- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- A15.-575-990/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00360-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. C.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
- Kategorijos
- 1.4.5Viešieji darbai (ANK 26 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.14.9Nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka (ANK 675 str.)
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. C., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. sausio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiasis patrulis A. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo J. C. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2020 m. sausio 11 d. apie 21.26 val. Bajorų kelyje, Vilniuje, šalia pastato Nr. 13 J. C., vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pastarąjį apgadindamas ir padarydamas 1 689,59 eurų dydžio žalą. Po eismo įvykio J. C. iš eismo įvykio vietos pasitraukė.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teismo posėdžio metu J. C. parodė, kad nagrinėjamas įvykis buvo šeštadienis. Tą dieną jis su draugais gėrė alkoholinius gėrimus, po ko jis nutarė važiuoti namo. Jis neblaivus sėdo prie automobilio vairo. Šio įvykio aplinkybes jis prisimena sunkiai, tačiau jis prisimena momentą, kuomet jis buvo sulaikytas. Alkoholį ji vartoja retai – maždaug penkis kartus per metus. Tai buvo pirmas kartas, kai jis vairavo neblaivus. Tąkart jis iš tiesų pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jo sutuoktinė šiuo metu yra motinystės atostogose, jie augina trijų mėnesių ir dvylikos metų vaikus. Jo atlyginimas yra apie 1 000 eurų per mėnesį, šeima yra paėmusi būsto kreditą. Po šio įvykio buvo konfiskuotas jo automobilis. Taip pat po šio įvykio jis kreipėsi į UAB „Svarbus žingsnis“, lankė kursus alkoholio sukeliamos žalos tema. Teisė vairuoti jam yra reikalinga, nes dirbant jam tenka važinėti.
3. J. Š. 2020 m. sausio 11 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. sausio 11 d. apie 21.25 val. automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji važiavo Bajorų keliu, Vilniuje, namų link, kuomet prieš posūkį į gyvenamųjų namų kvartalą ji pamatė tiesiai į jos vairuojamą automobilį atvažiuojantį automobilį. Ji bandė pasitraukti į šalikelę, tačiau minėtas automobilis trenkėsi į jos vairuojamo automobilio kairįjį veidrodėlį bei apgadino jos automobilio šoną. Sustojusi ji išlipo iš savo automobilio, iš kito automobilio išlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, kuris bandė tartis, kad įvykis nebūtų fiksuojamas. Laukiant policijos pareigūnų minėtas vyras išvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 9).
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiasis patrulis A. Š. 2020 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. sausio 11 d. apie 21.30 val. buvo gautas pranešimas, jog prie pastato, esančio Bajorų kelias 13, Vilniuje, į pranešėjos vairuojamą automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Važiuodamas į eismo įvykio vietą prie pastato, esančio Bajorų kelias 7, Vilniuje, jis pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pavojingai manevravo, t. y. įvažiuodavo į priešingos krypties eismo juostą. Pasivijus minėtą automobilį pastarojo vairuotojas buvo stabdomas naudojant mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, taip pat per garsiakalbį buvo reikalaujama vairuotojo sustabdyti vairuojama automobilį, tačiau vairuotojas toliau važiavo ir pavojingai manevravo. Privažiavus Bajorų kelio – Mokslininkų gatvės sankryžą minėto automobilio vairuotojas sukdamas iš Bajorų kelio į Mokslininkų gatvę įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, apvažiuodamas pėsčiųjų perėją (salelę) iš kairės pusės. Ties pastatu, esančiu Mokslininkų g. 9, minėto automobilio vairuotojui buvo užblokuotas kelias ir automobilis sustojo. Minėto automobilio vairuotojas buvo privestinai išlaipintas iš automobilio, paguldytas ant žemės, buvo uždėti antrankiai. Kaip paaiškėjo, automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. C., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, kalba buvo nerišli. J. C. paaiškino apie 19.30 val. išgėręs du butelius alaus. Alkoholio kiekio matuokliu J. C. 21.48 val. buvo nustatytas 2,18 promilių, o 22.11 val. – 2,13 promilių neblaivumas. Automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o J. C. pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 3).
5. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad apgadinti automobiliai „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8, 15-20).
6. AB „Lietuvos draudimas“ pateiktoje 2020 m. sausio 27 d. žalos sąmatoje nurodyta, kad automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaina yra 1 689,59 eurų (b. l. 10-12).
7. Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. sausio 11 d. apie 21.26 val. Bajorų kelyje, Vilniuje, šalia pastato Nr. 13 J. C., vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pastarąjį apgadindamas ir padarydamas 1 689,59 eurų dydžio žalą. Po eismo įvykio J. C. iš eismo įvykio vietos pasitraukė.
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
8. Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Minėta, kad J. C., vairuodamas automobilį, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu, t. y. J. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus. Atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus įtvirtinta ANK 417 straipsnio 3 dalyje, taigi J. C. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
9. Kelių eismo taisyklių 219 punkte numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Kelių eismo taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai. Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Minėta, kad J. C. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, tokiu būdu buvo padaryta 1 689,59 eurų dydžio, t. y. viršijanti penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, žala, po eismo įvykio J. C. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219 ir 222 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalyje, taigi J. C. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai
10. J. C. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje.
11. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo šešiasdešimties iki devyniasdešimties eurų administracinė nuobauda.
12. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų administracinė nuobauda. Be to, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.
13. Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į tai, kad J. C. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). J. C. atsakomybę sunkina tai, kad administracinius nusižengimus jis padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismas įvertina ir tai, kad J. C. praeityje administracinėmis nuobaudomis nėra baustas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes J. C. skirtinos ANK 417 straipsnio 3 dalies bei 426 straipsnio 2 dalies numatytų minimalių dydžių administracinės nuobaudos – baudos: už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą J. C. skirtina šešiasdešimties eurų dydžio bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą J. C. skirtina vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis šios administracinės nuobaudos bendrintinos jas apimant ir J. C. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda – vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio bauda.
14. Teismo posėdžio metu J. C. paprašė skirti jam viešųjų darbų administracinę nuobaudą, kadangi jo turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga – jis su sutuoktine, kuri yra vaiko priežiūros atostogose, augina du vaikus, šeima turi būsto kreditą.
15. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 4 dalies nuostatomis teismas, skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Vadovaujantis ANK 37 straipsnio 2 dalies nuostatomis bauda keičiama viešaisiais darbais skaičiuojant vieną viešųjų darbų valandą už penkis eurus baudos, taigi J. C. skirtina administracinė nuobauda – vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio bauda keistina į administracinę nuobaudą – 220 valandų viešųjų darbų, įpareigojant viešuosius darbus išdirbti per devynis mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
16. Minėta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Minėta, kad J. C. praeityje Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs, dėl padarytų administracinių nusižengimų savo kaltę jis pripažino, byloje nėra duomenų apie tai, kad J. C. sistemingai pažeidinėtų Kelių eismo taisykles. Atsižvelgiant į J. C. asmenybę apibūdinančius duomenis darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant J. C. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalimi, 38, 635- 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 4 dalimi, 678, 680 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti J. C. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam šešiasdešimties eurų dydžio baudą.
Pripažinti J. C. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio baudą.
Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir J. C. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio baudą, kurią pakeisti į 220 valandų viešųjų darbų, įpareigojant J. C. viešuosius darbus išdirbti per devynis mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti J. C., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas savo nutarimu neatliktus viešuosius darbus pakeičia bauda. Pakartotinai bauda viešaisiais darbais nekeičiama. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per nustatytą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali savo nutarimu pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas savo nutarimu pakeičia neatliktus viešuosius darbus bauda.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.