Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje Y. W., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), komercijos direktore, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Y. W., būdama (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) komercijos direktore, 2013-10-30, apie 12 val., bendrovei priklausančiame restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) prekybos centre, adresu (duomenys neskelbtini), ir būdama darbuotojų atžvilgiu darbdavio įgaliotu atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad su darbuotoja S. K. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV) apie asmenų priėmimą į darbą. Šiais veiksmais pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir 99 straipsnio nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama Y. W. teismo posėdžio metų pažeidimą pripažino ir nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka, gailisi, prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Jos kaltė įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais. T. Z. paaiškinime patvirtino, kad ji yra įmonės direktorė, šiuo metu dekretinėse atostogose, o ją pavaduoja jos mama Y. W. Nuo 2013-10-30 S. K. pradėjo dirbti restorane administratorės pareigose. Ji aptarnauja klientus. Darbo sutartis su S. K. sudaryta šiandien, t.y. 2013-10-30, ir atiduota buhalterei I. B.. Apie įdarbinimą ji pranešė buhalterei (b. l. 7). S. K. paaiškinime patvirtino, jog ji 2013-10-30, 10 val. pradėjo dirbti restorane (duomenys neskelbtini). Ji aptarnavo klientus nuo 10 val. iki vakaro. Darbo sutarties nėra pasirašiusi, tik pateikė savo duomenis direktorei T. Z., kuri žadėjo ją įdarbinti nuo 2013-10-30 už minimalų atlyginimą (b. l. 8). I. V. (B.) paaiškinime patvirtino, kad ji pagal sutartį tvarko (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. 2013-10-30, apie 13 val. po pokalbio su darbo inspekcijos atstovu dėl S. K., kurio metu paminėjo, jog neturi jokio pranešimo, kad reikia ją įdarbinti, rado savo telefone SMS žinutę, kad reikia įdarbinti S. K.. Tada ir suruošė priėmimo dokumentus ir išsiuntė juos el. paštu į (duomenys neskelbtini) o 1-SD formą - į Sodros el. tinklapį. Ji žino, kad darbuotojas turi dirbti sekančią dieną po pranešimo Sodrai. Kadangi ji apie S. K. įdarbinimą pranešė 2013-10-30, ji galėjo pradėti dirbti tik nuo 2013-10-31 (b. l. 9). Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad teisės aktų nustatyta tvarka neįforminta dirbo S. K. (b. l. 4, 5).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Baudžiant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti nelegalaus darbo faktą, t. y. įrodyti tokio darbo dirbimą, esant visiems išvardintiems darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties.

Administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo pagal ATPK 41³ straipsnį traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 98 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo.

Nelegaliu darbu kėsinamasi į du teisinius gėrius: viena vertus, nelegalūs darbuotojai neturi teisės į teisines ir (arba) socialines garantijas, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Kita vertus, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant ne tik darbo, bet ir civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria verčiantis gaunamos pajamos ar kitokia ekonominė nauda (pvz., atlyginimas natūra, skolos įskaitymas ir t. t.). Civilinės sutartys sudaromos gyventojams užsiimant individualia veikla (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos). Antra, DK 93 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių – vertinti kaip susiklosčiusius kitų teisės šakų (pvz., civilinės) pagrindu. Norint veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį nėra būtina kiekvienu atveju detaliai nustatyti visų DK 93 straipsnyje nurodytų darbo sutarties požymių. Norint darbą pripažinti nelegaliu, užtenka nustatyti, kad jis dirbamas pažeidžiant esmines darbo sutarties instituto nuostatas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos).

Pagal byloje surinktą rašytinę medžiagą bei šalių parodymus matyti, kad tarp komercijos direktorės Y. W. ir administratorės S. K. buvo darbo sutarties požymiai, t. y. susitarimas dėl darbdavio Y. W. ir darbo funkcijos (klientų aptarnavimas), buvo paklūstama nustatytai darbo tvarkai (dirbama nuo ryto iki vakaro), darbas atlygintinas (sutartas atlygis – 1000 litų per mėnesį). Y. W., veikdama kaip darbdavė, nesudarė rašytinės darbo sutarties, esant darbo santykių požymiams, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, todėl darbas laikomas nelegaliu.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas nuobaudos dydis yra nuo trijų iki dešimties tūkstančių litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Padarytas administracinis teisės pažeidimas darbo srityje. Nelegaliai dirbo vienas asmuo vieną dieną, o dar tą pačią dieną buvo ruošiami dokumentai darbo sutarčiai sudaryti. Kadangi Y. W. iš esmės pripažino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl teismas tai laiko jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Y. W. neteista, bausta administracine tvarka. Po administracinio teisės pažeidimo padarymo S. K. buvo legaliai įdarbinta jau kitą dieną ir dirba restorane iki šiol. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, kad tikslinga pažeidėjos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, tikint, kad ji bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ATPK 20, 30¹ straipsniai),

Y. W. išaiškintina, kad laiku nesumokėjus baudos, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju pažeidėjai reikės sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą (ATPK 312 ir 314 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Y. W., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą - 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos dali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.