Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisų apsaugos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skunde pabrėžė, jog UAB „Vilniaus energija“ neatsakė į jo klausimus, dėl to 2014 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) su reikalavimu imtis atitinkamų priemonių ir išspręsti minėtus klausimus. Tačiau Tarnyba jo klausimų nesprendė, į raštą neatsakė.

Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų nuostatas, vartotojui A. M. buvo pateikta Tarnybos nuomonė, kad buto bendraturčiai turi apmokėti už patiektą šilumą, kai nėra apskaitos prietaisų, proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje pagal Bendrijos pateiktus mokėjimo pranešimus. O už patiektą karštą vandenį turi apmokėti pagal tarpusavio susitarimą, o bendraturčiams nesusitariant, iki teismas nustatys tvarką pagal bet kurio iš bendraturčių kreipimąsi, – pagal Bendrijos pateiktus mokėjimo pranešimus.

II.

Tarnyba išnagrinėjo Sutartį nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir 2014 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutarimą Nr. 10-818 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties“ (toliau – Nutarimas). Nutarimo nuorašas 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 4-9653 buvo pateiktas UAB „Vilniaus energija“ bei pasiūlyta UAB „Vilniaus energija“ per 14 dienų nuo Nutarimo gavimo dienos pakeisti, panaikinti ar netaikyti Nutarime nurodytų sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, kurios buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus. Apie priimtus sprendimus dėl pateikto Tarnybos pasiūlymo buvo paprašyta informuoti vartotoją A. M. ir Tarnybą. UAB „Vilniaus energija“ buvo informuota, kad jeigu UAB „Vilniaus energija“ nevykdys minėto pasiūlymo, Tarnyba svarstys galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nesąžiningų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo. Apie priimtą Nutarimą buvo informuotas ir A. M., jam išsiųstas minėto nutarimo nuorašas.

2014 m. spalio 16 d. Tarnyba gavo UAB „Vilniaus energija” 2014 m. spalio 16 d. raštą Nr. 008-02-28870r, kuris taip pat buvo adresuotas Bendrijai bei A. M.. Šiuo raštu UAB „Vilniaus energija“ informavo, jog po Sutarties sudarymo (2003 m. kovo 21 d.) šilumos ir karšto vandens pirkimo – pardavimo santykių teisinis reglamentavimas nuolat keitėsi. Dėl to buvo priimtos, kelis kartus keičiamos ir tipinės sutartys, standartinės sąlygos, kurios reglamentavo šilumos tiekėjo ir vartotojo santykius. Minėtame rašte teigiama, jog 2006 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 008-02-9843 bendrovė kreipėsi į Bendrijos pirmininką su pasiūlymu sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartis tarp bendrovės ir Bendrijos butų ir kitų patalpų savininkų, tačiau atsakymo negavo. Taip pat bendrovė informavo Tarnybą, jog sutinka su Tarnybos Nutarime išdėstytais motyvais.

Tarnyba 2014 m. spalio 7 d. raštu Nr. 4-9966 A. M. pateikė atsakymą į pareiškėjo prašymą. Minėtame atsakyme atsakovas nurodė, kad jis neįgaliotas oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų bei jų taikymo. Minėtame atsakyme taip pat nurodė, kad buto bendraturčiai turi apmokėti už patiektą šilumą, kai nėra apskaitos prietaisų, proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje pagal Bendrijos pateiktus mokėjimo pranešimus, o už patiektą karštą vandenį turi apmokėti pagal tarpusavio susitarimą, o bendraturčiams nesusitariant, iki teismas nustatys tvarką pagal bet kurio iš bendraturčių kreipimąsi, – pagal Bendrijos pateiktus mokėjimo pranešimus.

2015 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pateikė Tarybos 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 10-1120 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 10-818 vykdymo kontrolės“, kuriuo nutarė nesikreipti į teismą su ieškiniu dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo, kadangi UAB „Vilniaus energija“ netaiko Sutarties sąlygų, kurios atsakovo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu buvo pripažintos kaip atitinkančios vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovas maksimaliai siekė apginti pareiškėjo A. M. teises ir teisėtus interesus. Byloje nustatyta, kad Tarnyba įvertino pareiškėjo pateiktą Sutartį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir priėmė Nutarimą, kuris buvo pateiktas tiek pareiškėjui, tiek UAB „Vilniaus energija“. UAB „Vilniaus energija“ su minėto Nutarimo formuluotėmis sutiko. Atsakovas, veikdamas savo kompetencijos ribose ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais išsamiai atsakė į pareiškėjo keliamus klausimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiksmų (neveikimo) atsakant į pareiškėjo A. M. 2014 m. rugpjūčio 14 d. prašymą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamu 2015 m. birželio 12 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovas maksimaliai siekė apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Byloje nustatyta, kad Tarnyba įvertino pareiškėjo pateiktą Sutartį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir priėmė Nutarimą, kuris buvo pateiktas tiek pareiškėjui, tiek UAB „Vilniaus energija“. UAB „Vilniaus energija“ su minėto Nutarimo formuluotėmis sutiko. Atsakovas, veikdamas savo kompetencijos ribose ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais išsamiai atsakė į pareiškėjo keliamus klausimus.

Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad Tarnyba neužtikrino jo kaip vartotojo teisių apsaugos, t. y. teisės žinoti kaip jis turi teisingai mokėti už karštą vandenį.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje ištyrė ir įvertino įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriuos paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė.

Vadovaujantis bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 7-1842 dėl nesąžiningų Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties sąlygų. Pareiškėjas informavo, kad butas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3 savininkams, tarp kurių ir pareiškėjui. Nurodė, kad 2003 m. kovo 21 d. tarp (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir UAB ,,Vilniaus energija“ pasirašyta Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartis Nr. 30093. Pareiškėjui neaišku, kaip pagal Sutartį turi būti tinkamai vykdoma vartotojų pareiga mokėti už šilumą ir karštą vandenį, kai butas priklauso 3 savininkams.

Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjo rašte išdėstytas aplinkybes, įvertinusi kartu su raštu pateiktus priedus, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu 2014 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 4-8720 kreipėsi į Bendriją ir paprašė iki 2014 m. rugsėjo 23 d. raštu informuoti Tarnybą dėl pareiškėjo prašyme keliamų klausimų. Taip pat paprašė paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu Bendrija sudarė Sutartį, paaiškinti kaip ir kokiu teisiniu pagrindu Bendrija paskirsto buto savininkams bute suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį, priskaičiuoja mokėtinas sumas buto savininkams. Pareiškėjas apie šiuos Tarnybos veiksmus buvo informuotas 2014 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 4-8719.

Tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, išnagrinėjo Sutartį nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir 2014 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutarimą Nr. 10-818 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties“ (toliau – Nutarimas). Nutarimu pripažino, kad Sutarties 4.8 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 16 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. įpareigoja vartotoją vykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo. Sutarties 7 punktas atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti.

Nutarimo nuorašas 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 4-9653 buvo pateiktas UAB „Vilniaus energija“. UAB „Vilniaus energija“ pasiūlyta per 14 dienų nuo Nutarimo gavimo dienos pakeisti, panaikinti ar netaikyti Nutarime nurodytų sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, kurios buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus. Apie priimtus sprendimus dėl pateikto Tarnybos pasiūlymo buvo paprašyta informuoti vartotoją A. M. ir Tarnybą. UAB „Vilniaus energija“ buvo informuota, kad jeigu UAB „Vilniaus energija“ nevykdys minėto pasiūlymo, Tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, svarstys galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nesąžiningų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo. Apie priimtą Nutarimą buvo informuotas ir A. M., jam išsiųstas minėto nutarimo nuorašas.

UAB „Vilniaus energija” 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. 008-02-28870r, kuris taip pat buvo adresuotas Bendrijai bei A. M., informavo, jog bendrovė sutarčių su kiekvienu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininku neturi ir neturėjo, todėl negali įvykdyti pareigos pakeisti, panaikinti ar netaikyti vartotojui A. M. nesąžiningų sutarties sąlygų. Sutartis sudaryta tarp UAB ,,Vilniaus energija“ ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pagal tipinę formą, parengtą pagal jos sudarymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Po Sutarties sudarymo (2003 m. kovo 21 d.) šilumos ir karšto vandens pirkimo – pardavimo santykių teisinis reglamentavimas nuolat keitėsi. Dėl to buvo priimtos, kelis kartus keičiamos ir tipinės sutartys, standartinės sąlygos, kurios reglamentavo šilumos tiekėjo ir vartotojo santykius. Minėtame rašte teigiama, jog 2006 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 008-02-9843 bendrovė kreipėsi į Bendrijos pirmininką su pasiūlymu sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartis tarp bendrovės ir Bendrijos butų ir kitų patalpų savininkų, tačiau atsakymo negavo. Taip pat bendrovė informavo Tarnybą, jog sutinka su Tarnybos Nutarime išdėstytais motyvais dėl Sutarties 4.8 ir 7 punktų atitikimo nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams.

Tarnyba 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 10-1120 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 10-818 vykdymo kontrolės“, nutarė nesikreipti į teismą su ieškiniu dėl Sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo, kadangi UAB „Vilniaus energija“ netaiko Sutarties sąlygų, kurios atsakovo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu buvo pripažintos kaip atitinkančios vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas, tam, kad Tarnyba kreiptųsi į teismą, būtinos dvi sąlygos: 1) turi būti pažeisti bendrieji teisėti vartotojų interesai; 2) pažeidimas turi būti nenutrauktas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1925-492/2015). Konkrečiu atveju UAB ,,Vilniaus energija“ 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. 008-02-28870r patvirtino, kad netaiko Nutarimu nesąžiningomis pripažintų sąlygų vartotojams, t. y. viešojo intereso pažeidimą nutraukė, be to, pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių, jog UAB ,,Vilniaus energija“ Nutarimo nevykdo, nepateikė.

Pažymėtina, kad Tarnybos funkcijos įtvirtintos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje, kuris, be kita ko, numato, kad Tarnyba vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų skundus, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą ir atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Pagal teisės aktais nustatytas funkcijas Tarnyba nėra įgaliota oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų bei jų taikymo.

Pažymėtina, kad Tarnyba 2014 m. spalio 7 d. raštu Nr. 4-9966 A. M. pateikė nuomonę jo keliamais klausimais. Tarnyba nurodė, kad buto bendraturčiai turi apmokėti už patiektą šilumą, kai nėra apskaitos prietaisų, proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje pagal Bendrijos pateiktus mokėjimo pranešimus, o už patiektą karštą vandenį turi apmokėti pagal tarpusavio susitarimą, o bendraturčiams nesusitariant, iki teismas nustatys tvarką pagal bet kurio iš bendraturčių kreipimąsi, – pagal Bendrijos pateiktus mokėjimo pranešimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju nustatyta, kad Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, laiku ir tinkamai atsakė į pareiškėjo keliamus klausimus. Pažymėtina, kad Tarnyba savo kompetencijos ribose ėmėsi veiksmų, numatytų Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. atliko Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties sąlygų vertinimą jų sąžiningumo aspektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas iš esmės nesutinka su Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties sąlygomis, tačiau dėmesys atkreiptinas į tai, kad Sutartis sudaryta tarp UAB ,,Vilniaus energija“ ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos. Pažymėtina, kad nei viena iš Sutarties šalių nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčas dėl jos sąlygų taikymo ir aiškinimo negali būti keliamas administraciniame teisme.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.