- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-28
- Bylos Nr.
- A-756-2862-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. P., D. S., R. V., G. K., V., R.
- Atsakovas
- Panevėžio teritorinei muitinei
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentui prie Lietuvos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P., D. S., R. V., G. K., V. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P., D. S., R. V., G. K., V. K. ir R. K. skundą atsakovui Panevėžio teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos V. P., D. S., R. V., G. K., V. K. ir R. K. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamos priteisti iš atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės per 2002 m. liepos 1 d. – 2004 m. spalio 31 d. laikotarpį joms neišmokėtą darbo užmokestį, susidariusį taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 53, kuriuo buvo nustatytas indeksavimo koeficientas.
Atsakovas Panevėžio teritorinė muitinė ir tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos su skundu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas vadovavosi tuo metu galiojančiais norminiais aktais, leidžiančiais taikyti darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą. Taip pat atsakovas paaiškino, kad atlyginimai pareiškėjoms buvo mokami iš valstybės biudžeto, asignavimų valdytojas yra Muitinės departamentas, kuris neskyrė pakankamai lėšų. Taip pat atsakovas prašė taikyti ieškininės senaties terminą, nes pareiškėjos į teismą kreipėsi praleidę trejų metų senaties terminą. Panevėžio teritorinės muitinės kreipimasis į Muitinės departamentą negali būti laikomas skolos pripažinimu.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjų skundus patenkino iš dalies – V. P. priteisė 18 722,45 Lt, D. S. – 14 808,75 Lt, R. V. – 10 742,15 Lt, G. K. – 11 806,85 Lt, V. K. – 12 470,91 Lt, R. K. – 10 124,90 Lt 2003 m. sausio – 2004 m. spalio mėnesiais neišmokėto darbo užmokesčio.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ginčo laikotarpiu galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-855) 1 straipsnio 3 dalimi, šio įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Nr. IX-856), Valstybės tarnybos įstatymo 23, 24 straipsniais, 2002 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 686 patvirtintomis „Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis“ ir 2003 m. sausio 17 d. Vyriausybės Nutarimu Nr. 53 patvirtintomis „Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis“, konstatavo, kad 2002-2004 metais Panevėžio teritorinės muitinės lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršijo atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, todėl Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas šiuo laikotarpiu priėmė įsakymus, kuriais muitinės pareigūnams nustatė konkrečius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus. Teismas pažymėjo, kad 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu Konstitucinis Teismas konstatavo, jog minėtų teisės aktų nuostatos, leidusios valstybės tarnautojams mažinti darbo užmokestį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.
Remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, kad reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas trejų metų senaties terminas. Pareiškėjos dėl 2002 m. liepos – 2004 m. spalio mėnesiais nesumokėto darbo užmokesčio kreipėsi 2006 m. sausio mėnesį. Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo prašė taikyti ieškininės senaties terminą, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos yra praleidę senaties terminą dėl reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2002 m. liepos – gruodžio mėnesius. Todėl skundą dalyje dėl šios reikalavimų dalies teismas atmetė.
Pareiškėjų pateikto atsakovo 2005 m. vasario 28 d. rašto Nr. A3-01-526, kuriuo jis kreipėsi į Muitinės departamentą dėl pareigūnų darbo užmokesčio, teismas nelaikė atsakovo pripažinimu prievolės, nes juo atsakovas tik pranešė aukštesniajai pagal pavaldumą institucijai faktus apie valstybės pareigūnų pareikštas pretenzijas ir jų dydžius. Todėl, teismo nuomone, negali būti laikoma, kad nuo šios datos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.130 straipsnio 2 dalį iš naujo turi būti pradėtas skaičiuoti trejų metų ieškinio senaties terminas.
III.
Apeliaciniu skundu V. P., D. S., R. V., G. K., V. K. ir R. K. prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti pareiškėjoms: V. P. – 22 227,76 Lt, D. S. – 17 681,43 Lt, R. V. – 13 363,48 Lt, G. K. – 14 845,03, V. K. – 15 250,76 Lt, R. K. – 12 709,93 Lt iš Panevėžio teritorinės muitinės 2002 m. liepos – 2004 m. spalio mėnesiais neišmokėto darbo užmokesčio.
Apeliantės, remdamosi Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalimi, nurodo, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo, sustabdymo, nutraukimo, pasibaigimo ar atnaujinimo pagrindų taikyti ieškinio senatį klausimai sprendžiami vadovaujantis Civilinio kodekso 1.126 - 1.135 straipsnių nuostatomis. Pareiškėjos nurodo, kad remiantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties terminus nutraukia skolininko veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę. Atsakovo 2005 m. vasario 28 d. raštas Muitinės departamentui Nr. A3-01-526 „Dėl pareigūnų uždarbio“ ir Muitinės departamento atsakymas 2005 m. kovo 17 d. raštu Nr. 3B-7.14-3117 sudarė realų pagrindą pareiškėjoms manyti, kad jų teisės gauti visą darbo užmokestį pažeidimas bus pašalintas gera valia be teismo. Teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepripažino savo prievolės ir todėl nepagrįstai konstatavo, kad negali būti pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį iš naujo pradėtas skaičiuoti trejų metų ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio teritorinė muitinė nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime atsakovas iš esmės išdėsto pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus. Taip pat atsakovas paaiškina, kad Panevėžio teritorinė muitinė, vadovaudamasi Valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 720 „Dėl valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 4 ir 9 punktais, pareiškėjoms 2006 m. rugpjūčio 11 d. išmokėjo nesumokėtą darbo užmokesčio dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjų teisės buvo pažeistos nesumokėjus joms pagal įstatymus priklausančio darbo užmokesčio. Pagrindas ginti savo pažeistas teises teisme atsirado realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą joms priklausančių piniginių išmokų. Pareiškėjos prašo priteisti negautą darbo užmokesčio dalį nuo 2002 m. liepos mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio. Skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui pareiškėjos pateikė 2006 m. sausio 3 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, ir nereglamentuojamas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Tokio termino nenustatyta ir Valstybės tarnybos įstatyme. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjos į teismą dėl negauto darbo užmokesčio 2002 m. liepos – gruodžio mėnesiais kreipėsi praleidę įstatymo nustatytą senaties terminą. Atsakovo kreipimasis 2005 m. vasario 28 d. raštu Nr. Nr. A3-01-526 „Dėl pareigūnų uždarbio“ (b. l. 64) į Muitinės departamentą nelaikytinas atsakovo prievolės pripažinimu, kaip teisingai pastebėjo ir Panevėžio apygardos administracinis teismas. Šiame rašte atsakovas informuoja suinteresuotąjį asmenį, t. y. aukštesnę pagal pavaldumą instituciją, apie pareigūnų prašymus ir ketinimus kreiptis į teismą bei klausia Muitinės departamento nuomonės dėl pareigūnų prašymų tenkinimo. Toks raštas negali būti laikomas prievolės pripažinimu Civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog negali būti laikoma, kad nuo šios datos pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį iš naujo turi būti pradėtas skaičiuoti trejų metų ieškinio senaties terminas.
Dėl paminėtų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų reikalavimus dėl 2002 m. liepos – gruodžio mėnesiais negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo, tad tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. P., D. S., R. V., G. K., V. K. ir R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.