančių, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamoji V. K. pagal BK 170 str. 2 d., 170 str. 3 d. išteisintina, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

CD su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);plakatas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);CD su telefono išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas Kauno AVPK KP Specialiųjų užduočių valdybai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

L. K. pagal BK 170 str. 2 d., 170 str. 3 d. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).

V. K. pagal BK 170 str. 2 d., 170 str. 3 d. išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

CD su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);plakatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);CD su telefono išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kauno AVPK KP Specialiųjų užduočių valdybai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.