Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Zarasuose, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu(duomenys neskelbtini), bedarbis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas: 1) 2002-11-25 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 2004-08-24 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos iš BK 271 straipsnio 1 dalies (BK galiojo iki 2003-05-01) į BK 178 straipsnio 1 dalį, iš BK 272 straipsnio 2 dalies (BK galiojo iki 2003-05-01) į BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 30 parų areštą; 2) 2011-12-09 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL (520 Lt) bauda; 3) 2013-12-27 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį viešaisiais darbais 6 mėn.; 4) 2017-01-02 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 5) 2020-05-25 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. 2021 m. balandžio 16 d., apie 17.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia dešine ranka sudavė savo brolio S. N. sugyventinei L. B. apie 10 smūgių į veido sritį, bei vieną kartą į dešinį šoną, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą bei dėl kairės akies voko ir kairės periokulinės srities poodinės kraujosruvos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko tęsdamas savo veiką, tyčia ranka sudavė savo broliui S. N. 4 smūgius į dešinį skruostą bei kaklo dešinę pusę ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nusikaltimų nepadarė. S. N. buvo jo tikras brolis, o L. B. – brolio draugė, jie tuo metu gyveno Palaukės gatvėje. Jis š. m. balandžio 16 dieną pas brolį nebuvo, broliui ir jo draugei jis smūgių nesudavė. Paskutiniu metu jų santykiai su broliu buvo normalūs, nežino, kodėl brolis davė tokius parodymus, gal kad išgėręs buvo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja K. pasakė, kad reikia prisipažinti ir bylą uždarys, gaus arba viešųjų darbų arba 60 parų arešto. Jis po mėnesio atėjo į policiją ir prisipažino. Bet po to sužinojo, kad bylos neuždarys ir nutarė neprisipažinti. Tie parodymai, kur jis prisipažino kaltu, yra neteisingi, jis nieko nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamais kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio tyrimo metu byloje surinktais ir patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji buvo kaltinamojo brolio S. draugė ir kartu gyveno. 2021-04-16 buvo pas S. namuose, (duomenys neskelbtini). Apie puse šešių vakaro atėjo A., atsinešė buteliuką, iš pradžių viskas buvo gražiai. S. išėjo į kitą kambarį, o ji su A. liko virtuvėje. A. jai pasakė „duok pisti“. Ji jam pasakė: „tu gal juokauji, aš gi su tavo broliu gyvenu“. Jo akys pasidarė stiklinės ir jai pasipylė smūgiai kumščiu į veido srities kairę pusę. Smūgiai buvo greiti, jų buvo daug, ji pašaukė S. Atėjo S. ir A. pradėjo talžyti savo brolį, trenkė kokius 5 kartus. Naktį jai pasidarė negera, labai skaudėjo, išnešė žandikaulį. Nežino dėl ko A. N. teigia, kad tą dieną pas juos nebuvo. Buvo akistata vienas prieš kitą, ji viską tą patį sakė, ką ir dabar čia sako, o A. N. su viskuo sutiko ir pasirašė. Kai buvo apklausoje pas tyrėją, tai ji nesiūlė pakeisti parodymų, spaudimo jam nebuvo.

Liudytoja S. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. N. kartu gyvena virš dviejų metų. Balandžio 16 d. buvo penktadienis, o šeštadienį apie 22 val. atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad A. vakar sumušė savo brolį. Ji jiems pasakė, kad A. vakar visą dieną buvo namuose. A. sulaikė. Kai tyrėja iškvietė pirmą kartą į apklausą, ji papasakojo kaip viskas buvo. Tyrėja jai tada pasakė, kad gal geriau būtų A. apsiimti tą kaltę, kad jei jis prisipažįsta, ir apsiima kaltę, jam tada nieko nebus, jokios nuobaudos, jie susitaikys ir viskas. Po tyrėjos išsakytų patarimų ji pasikalbėjo su A. ir nutarė su juo, kad geriau prisipažinti.

Liudytoja J. J. parodė, kad A. N. pažįsta virš metų, yra kaimynai, santykiai draugiški. 2021-04-16 A. N. matė iki pietų, nes ėjo pas kaimynę gerti kavą ir jis buvo namuose. Po pietų kartu rūkė bendrame koridoriuje. Vakare, tarp 7-8 val., vedžiojo šunį ir netoli kiaušinių kiosko, Donelaičio gatvėje, susitiko S., jos sūnų ir A. N.. Jie pasisveikino ir tiek, jis nepasirodė jai girtas. Niekas jos liudyti neprašė.

Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. N. pažįsta apie du metus, kai jis pradėjo draugauti su S. Č., kuri yra jos draugė ir kaimynė. Š. m. balandžio 17 dieną buvo atbėgusi S. pasiguosti, kad A. N. uždarė į Utenos policijos komisariatą. S. paaiškino, kad kažkas buvo su broliu, kad jį sumušė. Ji sakė, kad A. kaltina, kad jis tai padarė, bet jis tuo metu buvo namie. Ji balandžio 16 d. A. N. kelis kartus matė bendrame koridoriuje. Jį buvo sutikusi 3 kartus, ryte, per pietus ir popiet. Nežino, ar jis nakvojo namuose. Vakare ir naktį jo nematė.

Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Zarasų rajono policijos komisariate tyrėja. Jai buvo perduota tirti ikiteisminio tyrimo bylą, kurioje įtarimas buvo pareikštas A. N.. Ji susipažinusi su byla, pamatė, kad yra prieštaravimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų, todėl buvo atliekama akistata tarp nukentėjusiosios L. B. ir įtariamojo A. N. Jie buvo pakviesti į apklausų kambarį, prieš akistatą ji nekalbėjo ir nesiūlė A. N. keisti parodymus, jokio poveikio jam nedarė. Akistatos metu jis pats pakeitė savo parodymus, sutiko su nukentėjusiosios duotais parodymais ir savo kaltę pripažino. Po to jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino, viską paaiškino. Po apklausos buvo šnekama apie galimybę susitaikyti, laiduoti, baigti bylą baudžiamuoju įsakymu. Kai jis buvo iškviestas sekantį kartą, jam pasakė, kad nei susitaikymu, nei laidavimu negalima pabaigti baudžiamosios bylos, nes jis yra teistas ne vieną kartą. Jam buvo pasiūlyta baigti bylą baudžiamuoju įsakymu, bet jis nesutiko, nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Jam vėl buvo teikiamas pranešimas apie įtarimą, jis buvo apklaustas kaip įtariamasis, jis savo kaltės jau nepripažino ir visiškai pakeitė savo parodymus.

Nukentėjusysis S. N., miręs (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyveno adresu(duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine L. B. 2021 m. balandžio 16 d., vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, buvo namuose kartu su L. B., gamino vakarienę ir išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu išgirdo beldimą į virtuvės langą, beldė jo brolis A. N.. Jie įleido A. N., su savimi jis atsinešė butelį degtinės. Jie visi nuėjo į virtuvę ir toliau išgėrinėjo, gamino vakarienę. Kažkuriuo metu jis išėjo iš virtuvės, būdamas kambaryje, išgirdo, kad kažkas vyksta virtuvėje. Atėjęs pažiūrėti, pamatė, kad A. N. mušė L. B., daužė ją į veidą dešinės rankos kumščiu. Jis pradėjo ginti L. B. ir tada A. N. sudavė jam 3-4 smūgius kumščiu į dešinį žandikaulį. Jis sakė L. B. kviesti policiją, bet ši atsakė, kad nereikia. A. N. užmigo virtuvėje ant grindų. Ryte A. N. namuose nebebuvo. Jie galvojo, jog A. N. ateis jų atsiprašyti, bet jis taip ir neatėjo, todėl jie su L. B. nusprendė kreiptis į policiją. Iškvietus policiją, jie buvo neblaivūs, tačiau jis prisimeną viską, ką sakė policijos pareigūnams. Policijos komisariate jį ir L. B. apžiūrėjo medikai, daugiau į gydymo įstaigą jis nesikreipė. A. N. yra narkomanas, anksčiau jis ir A. N. yra turėję konfliktų. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 87-88).

Akistatos tarp nukentėjusiojo S. N. ir įtariamojo A. N. protokole užfiksuota, kad S. N. atsisakė dalyvauti akistatoje, kadangi įtariamasis A. N. yra jo brolis. A. N. taip pat atsisakė dalyvauti akistatoje bei duoti parodymus (2 t., b. l. 25-26).

Akistatos tarp nukentėjusiosios L. B. ir įtariamojo A. N. protokole užfiksuota, kad L. B. parodė, jog 2021 m. balandžio 16 d., vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, pas ją ir S. N. į namus atėjo A. N., atsinešė degtinės butelį. A. N. norėjo išgerti kartu su S. N. Virtuvėje begeriant degtinę, tuo metu S. N. buvo kažkur išėjęs, A. N. paklausė jos: „Ar duosi pist?“, ji atsakė, kad gyvena su S. N. ir šis nekalbėtų nesąmonių. Po šių žodžių A. N. sudavė jai smūgius į veido sritį, į akį. Nebeprisimena, kiek smūgių buvo suduota. Tuomet į virtuvę atėjo S. N., kuris pradėjo ją ginti nuo A. N., o A. N. ar rankos kumščiu, ar delnu, negali pasakyti, nes neprisimena, sudavė S. N. į žandą. Tuo konfliktas pasibaigė. Ji su S. N. išėjo iš virtuvės, o A. N. liko. Ryte A. N. namuose nebebuvo. Įtariamasis A. N. sutiko su L. B. duotais parodymais, parodė, kad viskas, ką ji pasakė, buvo tiesa (2 t., b. l. 33-34).

Policijos registruojamų įvykių registro pažymoje dėl įvykio ROIK 0121000244914, nurodyta, kad pranešėja L. B. 2021-04-17 pranešė, jog vakar ją ir jos sugyventinį sumušė sugyventinės brolis (1 t., b. l. 9-12).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Namuose ir virtuvėje bendra tvarka nepažeista, grumtynių požymių nenustatyta (1 t., b. l. 28-29, 31-36).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji L. B. savanoriškai pateikė traumą patyrusio paciento apžiūros lapą (1 t., b. l. 81, 84).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1385/2021 (01), nurodyta, kad L. B. nustatyta kairės akies voko ir kairės periokulinės srities poodinė kraujosruva, padaryta minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, prieš apžiūrint greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, t. y. iki 2021 m. balandžio 17 d., 17.51 val. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyta kairės akies voko ir kairės periokulinės srities poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta suduodant kumščiu nukentėjusiajai į kairės akies sritį (1 t., b. l. 105-107).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1375/2021 (01), nurodyta, kad S. N. sužalojimų objektyvių požymių nėra (1 t., b. l. 102).

Kitų objektų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėti penki, 2021 m. balandžio 17 d. gauto pranešimo (ROIK: 0121000244914) metu, pareigūnų „Body cam“ kameromis filmuoti vaizdo ir garso įrašai. Įraše Nr. 2021_0417_172925_020 matoma kaip pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu ir sustoja gyvenamojo namo kieme, kur juos pasitinka vyras. Pareigūnas paklausia vyro: „Kas nutiko?“. Vyras rodo į terasoje sėdinčią moterį ir sako: „Brolis“. Pareigūnas prieina prie moters. Ant jos veido, kairėje akyje, matoma kraujosruva. Moteris atsisako medikų pagalbos. Pareigūnas klausia moters, kada įvyko įvykis, o ši atsako: „Vakar, 17.30 val.“. Tuomet vyras atsisuka į pareigūną ir parodo savo veido dešinį žandą. Ant vyro veido akivaizdžių sužalojimų nesimato, tik matyti, kad yra patinęs kairės veido pusės žandas. Daugiau vaizdo ir garso įrašuose reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 64-65, 67-69, 71).

Kaltinamasis A. N. teisiamajame posėdyje savo kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis nepripažino, parodė, jog tą dieną pas brolį namuose nebuvo, nei broliui nei jo sugyventinei smūgių nesudavė, pastarieji jį apkalbėjo. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta bei laiko, jog kaltinamojo kaltė dėl abejų jam inkriminuotų veikų yra įrodyta. Nukentėjusioji L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021-04-16 ji buvo su S. namuose. Apie puse šešių vakaro atėjo A., jie išgėrinėjo. S. išėjus į kitą kambarį, A. jai pasiūlė atlikti lytinį aktą. Jai atsisakius jis pradėjo ją mušti, sudavė daug smūgių kumščiu į veido sritį. Ji pašaukė S., jam atėjus A. trenkė ir jam gal kokius 5 kartus. Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino juos akistatos su A. N. metu, parodymų nekeitė. Nukentėjusysis S. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 16 d. vakare atėjo jo brolis A. Kažkuriuo metu jis išėjo iš virtuvės, būdamas kambaryje, išgirdo, kad kažkas vyksta virtuvėje. Atėjęs, pamatė, kad A. N. mušė L. B., daužė ją į veidą dešinės rankos kumščiu. Jis pradėjo ginti L. B., tada A. N. sudavė jam 3-4 smūgius kumščiu į dešinį žandikaulį. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, juos patvirtina kiti įrodymai, todėl jais vadovaujasi. Kad nukentėjusioji L. B. buvo sužalota, be nukentėjusiųjų parodymų, patvirtina ir traumą patyrusio paciento apžiūros lapas (1 t., b. l. 84) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1385/2021 (01) (1 t., b. l. 105-107), kuriuose užfiksuoti sužalojimai. Pats A. N. ikiteisminio tyrimo metu atliktoje akistatoje su nukentėjusiąja L. B. visiškai sutiko su jos parodymais, nurodė, kad viskas buvo taip kaip ji papasakojo (2 t., b. l. 33-34), o po akistatos apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2021 m. balandžio 16 d. jis sudavė L. B. į veido sritį, bei galimai sudavė ir į dešinį šoną; taip pat pripažino savo kaltę dėl to, kad sudavė S. N., kuris atėjęs į virtuvę, pamatė, kad jis skriaudžia L. B. ir stojo jos ginti, todėl jis sudavė S. N. ranka į skruostą, galbūt ir į kaklą. Nurodė, kad labai gailisi dėl to, kas įvyko, atsiprašė S. N. ir L. B., susitaikė su jais (2 t., b. l. 41).

Teismo manymu, kaltinamasis nenurodė įtikinamų ir logiškų savo parodymų keitimo motyvų. Jo teiginį, kad pakeisti parodymus jį įkalbėjo tyrėja, paneigė liudytoja apklausta tyrėja J. K., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susipažinusi su byla ir pamačiusi, kad yra prieštaravimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų, buvo atliktos akistatos. Nukentėjusioji L. B. ir įtariamasis A. N. buvo pakviesti į apklausų kambarį, prieš akistatą ji nekalbėjo ir nesiūlė A. N. keisti parodymus, jokio poveikio jam nedarė. Akistatos metu jis pakeitė savo parodymus, sutiko su nukentėjusiosios duotais parodymais ir savo kaltę pripažino. Jai tai buvo netikėta. Po akistatos A. N. buvo dar kartą apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Taip pat teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis įvykio diena nebuvo pas nukentėjusiuosius. Nors jo tokius parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojos S. Č., kuri parodė, kad š. m. balandžio 16 d. A. N. visą dieną buvo namuose, ir J. J., kuri parodė, kad balandžio 16 d. vakare, tarp 7-8 val., vedžiojo šunį ir netoli kiaušinių kiosko, Donelaičio gatvėje, susitiko S., jos sūnų ir A. N., tačiau teismas jų parodymus atmeta. Pirma, S. Č. yra kaltinamojo sugyventinė ir suinteresuota bylos baigtimi, o J. J. yra jų kaimynė ir draugė. Antra, kaltinamojo ir šių liudytojų parodymai yra prieštaringi. Taip, liudytoja J. J. parodė, kad balandžio 16 d. vakare, tarp 7-8 val., ji vedžiojo šunį ir Donelaičio gatvėje, susitiko S., jos sūnų ir A. N.. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad šunį vedžiojo ne ji, o S., jos sūnus ir A. Be to, nei liudytoja S. Č., nei pats kaltinamasis nenurodė, kad tą dieną vakare buvo lauke ir susitiko su J. J.. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino, kad matė kaltinamąjį š. m. balandžio 16 d. vakare.

Apibendrindamas aukščiau nurodytus įrodymus, teismas pažymi, kad kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus nepatvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, o jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis visiškai prisipažino kaltu, be jo tokių parodymų, patvirtina ir kiti įrodymai: policijos registruojamų įvykių registro pažyma dėl įvykio, protokolai–pareiškimai, nukentėjusiosios L. B. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiojo S. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, akistatos protokolas tarp L. B. ir A. N., paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos J. K. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir sudaro logišką įvykių seką.

Ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog šių įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamasis 2021 m. balandžio 16 d., apie 17.30 val., gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia dešine ranka sudavė savo brolio S. N. sugyventinei L. B. apie 10 smūgių į veido sritį, bei vieną kartą į dešinį šoną, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą bei dėl kairės akies voko ir kairės periokulinės srities poodinės kraujosruvos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, tyčia ranka sudavė savo broliui S. N. 4 smūgius į dešinį skruostą bei kaklo dešinę pusę ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam S. N. fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šiuos veiksmus atliko savo artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu. Pagal BK 248 straipsnį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis S. N. buvo kaltinamojo A. N. brolis. Dėl nurodyto kaltinamojo A. N. nusikalstama veika L. B. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, S. N. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. N. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, vienas teistumas už tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) neišnykęs, šiuo nuosprendžiu vėl teisiamas už dviejų baigtų, tyčinių, nesunkių nusikaltimų padarymą ir BK 27 straipsnio prasme jis yra recidyvistas, nėra jo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirus A. N. už kiekvieną nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis).

Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė turėdamas vieną neišnykusį teistumą, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baustas administracine tvarka, nedirba, bet ieško darbo, duomenų, kad yra nusiskundimai dėl jo elgesio pagal gyvenamąją vietą, nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmes, artimas straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiams (BK 50 straipsnis, 54 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Įvertinus aukščiau išdėstytas bylos ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis A. N. padarė nesunkius nusikaltimus, susitaikė su nukentėjusiaisiais, ieško darbo, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra itin pavojingas visuomenei, padarys atitinkamas išvadas ir stengsis daugiau nenusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti būnant laisvėje. Dėl nurodyto A. N. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalyje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021-04-17, 23.40 val., iki 2021-04-18, 13.10 val., t. y. viena diena (1 t., b. l. 141; 2 t., b. l. 19).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam A. N. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiųjų L. B. ir S. N. 30 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti su jais ryšių, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame yra įrašyti „Body Cam“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 71), paliktinas prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. N. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-04-17, 23.40 val., iki 2021-04-18, 13.10 val., (vieną dieną).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 8 ir 10 punktais, 7 dalimi, A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir įpareigojant jį: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam A. N. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų L. B. ir S. N. 30 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti su jais ryšių, panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską, kuriame įrašyti „Body Cam“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.