- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- 1S-296-932/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32377-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- I. M.
- Advokatai
- Andriejaus Tiščenkas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. M. (I. M.) gynėjo advokato Andriejaus Tiščenko skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl ankstesnės to paties teismo nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-1308-927/2020 I. M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d., 13.10 val., iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., 11.54 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinė bausmė skirta 38 MGL dydžio (1 900 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus 6 mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio „MAZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 15 000 eurų.
2. Nuteistojo I. M. gynėjas advokatas A. Tiščenko 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo nagrinėjamu atveju nesant pagrindo priimti gynėjo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, kadangi nėra aiškaus kaltinamojo prašymo, iš kurio būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamasi prašo surengti bylos nagrinėjimą teisme ir supranta surengtos bylos nagrinėjimo iš esmės pasekmes.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su šia nutartimi, gynėjas advokatas A. Tiščenko pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. spalio 8 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti. Teismas padarė išvadą, kad pasirašytas ir skanuotas skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutarties yra pateiktas nesilaikant galiojančiuose teisės aktuose nustatytos skundo padavimo tvarkos. Taip pat teismas nutartyje aptarė Teisėjų tarybos rekomendacijas, tačiau pažymėjo, kad jos buvo skirtos tik karantino laikotarpiui, kai tuo tarpu karantinas buvo atšauktas nuo 2020 m. birželio 16 d., 24.00 val. Be to, teismui nebuvo aišku, ar yra teikiamas skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutarties, ar visgi yra teikiamas naujas prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai
6. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartimi, gynėjas pateikė skundą, kuriuo prašo žemesniojo teismo nutartį panaikinti. Skunde perrašomas apylinkės teismo nutartyje aptartas teisinis reguliavimas, po ko nurodoma, kad byla pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo tvarkoma elektronine forma, tačiau dėl nežinomų aplinkybių pirmosios instancijos teismas ignoravo aukščiausių teismų nurodymus – prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme pagrindu buvo užvesta popierinė bylos kortelė, kuri, prieštaraujant BPK 8¹ straipsnio, Teisėjų tarybos bei Lietuvos apeliacinio teismo nurodymams buvo pildoma pagal bendrąsias proceso taisykles.
7. Atsiliepimas į skundą negautas.
III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Skundas atmetamas.
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, įvertinęs skundo argumentus, daro išvadą, jog panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.
9. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju gynėjas skundžia teismo nutartį, kuria, jo manymu, buvo nepagrįstai atsisakyta priimti skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutarties. Pažymėtina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti gynėjo pateiktą 2020 m. rugsėjo 24 d. prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
10. Nors skunde yra kategoriškai nesutinkama su žemesniojo teismo išvada, jog prašymas surengti bylos nagrinėjimą buvo pateiktas nesilaikant skundo padavimo tvarkos, būtent kas skundžiama nutartimi ir buvo pripažintas kaip pagrindas atsisakyti priimti gynėjo skundą, vis tik nagrinėjant kilusį ginčą platesniu aspektu matyti, jog esminė kliūtis priimti skundą yra susijusi su tuo, koks subjektas, nesutikdamas su priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, gali pateikti reikalavimą surengti bylos nagrinėjimą teisme (būtent šis aspektas buvo akcentuotas pirminėje, t. y. 2020 m. spalio 2 d., teismo nutartyje).
11. Teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme yra reglamentuota BPK 422 straipsnyje. Pabrėžtina, kad pats straipsnis yra pavadintas „Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme“. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Taigi BPK 422 straipsnio nuostatos konkrečiai ir nedviprasmiškai nustato vien tik kaltinamojo teisę pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą ir tik tokio prašymo padavimas nutraukia teismo baudžiamojo įsakymo procesą, o byla teisme išnagrinėjama įprastine tvarka. Papildomai pažymėtina, jog baudžiamojo įsakymo institutas baudžiamajame procese yra specifinis tuo, kad šis procesinis dokumentas negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, o teisė prašyti surengti bylos nagrinėjimą nesutinkant su teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip minėta, nustatyta tik kaltinamajam. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Taip pat pabrėžtina, jog sisteminės analizės būdu vertinant BPK normas matyti, kad tose BPK normose, kurios reglamentuoja teisę apskųsti procesinius sprendimus (teisė apskųsti procesinius sprendimus ir BPK 422 straipsnyje numatyta teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme nors ir nėra tapačios, tačiau savo esme panašios), yra išvardijami konkretūs baudžiamojo proceso subjektai, galintys teikti skundą dėl to procesinio sprendimo, arba normose yra įtvirtinta net ir apskundimo apimtis (pvz., BPK 312 straipsnio 3 dalis). Taigi visos šios anksčiau išdėstytos nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tik vienintelis baudžiamojo proceso subjektas – kaltinamasis – turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme.
12. Šiuo konkrečiu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. rugsėjo 2 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-1308-927/2020, kuriuo I. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nesutikdamas su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. M. gynėjas advokatas A. Tiščenko 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme (b. l. 102). Taigi, kaip matyti, BPK 422 straipsnio 1 dalyje numatyta teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme šiuo atveju siekia pasinaudoti netinkamas baudžiamojo proceso subjektas – kaltinamojo gynėjas, o ne pats kaltinamasis. Pabrėžtina ir tai, jog šiuo atveju nenustatytos tokios kliūtys, dėl kurių kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs pasinaudoti jam suteikta teise (pavyzdžiui, fiziniai trūkumai (aklumas ir kt.), užkertantys kelią teikti prašymą). Ta aplinkybė, jog kaltinamasis yra Baltarusijos Respublikos pilietis ir gyvena būtent šioje valstybėje, nėra kliūtis prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kadangi tokia įstatymo suteikta teise kaltinamasis gali pasinaudoti paštu atsiųsdamas atitinkamą prašymą.
13. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo gautas BPK 422 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto subjekto – kaltinamojo – prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Įstatymui nenumatant galimybės nurodyto pobūdžio prašymą teikti gynėjui, gautas nuteistojo I. M. gynėjo advokato prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme negalėjo būti priimtas, dėl ko dar 2020 m. spalio 2 d. teismo nutartimi pagrįstai atsisakytas priimti.
14. Skundžiamoje nutartyje žemesnės instancijos teismo aptartos nuostatos dėl teisinio reguliavimo, įtvirtinančio procesinių dokumentų padavimo teismui tvarką baudžiamosiose bylose, vedamose elektronine forma, taip pat tai, kad bylos pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu elektronine forma vedama iki tol, kol gaunamas prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme, iš esmės yra teisingos, tačiau teismo išvada, jog prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme gali būti paduodamas išimtinai tik popierine forma, yra pernelyg formali.
15. Sprendžiant elektroniniu būdu (elektroniniu paštu ir/arba pasirašyto elektroniniu parašu) gauto procesinio dokumento, taip pat ir prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, skundo dėl teismo nutarties atsisakyti priimti gynėjo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, priėmimo klausimą, svarbu įvertinti tai, ar elektroniniu paštu pateiktas ir elektroniniu parašu pasirašytas atitinkamas procesinis dokumentas yra atsiųsti iš aiškiai identifikuojamo ir žinomo asmens, kuris proceso metu nurodė savo asmens duomenis ir išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus tuo pačiu elektroniniu paštu, kuriuo vėliau pateikė teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, ar skundą dėl teismo nutarties atsisakyti priimti nurodytą prašymą. Teisėjų taryba 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. 13P-155-(7.1.2) nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų tvarkymo ir apskaitos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų tvarkymo ir apskaitos reikalavimų aprašą (toliau – Aprašas), kuris reglamentuoja apylinkių teismų, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių dokumentų tvarkymo, apskaitos ir saugojimo reikalavimus. Šio Aprašo 14 punkte numatyta, jog faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais gauti procesiniai dokumentai ar jų skaitmeninės kopijos, kuriuose yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti siuntėjo parašą, teismo pirmininko įgalioto teismo darbuotojo registruojami ir priskiriami popierinei ar elektroninei bylai. Jei vėliau gaunamas pasirašytas šio dokumento originalas, jis registruojamas ta pačia data ir numeriu. Taigi tokios teisės normos teismų praktikoje sudaro pagrindą teismui veikti ne formaliai ir elektroniniu paštu pateiktus procesinius dokumentus priimti nagrinėti net ir tuo atveju, kai jie nėra pasirašyti galiojančiu elektroniniu parašu, o yra aiškiai identifikuojami, t. y. iš elektroniniu paštu pateikto skundo (prašymo) turinio ir rekvizitų galima identifikuoti asmenį, kuris pateikė skundą. Toks teisinis reguliavimas ir teisės aiškinimas sudaro galimybes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nuostatas aiškinti ne formaliai, o vertinti jų esmę ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ tokiu būdu, kokio iš tiesų tikisi į valdžios įstaigą besikreipiantis žmogus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. IBPS-V-2198805-1020/2020).
16. Minėtoje vienoje naujausių Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, remiantis tiesioginio taikymo tarptautinėmis nuostatomis (2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32014R0910) 25 straipsnio („Elektroninių parašų teisinė galia“) 2 dalis numato, kad: „1. Negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba jis neatitinka kvalifikuoto elektroninių parašų reikalavimų; 2. Kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui; 3. Kvalifikuotas elektroninis parašas, patvirtintas vienoje valstybėje narėje išduotu kvalifikuotu sertifikatu, visose kitose valstybėse narėse pripažįstamas kaip kvalifikuotas elektroninis parašas“), Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymu, daroma išvada, kad pavienė teismų praktika, kai procesiniams skundams keliami itin griežti, net ir elektroninio parašo galimybę paneigiantys teismų sprendimai, neatspindi vyraujančios teismų praktikos, kurioje elektroninio parašo galimybė yra nekvestionuojama.
17. Taigi atsižvelgus į nurodytas nuostatas, darytina išvada, jog vien tai, kad prašymas buvo gautas elektronine forma (nagrinėjamu atveju pirminis skundas surengti bylos nagrinėjimą teisme pateiktas pasirašant elektroniniu parašu, vėlesnis skundas ir prašymas atnaujinti terminą skundui nurodyti kaip gauti elektroniniu būdu, byloje yra šių elektroninių dokumentų nuorašai, nagrinėjamas skundas vėlgi pateiktas pasirašant elektroniniu parašu) savaime dar nereiškia, kad procesiniai dokumentai paduoti nesilaikant dokumentų padavimo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje, išaiškindamas asmeniui teisę per nurodytą terminą teikti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, neišaiškino ir nenurodė, kad toks prašymas turi būti teikiamas išskirtinai tik įprasta popierine forma, kas vėlgi yra svarbu sprendžiant gauto prašymo priėmimo klausimą.
18. Visos šios aptartos nuostatos, turinčios reikšmės, sprendžiant prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, taip pat skundo dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą surengti bylos nagrinėjimą priėmimo klausimą, nagrinėjamu atveju nekeičia žemesniojo teismo priimto sprendimo dėl proceso eigos negalimumo, kadangi, kaip nurodyta anksčiau, procesą dėl bylos surengimo teisme iniciavo netinkamas subjektas. Būtent ši aplinkybė, nurodyta 2020 m. spalio 2 d. nutartyje, yra esminė kliūtis priimti teigiamą sprendimą dėl bylos surengimo teisme.
19. Tuo pačiu aukštesnysis teismas atskirai atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokie baudžiamojo proceso subjektų teismams teikiami procesiniai dokumentai turėtų būti tikslūs, nedviprasmiški, iš jų turėtų atsispindėti aiški to konkretaus subjekto procesinė pozicija konkrečiu nagrinėjamu klausimu. Šiuo atveju gynėjas skundžiamą nutartį priėmusiam teismui buvo pateikęs prašymą atnaujinti terminą dėl teisės reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme (šį kartą pasirašytą ir paties kaltinamojo), taip pat atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutarties (b. l. 118-119), kas iš tiesų kelia neaiškumų, ar gynėjas siekė apskųsti minėtą nutartį, ar, atsižvelgiant į I. M. parašą, kurio anksčiau nebuvo, teikia naują prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
20. Galiausiai pažymėtina tai, kad, nepaisant jau priimtų procesinių sprendimų, kaltinamasis išsaugo teisę kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikti aiškų, nedviprasmišką ir jo valią atitinkantį prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, tokiu būdu baudžiamajam įsakymui neįgyjant teisinės galios, o asmeniui pasinaudojant BPK 422 straipsnyje suteikta teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. M. (I. M.) gynėjo advokato Andriejaus Tiščenko skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti gynėjo skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutarties panaikinimo, palikti galioti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.