Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1467-245/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-02
Bylos Nr.
1S-1467-245/2014
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-01197-2008-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
E. S.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1467-245/2014
Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01197-2008-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2014-06-23 priimtą nutarimą Nr. 91-196 taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. teistas 2012-04-27 Kauno miesto apylinkės nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d. (14 nusikaltimų), 215 str. 1 d. (16 nusikaltimų), 182 str. 1 d. (15 nusikaltimų), vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d., paskirta subendrinta bausmė – 5 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė subendrinta su 2011-07-08 paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 8 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2009-12-01, bausmės pabaiga – 2017-11-30.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 91-196 nutarė nuteistajam E. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis įvykdė jam ankstesnio svarstymo metu nustatytas rekomendacijas, todėl yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog E. S. pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų, paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Šalies argumentai

E. S. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-31 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisija vienbalsiai nutarė jam taikyti lygtinį paleidimą, priimtas nutarimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Pažymi, kad tai jau antras svarstymas dėl jo lygtinio paleidimo, jam nustatytus įpareigojimus yra įvykdęs, t. y. laikėsi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, tęsė darbą, individualiai lankėsi pas psichologą dėl mąstymo klaidų. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad turint vieną nebegaliojančią nuobaudą, jo elgesio negalima laikyti nepriekaištingu. Jis prasižengė tik kartą, vėliau buvo vien skatintas. Be to, ir prokurorė sutinka su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam taikymu. Visą bausmės atlikimo laiką jis dirbo, pataisos namų administracijos yra charakterizuojamas teigiamai, nėra veikiamas grupės spaudimo, jo požiūris į alkoholį ir psichotropines medžiagas yra neigiamas, nėra turėjęs jokių konfliktų nei su jį prižiūrinčiais pareigūnais, nei su kitais nuteistaisiais. Prašo suteikti galimybę auklėti, prižiūrėti bei išlaikyti savo du nepilnamečius vaikus.

Motyvuojamoji dalis

E. S. skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią atlikus gali būti svarstomas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Tačiau minimali atliktos bausmės dalis yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tai neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

Aukštesnės instancijos pažymi, kad tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko bei įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės: nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir jo atžvilgiu galima taikyti tolimesnį pataisos procesą neizoliuotai nuo visuomenės.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą dėl materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nebuvimo. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, socialinio tyrimo išvadą, nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis savo skunde naujų, reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmos instancijos teismo, nepateikia.

Prokurorės atsiliepime išreikšta pozicija, kad E. S. jau pakankamai pakeitė savo elgesį, todėl jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nustatant atitinkamas pareigas, teismui nėra privaloma. Tiek Lygtinio paleidimo komisijos nariai, tiek prokurorė nepagrįstai pervertino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, darbinę motyvaciją bei įvykdytas Komisijos rekomendacijas. Nors, kaip pažymi nuteistasis, tai jau antrasis jo svarstymas dėl lygtinio paleidimo galimybės, tačiau vertinama tų pačių aukščiau minėtų aplinkybių visuma, neteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinumo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad E. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už keturiasdešimt penkių tyčinių nusikaltimų padarymą ir nors padaryti nusikaltimai nėra sunkūs (apysunkiai ir nesunkūs), tačiau nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, kas rodo E. S. nusikalstamo mąstymo ir veikimo kryptingumą. Ankstesni teistumai taip pat nebuvo atsitiktiniai. Taigi, nuteistasis E. S. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, tai rodo jo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Dėl padarytų nusikaltimų nukentėjo daug asmenų, todėl teismas turi vertinti ne tik, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į nukentėjusiųjų bei visos visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis neturi specialių finansinių planų, kaip susidoroti su netikėtomis problemomis, be to, turi pagal jo pajamas pakankamai didelį priteistą civilinį ieškinį – 105 000 litų. Pažymima ir tai, kad nuteistasis dažnai kartoja tas pačias klaidas, negeba rasti teisingų alternatyvų. Savo nusikalstamą elgesį menkina, mano, kad neturi kito pasirinkimo. Tai, kad nuteistasis dėl šių mąstymo klaidų individualiai lankėsi pas psichologus, apeliacinės instancijos teismo vertinama palankiai, tačiau mąstymo proceso keitimas yra sudėtingas, daug pastangų ir valios reikalaujantis procesas, manytina, per kelis apsilankymus susiformavusių netinkamų nuostatų neįmanoma pakeisti ir šiuo metu dar per anksti kalbėti apie galimybę teismui parodyti pasitikėjimą nuteistuoju. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir ateityje priklausys tik nuo vidinės motyvacijos nebevykdyti nusikalstamos veikos, todėl vertybinių nuostatų tvirtinimas su specialistų pagalba, manytina, turėtų būti tęsiamas. Negebėdamas kritiškai įvertinti savo ankstesnių patyrimų, E. S. dar nėra pasiruošęs taisytis neizoliuotai nuo visuomenės.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat įvertina tai, kad neatlikta bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai ir 11 dainų (Komisijos posėdžio dienai) yra pakankamai didelė. Nors įstatymas nenumato tokios kategorijos kaip „didelė“ bausmės dalis ar „nedidelė“ bausmės dalis - tai vertinamoji sąvoka, tačiau spręsdamas, ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat į teisingumo užtikrinimą, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu vertinimu, kad likusi bausmės dalis nėra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo argumentą, kad lygtinį paleidimą jam reikėtų taikyti atsižvelgiant į jo nepilnamečių vaikų interesus, kad juos galėtų auklėti, prižiūrėti bei išlaikyti. Vaikų turėjimas nesulaikė E. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl nors nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeima (mama, seserimi, vaikais), tai jam nėra atsvara nusikalstamų veikų darymui. Be to, prisidėti prie savo vaikų išlaikymo bei materialinio aprūpinimo, nuteistasis gali ir atlikdamas bausmę pataisos namuose, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų siunčiami pinigai vaikų išlaikymui, nors E. S. pataisos namuose dirba elektriku ir gauna pastovų atlyginimą.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos analize bei vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis