Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų J. L., J. Š. ir R. L. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo dėl nepilnamečių vaikų tėvystės pakeitimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai prašė supaprastinto proceso tvarka patvirtinti tarp jų 2020 m. birželio 8 d. sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų tėvystės pakeitimo. Nurodė, jog šioje sutartyje šalys susitarė ir prašė pripažinti, kad pareiškėjas J. Š., o ne pareiškėjas R. L., yra tikrasis nepilnamečių vaikų D. L. ir D. L. tėvas, ištaisyti nepilnamečių vaikų Dovydo ir Darijaus gimimo aktų įrašų duomenis dalyse, kuriose vaikų tėvu įrašytas R. L.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.138 straipsnyje nustatyta, kad vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jei vaiką pagimdė motina, kuri sudarė naują santuoką nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas vaiko motinos naujas sutuoktinis. CK 3.140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę. CK 3.140 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.

Taigi, tik esant CK 3.140 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygoms, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę kreiptis į teismą, paduodami bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.

Pareiškėjai pateikė teismui D. L., gim. 2010 m. kovo 13 d., ir D. L., gim. 2013 m. rugpjūčio 6 d., gimimo liudijimų kopijas, kuriuose vaikų tėvu įrašytas R. L., bei ištuokos liudijimo apie J. L. ir R. L. santuokos nutraukimą nuo 2015 m. gruodžio 17 d. kopiją. Pareiškėjai nurodė, kad nors J. L. ir R. L. santuoka buvo nutraukta 2015 metais, tačiau jie nuo 2007 m. sausio mėnesio nebevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo ir gyveno atskirai. J. L. nuo 2007 metų sausio mėnesio, dar nenutraukus santuokos su R. L., gyveno kartu su J. Š., su juo vedė bendrą ūkį ir jiems gimė du vaikai – D. L. (2010 m.) ir D. L. (2013 m.). Kadangi vaikai gimė motinai, kuri jų gimimo metu buvo susituokusi su R. L., teismui nepateikta įrodymų, kad yra nuginčyta D. L. ir D. L. tėvystė, pagal bendrą pareiškėjų prašymą įrašai apie vaikų tėvą negali būti pakeisti, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjų prašymas netenkinamas.

Pareiškėjams išaiškinama, jog, vadovaujantis CK 3.141 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė. Todėl pareiškėjai pirmiausia turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl R. L. tėvystės nuginčijimo. Nuginčijus minėto asmens tėvystę, pareiškėjai – vaiko motina ir vyras, laikantis save vaiko tėvu, turės teisę kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, ir notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo dienos šį pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųs notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.142 straipsnio 1 dalis), taip pat, esant ginčui, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo CPK III skirsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų J. L., J. Š. ir R. L. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo dėl nepilnamečių vaikų tėvystės pakeitimo atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.