- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- 1S-66-999/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Indrė Averkienė, Daina Dyburienė
- Nuteistasis
- T. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. R. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2024 m. gegužės 30 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gegužės 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nuspręsta netaikyti nuteistajam T. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarime nurodyta, kad nors nuteistasis vykdo rekomendacijas bei individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesą, tačiau turėdamas pagrindinį išsilavinimą jis dirba įmonės vadovu, kitoje įmonėje – finansų konsultantu, tad tokia jo darbinė veikla neatitinka jo išsilavinimo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad jo darbinė veikla galimai yra fiktyvi. Ankstesnėje socialinio tyrimo išvadoje buvo nurodyta, kad nuteistasis bandė vengti darbo papirkinėdamas kitus nuteistuosius, o tai rodo neigiamą asmens požiūrį į bausmę ir resocializacijos procesą. Ankščiau jis teistas penkis kartus, trys teistumai Lietuvos Respublikoje išnykę, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nėra baustas drausmine ar administracine tvarka, tačiau struktūruotoje aplinkoje ne visada geba apriboti savo poreikius ir išvengti rizikingų situacijų (fiksuoti du pažeidimai, už kuriuos nebuvo baustas). Nuo 2025 m. liepos 3 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.
4. Nesutikdamas su Komisijos Nutarimu nuteistasis T. R. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutartimi jo skundą atmetė. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieną sunkų ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus, jo atžvilgiu buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Neabejojama nuteistojo teigiamais asmenybės pokyčiais, tačiau šių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti išvadai, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės. Nuteistajam šiuo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei akivaizdi pažanga ją mažinant, tačiau išlieka ir kriminogeniniai veiksniai, turintys įtakos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, todėl nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas. Įkalinimo įstaiga, įvertinusi nuteistojo teigiamą elgesį, bausmės atlikimui jį perkėlė į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis T. R. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutartį ir Komisijos Nutarimą bei priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba klausimą dėl lygtinio paleidimo svarstymo iš naujo grąžinti Komisijai, kad ji motyvuotų savo padarytas išvadas.
5.1. Skunde nurodoma, kad lygtinis paleidimas galimas ne tik tada, kai nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ir tuomet, kai nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nustatytą riziką. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad jam nustatyta pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, ir nors mažėjanti, tačiau to nelaikė pakankama pažanga. Pasak nuteistojo, toks aiškinimas iš esmės paneigia alternatyvią įstatyme numatytą sąlygą ir lygtinį paleidimą sieja vien tik su žemu rizikos lygiu. Tai, kad jam nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką patvirtina aplinkybės, jog jis nuosekliai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra savanoris, turi stabilius šeimos bei socialinius ryšius, atsisakė priklausomybių, keitė gyvenimo būdą, tačiau teismas tam nesuteikė reikšmės.
5.2. Skundo autoriaus teigimu, Komisijos Nutarime padaryta prielaida, kad jo darbinė veikla yra fiktyvi, nes nei Komisija, nei apylinkės teismas nenurodė konkrečių faktų, kurie patvirtintų, kad jo darbas iš ties yra fiktyvus. Jis pateikė dokumentus apie jo vadovaujamos įmonės veiklą, pažymą apie vadovų kursų baigimą, socialinio tyrimo išvados, kuriose ankstesniais laikotarpiais jokių abejonių dėl darbinės veiklos realumo nebuvo pareikšta. Nuteistojo įsitikinimu, tai negalėjo būti laikoma rimtu argumentu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, apylinkės teismas neįvertino ir socialinio tyrimo išvadose, psichologų ir resocializacijos specialistų nuomonių, kuriose nuosekliai konstatuojama, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, jis atsisakė žalingų priklausomybių ir aktyviai dalyvauja savanoriškoje ir bendruomeninėje veikloje, turi stabilius šeimos ryšius ir yra motyvuotas laikytis įstatymų bei integruotis į visuomenę.
5.3. Taip pat nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismas nutartyje daug kartų pabrėžė jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę nuosprendžiu. BVK nenumatyta, kad šių nusikaltimų padarymas savaime eliminuoja lygtinio paleidimo galimybę. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, lemiamą reikšmę turi nuteistojo elgesio pokyčiai, resocializacijos rezultatai ir rizikos dinamika, o ne vien abstraktus padarytų veikų pavojingumas. Anot skundo autoriaus, apylinkės teismas daugiausia dėmesio skyrė pavienėms neigiamoms aplinkybėms – vidutinei rizikai, nusikaltimų pobūdžiui, abejonei dėl darbo, tačiau neįvertinos jo asmenybę teigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Neindividualizuotas požiūris, kai sprendimas grindžiamas keliomis nepalankiomis prielaidomis ir nusikaltimų pobūdžiu, pažeidžia BVK 82 straipsnio tikslus ir teisingumo principą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į nuteistojo T. R. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė B. Č. prašė nuteistojo skundą atmesti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertinamos ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios savybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Taip pat atsižvelgiama į ankstesnių teistumų skaičių, nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, sunkumą ir pavojingumą, bausmės tikslus. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos savo pastangų dėka jis vis dar gali ir privalo sumažinti. Nuteistasis ankščiau teistas Lietuvoje, teistas ir užsienio valstybėse, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka ir dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Nuteistasis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies ir tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. R. skundas atmetamas.
7. Išnagrinėjus nuteistojo skundo argumentus, susipažinus su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. R. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas Nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio įstatymo 1 ir 2 dalyse. Taigi, kaip teisingai skunde nurodo nuteistasis, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys koreguojamas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis T. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Vis tik, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vien formaliojo ir materialiojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindų nustatymas nėra savaiminis pagrindas ar imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinio paleidimo instituto taikymas yra išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Kiekvienu konkrečiu atveju lygtinio paleidimo instituto taikymas turi vertinamąjį pobūdį, tad ir kiekvieno nuteistojo teisinė situacija yra analizuojama individualiai.
10. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, apygardos teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės tam tikrų teigiamų pokyčių, nes T. R. įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis profesinio rengimo centre, kur siekia įgyti siuvėjo-operatoriaus specialybę, nuo 2025 m. liepos 31 d. iki šiol dirba įmonėje operatoriumi, tęsia darbinę veiklą kitose trijose įmonėse – MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininko-konsultanto pareigose, MB „(duomenys neskelbtini)“ finansų konsultanto pareigose, palaiko santykius su šeimos nariais, bausmės atlikimo metu tęsia savanorystę, kalėjime dalyvavo Nuteistųjų tarybos veikloje, bausmės atlikimo metu jis nebaustas drausmine ar administracine tvarka. Visos šios aplinkybės, iš esmės įvardintos ir nuteistojo skunde, iš tiesų jį charakterizuoja teigiamai bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir tai leido spręsti, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu gali būti vertinama kaip vidutinė su akivaizdžia pažanga ją mažinant. Vis tik, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visas aukščiau išvardintas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes įvertino, tačiau šiuo metu T. R. elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, tuo tarpu vien tik šių duomenų kol kas nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.
11. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas procesinį sprendimą neatsižvelgė į tai, jog nors jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nustatyta ir akivaizdi pažanga ją mažinant, o tai yra BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta alternatyvi lygtinio paleidimo taikymo sąlyga. Vis tik, teisėjų kolegija pažymi, kad dar pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto 2024 m., metu, nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tuo tarpu vėlesnių vertinimų metu, o taip pat ir paskutiniojo vertinimo metu, T. R. buvo nustatyta ta pati – vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors sutiktina su apeliantu, kad akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką taip pat yra vienas iš lygtinio paleidimo taikymo materialiųjų pagrindų, net ir nenustačius žemos nusikalstamo elgesio rizikos, tačiau šiuo metu ji stebima pakankamai trumpą laiko tarpą. Taigi, nuteistojo pastangos ir teigiama elgesio korekcija, vertinant tai likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydžio kontekste, stebima dar pernelyg trumpą laiko tarpą, kad leistų Komisijai ar teismui daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra progresyvios bausmės atlikimo principo dalis, tačiau tai negali būti suprantamas ir kaip besąlygiškai taikomas institutas kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam tik formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Juolab, nuteistajam kriminogeniniai poreikiai išlieka reikšmingose srityse – mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai.
12. Nors iš tiesų nuteistasis šiuo metu dirba net keliose įmonėse, o duomenų, patvirtinančių, kad jo darbinė veikla būtų fiktyvi – nėra, tad šis teiginys apie jo darbinės veiklos fiktyvumą yra paremtas prielaidomis, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje yra eilė kitų aplinkybių, kurios teismo vertinimu, šiuo metu yra pakankamai didelis rizikos veiksnys jau dabar nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo institutą. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau vis tik du kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus taisykles – 2025 m. vasario 18 d. neišėjo į darbą ir paprašė kito nuteistojo už jį dirbti, tuo tarpu 2025 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad T. R. naudojosi kito nuteistojo taksofono kortele ir tokiu būdu gavo paslaugas iš kito nuteistojo. Šie padaryti pažeidimai suponuoja išvadą, kad nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra nepriekaištingas. Be to, vertinant nuteistojo asmenybės aspektus, matyti, kad nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 260 straipsnio 2 dalyje nuteistasis padarė veikdamas kartu su kitais asmenimis, o Socialinio tyrimo išvados 4.6. punkte pažymima, jog pats nuteistasis yra nurodęs, jog jo draugų ir pažįstamų ratas yra platus bei po jo nuteisimo, iš jo aplinkos pasitraukė visi asmenys, kurie bent kažkiek buvo linkę elgtis neteisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis buvo įtakojamas arba buvo pasirinkęs tokią aplinką, kuri ne visuomet tikslų siekė tik teisėtais būdais, o nuo jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios yra praėjęs pakankamai trumpas laiko tarpas, tad neabejotinai ir kategoriškai teigti, kad nuteistasis iš tiesų būdamas laisvėje negalėtų palaikyti ryšių su šiais asmenimis, negalima. Juolab, nuteistasis praeityje susidūrė tiek su alkoholio, tiek su narkotinių ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemomis – buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tuo tarpu viena iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurią jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti. Nuteistasis paaiškino, kad mugėje pirko preparatų su kanapėmis, juos vartojęs jautė silpną jų poveikį – apsvaigimą. Taigi, šios aplinkybės apygardos teismui taip pat kelia abejonių, kad nuteistasis šiuo metu jau yra pasiruošęs tęsti bausmės vykdymą neizoliuotas nuo visuomenės.
13. Vertinant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybę ir analizuojant nuteistojo asmenybę, nebūtų teisinga apsiriboti tik bausmės atlikimo metu jį apibūdinančiais duomenimis, nes eliminuojant jo asmenybę apibūdinančių duomenų iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo visumą, nuteistojo asmenybė liktų objektyviai neįvertinta. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, už kokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau svarbu pažymėti, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė ne tik turėdamas darbo vietą, socialinius iš šeiminius ryšius, tačiau ir būdamas subrendusi asmenybė. Socialinio tyrimo išvados 4.9. punkte pažymima, kad T. R., rinkdamasis daryti nusikalstamas veikas veikė sąmoningai, neimpulsyviai. Viena iš jo įvykdytų nusikalstamų veikų yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, yra susijusi su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti, be kita ko, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nuteistojo teisinė padėtis buvo sušvelninta ir jam skiriant bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Be kita ko, šių nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis kartu rodo, kad T. R., būdamas laisvėje, sąmoningai rinkosi dalyvauti nusikalstamose veikose, apskritai tai nebuvo pirmasis susidūrimas su teisėsaugos institucijomis, nes prieš šių nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas ir ankščiau, tačiau akivaizdu, kad tai jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši su nuteistojo mąstymu susijusi sritis vis tik dar turi būti koreguojama struktūruotoje aplinkoje.
14. Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Apygardos teismas papildomai akcentuoja, kad likusi nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – kiek daugiau nei dveji metai. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą.
15. Paminėtina ir tai, kad šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba keliose darbo vietose, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus. Taigi, nuteistajam yra sudaromos palankios sąlygos dirbti bei tam tikrą laiko tarpą praleisti laisvėje taip sudarant galimybę įrodyti, kad jis savo elgesį dar labiau gali koreguoti teigiama linkme bei tinkamai integruotis į visuomenę. Visgi, apygardos teismo vertinimu, būtent šios pakankamai lanksčios bausmės atlikimo sąlygos kol kas yra pakankamos siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Be kita ko, nuteistasis viename iš skundo reikalavimų prašo lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą perduoti Komisijai spręsti iš naujo, tačiau tiek nuteistojo asmens byloje, tiek apylinkės teismo suformuotoje byloje yra pateikti visi šiai situacijai aktualūs duomenys bei dokumentai, kuriais ir rėmėsi tiek Komisija priimdama Nutarimą, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tad šis nuteistojo skundo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
16. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir apylinkės teismas, atsisakydami taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, tad jo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. R. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.