Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-05-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-3958-540/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
A2.6.-3958-540/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03269-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
R. M.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. A2.6.-3958-540/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03269-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 16 d. apie 16.54 val., Kaune, Pramonės pr. ties namu Nr. 29, R. M. vairavo transporto priemonę BMW 318, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas atbulas automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę BMW 530 D, v. n. (duomenys neskelbtini) bei ją apgadino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 127 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. dėl eismo įvykio kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, dėl pasišalinimo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. balandžio 16d. su sugyventine R. V. po darbo susitarė susitikti prie Dainavos poliklinikos. R. V. automobilį buvo pastačiusi prie PC Maxima. Kadangi ten stovėjo daug automobilių, todėl R. V. paprašė, kad jis išmanevruotų iš aikštelės. Jis sutiko ir pavažiavo atbuline eiga ir po to iš stovėjimo vietos išvažiavo. Jokio kontakto su kitu automobiliu nejautė. Išsisukus, lėtai išvažiavo iš aikštelės. Grįžus namo, sugyventinė išėjo pas mamą, o R. M. su kaimynu gėrė alų ir kalbėjosi. Tą pačią dieną paskambino iš policijos ir pasakė, kad R. V. priklausantis automobilis padarė eismo įvykį bei iš jo pasišalino, todėl pareigūnas paprašė, kad R. V. atvyktų į policiją. Kadangi R. M. suprato, jog galėjo padaryti eismo įvykį tuomet, kai jis atbuline eiga išvažinėjo iš aikštelės, todėl į policiją nuvyko jis pats ir davė paaiškinimus bei netrukus pristatė automobilį apžiūrai. Su nukentėjusiu asmeniu nesusisiekė, nes nežinojo jo duomenų.

Liudytoja I. V. parodė, kad 2015 m. balandžio 16 d. ji sėdėjo automobilyje prie PC „Maxima“. Pamatė, kai sujudėjo vienas automobilis, o prieš ją stovėjo kitas automobilis. Jokio kontakto garso negirdėjo. Kai tas priešais stovintis automobilis pavažiavo į priekį, už jo stovintis automobilis vėl sujudėjo. Matė, jog automobilį vairavo vyras, o šalia sėdėjo moteris. Išmanevravęs automobilis nedidindamas greičio išvažiavo. I. V. įsidėmėjo išvažiuojančio automobilio valstybinius numerius. Kai jis išvažiavo, I. V. išlipo iš savo automobilio ir priėjusi prie automobilio, kuris sujudėjo, jį apžiūrėjo. Matė, kad yra nubrauktas jo bamperis. Kai grįžo vyras, ji apie tai papasakojo vyrui.

Liudytoja R. V. parodė, kad 2015 m. balandžio 16d. ji buvo atvykusi pas gydytojus. Kadangi jos draugas R. M. dirba netoli Dainavos poliklinikos, todėl jie susitarė susitikti. Ji paprašė automobilį išvairuoti iš stovėjimo vietos. Išvažiuojant girdėjo kažkokį garsą, tačiau nesuprato, kad tai atsitrenkimo garsas. Apie padarytą eismo įvykį sužinojo tik tada, kai paskambino policija.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2015 m. balandžio 16d. jis buvo Dainavos poliklinikoje, iš kurios išėjęs ant automobilio rado raštelį su automobilio marke ir valstybiniu numeriu, kuris atsitrenkė į V. K. automobilį. Apžiūrėjęs savo automobilį, pamatė, kad jis yra apgadintas- įlenktas priekinis buferis bei šiek tiek įskilęs. Draudimas padarytą žalą įvertino 166 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 3), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), I. V. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad sėdėjo savo automobilyje Pramonės pr. 29 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie 16.40 val. pastebėjo, kaip iš stovėjimo vietos atbuline eiga išvažiavo automobilis BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris kliudė stovintį automobilį, kurio valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini). Automobilio BMW vairuotojas nesustojo ir nepasižiūrėjo, kas atsitiko, ir nuvažiavo. Matė, kaip automobilis, kurio valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini), nuo smūgio sujudėjo. Automobilį BMW vairavo vyras, šalia jo sėdėjo moteris (b. l. 5), V. K. paaiškinimas (b. l. 6), R. M. paaiškinimas (b. l. 7), alkotesterio duomenys, iš kurio matyti, kad 2015 m. balandžio 16 d. apie 18.30 val. R. M. nustatytas 1,01 promilių neblaivumas (b. l. 9), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 10), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 11), dokumentų kopijos (b. l. 12-13), foto nuotraukos (b. l. 14-15), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 16-18).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos (b. l. 2), papildomų duomenų apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės BMW 530 D, v. n. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis (b. l. 3), tarnybinio pranešimo (b. l. 4), transporto priemonės techninės apžiūros akto, iš kurio matyti, kad ant automobilio BMW 318, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: ant užpakalinio bamperio braukimo žymė ant dešinės pusės kampo, konstatuota, kad automobilis apgadintas eismo įvykyje, kurio metu turėjo kontaktą su transporto priemones BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), R. M. paaiškinimo, liudytojų R. V., I. V., V. K. parodymų nustatyta, kad R. M. vairavo transporto priemonę BMW 318, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas atbulas automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę BMW 530 D, v. n. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadinimo. Tokia R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M. surašytas ir už tai, kad jis 2015 m. balandžio 16 d. apie 16.54 val., Kaune, Pramonės pr. ties namu Nr. 29, vairuodamas transporto priemonę BMW 318, v. n. (duomenys neskelbtini) bei padaręs eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę BMW 530 D, v. n. (duomenys neskelbtini), ir padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam bei iš įvykio vietos nuvažiavo. Taip pat, po eismo įvykio iki jo aplinkybių ištyrimo vartojo alkoholį. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1; 222 punktų reikalavimus. Tokia R. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. l d. pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. paaiškino, kad jis iš stovėjimo vietos išmanevravo atbuline eiga ir išsitiesinus lėtai iš stovėjimo aikštelės išvažiavo. Jokio kontakto su kitu automobiliu nejautė. Liudytoja R. V. patvirtino jo paaiškinimus. Liudytoja I. V. parodė, kad ji matė, kai sujudėjo vienas automobilis, o prieš ją stovėjo kitas automobilis. Kai tas priešais stovintis automobilis pavažiavo į priekį, už jo stovintis automobilis vėl sujudėjo. Matė, jog automobilį vairavo vyras, o šalia sėdėjo moteris. Kaip matyti iš byloje esančių automobilių nuotraukų, eismo įvykio schemos, automobilių apgadinimai nėra žymūs, automobilių dalys nėra stipriai įlenktos ar sudaužytos, matomi tik įbrėžimai. R. M. neneigia, kad važiuodamas galėjo kliudyti kitą automobilį, bet to nepajuto ir nesuprato, kadangi automobilių kontaktas buvo tikrai nestiprus. Iš liudytojo V. K. parodymų matyti, kad jo automobiliui padaryta žala nėra didelė. Iš liudytojos I. V. parodymų matyti, kad ji sėdėdama netoli stovinčiame automobilyje automobilių kontakto garso negirdėjo, tik pamatė sujudant vieną automobilį. Tai, kad R. M. kontakto galimai nepajuto, patvirtina ir liudytojos I. V. parodymai, jog po to, kai įvyko automobilių kontaktas, nei vienas iš automobilio neišlipo, neapsižiūrėjo automobilių, bet išmanevravęs automobilis nedidindamas greičio išvažiavo. R. M. taip pat patvirtino, kad jis lėtai išvažiavo iš aikštelės. Taigi, paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. M. nesuprato, kad buvo kliudytas kitas automobilis. Apie tai, kad padarė pažeidimą R. M. sužinojo tik iš policijos pareigūnų.

Sprendžiant tyčios klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į R. M. elgesį po eismo įvykio. Nors jis nepajuto ir nepastebėjo vairuojamo automobilio kontakto su kitu automobiliu ir nuvažiavo, tačiau sužinojęs, jog galimai padarė pažeidimą, bendradarbiavo su policija, nors buvo kviečiama R. V., kaip automobilio savininkė bei galimai padariusi pažeidimą, tačiau į policiją nuvyko R. M. ir pripažino savo kaltę bei davė išsamius paaiškinimus, taip pat netrukus pristatė automobilį apžiūrai, nesislapstė, nemaskavo jo vairuotam automobiliui padarytų apgadinimų, todėl teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu negalima daryti kategoriškos išvados, kad R. M. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, apie tai nepranešęs policijai. Taigi, nesant duomenų, kad pažeidėjas pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sudėties. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. M. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. R. M. skirtina nuobauda –bauda, numatyta minėto straipsnio sankcijos ribose.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., 250 str. 1p. teismas

nutaria:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą - 440 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., nutraukti.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).