- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- I-88-422/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas
- Atsakovas
- Nacionalinės
- Trečiasis asmuo
- J. M., V. T., A. T.
- Pareiškėjas
- L. B.
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė, Darius Kripas
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rimanto Giedraičio, Kęstučio Gudyno,
dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovui Ramūnui Šeškui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. M., trečiųjų suinteresuotų asmenų J. M., V. T., A. T. įgaliotam atstovui advokatui Dariui Kripui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo suformuoti žemės sklypą ir
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. B. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. kovo 10 d. raštą Nr. S6-641 bei įpareigoti atsakovą per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjai suformuoti 0,22 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) ( b.l.5- 7,120-124).
2010 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi šioje byloje netenkinus pareiškėjos L. B. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2007 m. liepos 25 d. Kauno apskrities viršininko administracijos viršininko įsakymo Nr. 02-05-8402 ir 2008 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 02-05-4283 paduoti, patikslintą skundą šia apimtimi buvo atsisakyta priimti ( b.l. 149-151). 2010 m. liepos 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią nutartį paliko galioti ( b.l. 165-168), todėl minėti įsakymai šioje byloje nėra ginčo dalykas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, jog 2009-02-11 kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją (toliau -Kauno AVA) ir prašė suformuoti jai 0,22 ha žemės sklypą, t.y., tokio dydžio, kaip nurodyta antrinio žemės naudojimo teisės akte. 1989-09-29 sprendimu Nr.30 (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas jos motinai D. J. išskyrė 0,25 ha. žemės sklypą namo statybai (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. 2008-12-03 jai buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą kaip 2000-06-28 mirusios D. J. testamente nurodytai turto įpėdinei. Šio Paveldėjimo liudijimo pagrindu ji paveldėjo 38,86 Lt įmoką už 0,2200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) tai patvirtina ir 2008-11-20 Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. S6-3044. Nurodė, jog 0,22 ha žemės sklypu naudojasi prie jai nuosavybes teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), už šį žemės sklypą moka nuomos mokestį, todėl Kauno apskrities viršininko administracija nepagrįstai atsisakė suformuoti prašomo dydžio žemės sklypą jo įsigijimo tikslu. 2009-03-10 raštas Nr. S6-64 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, priimtas neužtikrinus objektyvaus visų aplinkybių vertinimo, todėl turi būti panaikintas, atsakovas įpareigotinas suformuoti prašomo dydžio žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į skundą ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Nurodė, jog prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, buvo nustatytas 0,15 ha žemės sklypo plotas. Kadangi žemės sklypas atitinka faktiškai esamas tvoros ribas, žemės sklypas buvo suformuotas tinkamai, todėl nėra tenkinti pareiškėjos skundui.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų J. M., V. T., A. T. atstovas prašė skundą atmesti, nurodė, jog skundas nepagrįstas, 1988-03-31 D. J. namų valdos techninės apskaitos byloje eksplikacijoje nurodyta, jog D. J. išskirta 15 arų žemės, o naudojasi 16,40 arų žemės sklypu, toje pačioje byloje yra pateiktas 1991-12-11 D. J. prašymas įsigyti 15 arų žemės, šiuo prašymu pati D. J. patvirtino, kad naudojasi 15 aru sklypu ir išreiškė valią pirkti būtent 15 arų sklypą, o ne didesnį, nurodė kokia konkrečiai žeme naudojasi bei jos plotus, todėl pareiškėja neturi teisės pretenduoti į didesnį žemės sklypą. Be to, 2007-07-25 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-8402 ir 2008-04-11 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-4283 pareiškėjos nurodytoje vietoje suprojektuotas lygiavertis 0,24 ha ploto sklypas nuosavybės teisių atkūrimui A. T.. Šie administraciniai teisės aktai nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl patenkinus skundą būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti lūkesčiai.
Skundas netenkinamas.
Nustatyta, jog pareiškėja L. B. 2009-02-11 kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydama suformuoti jai 0,22 ha žemės sklypą prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) ( b.l. 8). Prašymas buvo pateiktas žemės sklypo įsigijimo tikslu.
Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. kovo 10 d. raštu Nr. S6-641 (b.l. 23-24) atsisakė tenkinti jos prašymą, šią aplinkybę patvirtina minėto rašto turinys, todėl teismo nuomone, jis laikytinas viešojo administravimo aktu Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d. prasme, sukeliančiu pareiškėjai teisines pasekmes.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.
Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėja L. B. yra D. J. teisių perėmėja ( b.l. 11). (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989-09-29 sprendimu Nr.30 D. J. buvo skirtas 0,25 ha. žemės sklypas namo statybai (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje ( b.l. 9). 1992 m. D. J. už 0,22 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sumokėjo 38,86 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis ( b.l. 130). 2008-12-03 Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą patvirtina, jog L. B. paveldėjo minėtą įmoką ( b.l.12).
D. J. vykdomojo komiteto 1989-09-29 sprendimu Nr.30 buvo įpareigota parengti žemės sklypo techninę dokumentaciją dėl žemės sklypo suformavimo ( sprendimo 1.2p.), tačiau administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų buvęs parengtas minėto žemės sklypo techninės apskaitos planas ar teritorijų planavimo dokumentas.
1988 m. D. J. namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 66. žemės sklypo eksplikacijoje nurodyta, jog D. J. išskirta 15 arų žemės, o naudojasi 16,40 arų žemės sklypu (b.l. 26). 1991m. gruodžio 11 d. D. J. buvo pateikusi prašymą (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl 15 arų žemės sklypo išsipirkimo, nurodžiusi, jog namų valdos žemėje statiniais užimta žemė ir kiemas sudaro 0,0325 ha, sodas- 0,0164 ha, daržas- 0,1011 ha, susumavus – 0,15arų ( b.l. 27). Naudojimąsi šio dydžio namų valdos žemės sklypu patvirtina AB „Hidroprojektas“ netrukus po D. J. mirties sudarytas 2000-12-22 ir su Kauno rajono žemėtvarkos geodezijos skyriumi suderintas geodezinis planas pastatų teisinės registracijos tikslu ( b.l. 29). Iš minėto plano matyti, jog buvo fiksuota 1500 m² bendro naudojamo žemės ploto ( 688m²-žemės ūkio naudmenos, 812m² –užstatyta teritorija). Pareiškėja patvirtino, jog geodezinis matavimas vyko jos iniciatyva, žemės sklypo plotas buvo nustatytas pagal esamos tvoros ribas ( b.l. 78).
2001 m. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus specialisto L. P. surašytas Antrinio žemės naudojimo aktas negali būti laikomas patikimu įrodymu dėl žemės naudojimo fakto, nes jame yra prieštaravimų, bendras plotas nurodytas 0,22 ha, eksplikacijoje nurodoma 17 arų naudojama žemė. Liudytojai J. V., K. A. negalėjo tiksliai nurodyti naudojamos žemės vietos, todėl teismas jų parodymus vertina kaip neinformatyvius. Žemės nuomos mokesčio deklaracijos nepatvirtina teisės į prašomo suformuoti dydžio žemę, nes teisės aktai žemės sklypo suformavimą ir įsigijimą sieja su faktiniu jos naudojimu, o ne su žemės mokesčio įmokom.
Taigi, nors D. J. (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989-09-29 sprendimo Nr.30 pagrindu turėjo teisę išsipirkti 0,25 ha, tačiau administracinėje byloje nurodytų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, jog D. J. iki savo mirties faktiškai naudojosi 0,15 arų namų valdos žemės sklypu, todėl jos prašymas dėl 0,22 ha žemės sklypo suformavimo buvo pagrįstai netenkintas, 2009-03-10 raštas Nr. S6-64 iš esmės atitinka viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas, priimtas įvertinus visas aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinimui.
Ta aplinkybė, jog pareiškėja paveldėjo 38,86 Lt įmoką už 0,22 ha žemės sklypą, kaip turtinę reikalavimo teisę, nesudaro pagrindo jos reikalavimui tenkinti, nes minėta teisė dėl šio dydžio žemės sklypo įsigijimo jos motinos nebuvo įgyvendinta teisės aktų nustatyta tvarka ( Žemės reformos įstatymo 9 str. 2d.), o ji kaip D. J. teisių perėmėja negali paveldėti teisių didesne apimtimi, negu jų turėjo D. J. ( CK 5.1 str.), todėl neturi teisės pretenduoti įsigyti didesnį namų valdos žemės sklypą už tą, kuriuo naudojosi jos motina.
2007-07-25 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-8402 ir 2008-04-11 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-4283 pareiškėjos nurodytoje vietoje suprojektuotas lygiavertis 0,24 ha ploto sklypas nuosavybės teisių atkūrimui A. T. ( b.l.39, 52). Šie administraciniai teisės aktai įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Minėtų aktų nenuginčijus pareiškėjos reikalavimas dėl prašomo dydžio žemės sklypo suformavimo toje vietoje negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.