Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal patentą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1993-05-31 nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, taikant LR BK 46 str.;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1994-04-05 nuosprendžiu pagal LR BK 147 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 43 str., galutine bausme laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu, pritaikius LR 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/3;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1996-11-14 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams su 1/2 dalies turto konfiskavimu, pritaikius LR BK 43 str., paskirtą bausmę subendrinus su 1994-04-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams su 1/2 dalies turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p. bausmė sumažinta 1/3;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-01-24 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 3 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003-04-28 nuosprendžiu pagal LR BK 116 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005-01-20 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. 2005-03-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuosprendį pakeitus, laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

7) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-05 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 48 str. 1, 2, 3, 4 d., 6 d. 2, 5 p., 63 str. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei įpareigojant iki 2011-08-01 atlyginti padarytą turtinę žalą;

8) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-05-15 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba ją pašalinti savo darbu, tęsti darbą, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba ją pašalinti savo darbu, tęsti darbą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2014 m. rugpjūčio 31 d., nuo 16 val. 30 min. iki 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibrovė į patalpą - (duomenys neskelbtini) esantį G. M. gyvenamąjį namą, ir iš ten pagrobė G. M. priklausantį turtą: 2800 Lt bendros vertės kompiuterio procesorių ASUS, monitorių LG, klaviatūrą, valdymo pelę, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. M. 2800 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

S. B. kaltė įrodoma jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.

S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2014-08-31 savo automobiliu R. L., valstybinio numerio nepamena, žalios spalvos, kuris nebuvo registruotas jo vardu, atvyko pas seserį D. B.. Begeriant pas seserį sugalvojo nuvažiuoti pas buvusią sugyventinę J. B.. Žinojo, kad ji su G. M. gyvena S. kaime. Būdamas apsvaigęs sėdo į savo automobilį ir nuvyko į S. kaimą. Kiek pamena, G. M. namo duris rado atrakintas. Įėjęs į namą pamatė kambaryje miegančius G. M. ir J. B.. Tuomet ir kilo mintis pavogti tame kambaryje, kur jie miegojo, buvusius kompiuterį bei jo dalis (monitorių, procesorių, klaviatūrą, pelę). Pamena, jog po to vyko atgal pas seserį į namus, dėl girtumo nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį. Kompiuterį iš automobilio pasiėmė. Po kelių dienų, galėjo būti rugsėjo antra, vakare, pagalvojo, kad kompiuterį reikia grąžinti G. M., viską, ką pavogė, nuvežė ir padėjo jo sklype po medžiu. Namuose pajungti kompiuterio nebandė, kad jis sugedęs nepastebėjo, bet galėjo sudaužyti eismo įvykio metu. Daugumos aplinkybių nepamena dėl girtumo (b.l. 92-93, 95-96).

Nukentėjusysis G. M. parodė, jog 2014-08-31, apie 16 val. 30 min., iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), išėjo į parduotuvę B. kaime. Namus užrakino įkabinama spyna. Grįžęs apie 18 val. atsirakino įkabinamą spyną ir viduje neberado kompiuterio, 2800 Lt vertės (b.l. 65).

Nukentėjusysis G. M. papildomai parodė, jog 2014-09-03, apie 6 val. 30 min., išėjęs į kiemą po krūmu rado savo pavogtą kompiuterį – procesorių, monitorių, klaviatūrą, pelę. Kas juos atvežė, nematė. Girdėjo, kad vagystės metu prie namo buvo pastebėtas žalios spalvos automobilis, kuris, kaip paaiškėjo, vairuojamas S. B. tą pačią dieną B. kaime nuvažiavo į griovį (b.l. 66).

Nukentėjusysis G. M. papildomai parodė, jog tikrai buvo įsibrauta į užrakintą namą, bet galimai įsibrauta buvo ne pro duris, o pro langą, nes lengvai galima išimti vieno lango stiklą, kuris pritvirtintas tik mediniais pagaliukais, kuriuos lengvai galima nuimti ir uždėti. Durų spyna nesugadinta, kaip paliko užrakintą išeinant į parduotuvę, taip ir rado užrakintą. Su S. B. nebendrauja, jokių konfliktų neturi. Pas jį namuose S. B. nėra buvęs. Rakto niekada nebuvo pametęs, niekas jo nebuvo pavogęs. Raktą visada nešiojasi su savimi. Taip pat nurodė, jog S. B. jam padarytą žalą atlygino visiškai (b.l. 67-68, 72).

Liudytoja J. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai ir S. B. gimė sūnus, maždaug nuo 2004 m. su S. B. kartu nebegyveno, nebendravo, su juo susitikusi nebuvo ir jokių konfliktų po to, kai išsiskyrė, neturėjo. Nuo 2005 ar 2006 m. gyvena su G. M. jo namuose, esančiuose S. kaime. Jai matant S. B. niekada į tuos namus nebuvo atvykęs. 2014 m. rugpjūčio 31 d., apie 15 ar 16 valandą, tiksliai valandų negali pasakyti, ji su G. M. išėjo iš namų į parduotuvę. Išeinant duris užrakino G. M.. Abu iš namų išėjo blaivūs ir ji aiškiai prisimena, kad G. M. užrakino duris. Negali pasakyti, kiek tiksliai laiko sugaišo eidami į parduotuvę, gal apie kokią valandą. Grįžę, atrakinę namų duris ir įėję į vidų pamatė, kad nebėra G. M. kompiuterio. Durys buvo užrakintos, spyna nebuvo sugadinta, langai buvo uždaryti. Po kelių dienų kompiuterį rado prie namų po medžiu. Vėliau paaiškėjo, kad jį pavogė S. B.. Kokiu būdu jis galėjo prisitaikyti raktą, nežino, negali paaiškinti, ji jam rakto nebuvo davusi, jis tuose namuose nėra buvęs. Kompiuteris buvo G. M., žala padaryta jam (b.l. 73-74).

Liudytojas E. K. parodė, jog 2014-08-31, apie 18 val., matė prie kaimyno G. M. namo sustojusį žalios spalvos automobilį, kuris pastovėjo apie 15 minučių ir nuvažiavo. Girdėjo riksmus, bet kiek buvo žmonių, nematė (b.l. 75).

Liudytoja D. B. parodė, jog 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, brolio S. B. vairuojamu žalios spalvos automobiliu važiavo į S. kaimą pas jo buvusią sugyventinę pasiaiškinti dėl vaiko, kuris buvo paimtas į globos namus. Nuvykę rado duris atrakintas, o B. ir M. miegančius, ji apsisuko ir grįžo į automobilį, o S. B. po kelių minučių grįžo nešinas kompiuteriu, kurį padėjo automobilyje. Ji suprato, kad kompiuterį S. B. pavogė. Po to, jiems vykstant link Panevėžio, S. B. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo šlaito, todėl ji grįžo į namus, o S. B. liko prie automobilio (b.l. 76-77).

Liudytojas E. B. parodė, jog 2014 m. rugpjūčio 31 d. dirbo operatyvinėje grupėje Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įsibrauta į gyvenamąjį namą ir pavogtas kompiuteris. Nuvykus į nurodytą vietą su kriminalistinių tyrimų biuro postiniu apžiūrėjo įvykio vietą. Kiek prisimena, nukentėjusysis aiškino, kad į namą galėjo būti įsibrauta per duris pritaikant raktą arba pro langą. Jokių durų laužimo žymių ar spynos sugadinimo nesimatė, ant lango buvo išryškinti rankų atspaudai, bet neatrodė, kad lango rėmas ar stiklas būtų pažeisti. Gatvėje buvo rasti įspausti automobilio pėdsakai. Nukentėjusysis aiškino, kad niekas jo namo raktų neturėjo, pats su sugyventine buvo išėjęs iš namų, duris palikęs užrakintas, grįžęs laužimo žymių nerado, spyna buvo užrakinta, langai nebuvo sugadinti, bet kompiuterio namuose neberado. Apžiūrint įvykio vietą nebuvo nustatyta jokių aiškių įsibrovimo požymių nei per duris, nei per langą. Iš nukentėjusiojo ir jo sugyventinės elgesio buvo aiškiai matyti, kad jie yra neblaivūs, tačiau girtumas jiems nebuvo nustatinėjamas, kadangi patruliai išvyko į kitą įvykį (b.l. 78-79).

2014 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolas įrodo, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis namas. Įvykio vietos apžiūros metu gipsinėje atliejoje užfiksuotas prie namo rastas padangos pėdsakas, paimta spyna su raktu. Gipso atlieja palikta prie bylos, spyna ir raktas grąžinti nukentėjusiajam (b.l. 14-31).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas ir apžiūros protokolas liudija, jog nuo 2014-08-29 S. B. tapo automobilio R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, savininku. Automobilio apžiūros metu nustatyta, kad automobilio galinių ratų padangų protektorių raštai panašūs į įvykio vietoje rastų pėdsakų raštus (b.l. 49-56).

2014 m. rugsėjo 3 d. apžiūros protokolas liudija, jog nukentėjusio G. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme po krūmu rastas kompiuteris (procesorius, monitorius, klaviatūra ir pelė), kuris buvo pavogtas. Daiktai perduoti G. M. (b.l. 57-59).

2014 m. rugsėjo 4 d. daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai liudija, jog stacionaraus kompiuterio viduje yra stiklo šukių (b.l. 60-64).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas liudija, jog S. B. parodė, kur ir kokiomis aplinkybėmis padarė nusikaltimą (b.l. 97-100).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog S. B. kaltė visiškai įrodyta.

S. B. įvykdyta nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., požymius, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už įvykdytą nusikalstamą veiką S. B. skirti arešto bausmę.

Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už S. B. įvykdytą nusikalstamą veiką be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos 3 alternatyvios bausmės, todėl procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nusikalstama veika padaryta turtinė žala atlyginta, nukentėjusysis ieškinio nereiškia, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad S. B. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su siūloma bausme (b.l. 130).

Skiriant bausmę S. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką S. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. S. B. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b.l. 101-103), iš Psichikos sveikatos centro pažymos matyti, jog Psichikos sveikatos centre nesigydė ir stebimų ligonių grupei nepriklauso (b.l. 121), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 123), baustas administracine tvarka (b.l. 117-119).

Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, S. B. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui (BK 49 str.), kuri, vadovaujantis BK 64¹ str., mažinama vienu trečdaliu. Kadangi S. B. nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-05-15 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Į bausmės atlikimo laiką S. B. įskaitomas šioje byloje jo laikinąjame sulaikyme išbūtas laikas.

S. B. paskirta kardomoji priemonė baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir paskirti jam areštą septyniasdešimt penkioms (75) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., S. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę jam paskirti areštą penkiasdešimčiai (50) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 2 p. c) p. p., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-05-15 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę S. B. paskirti areštą septyniasdešimt penkioms (75) paroms.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti S. B. laikinąjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-10-16, 11 val., iki 2014-10-17, 11 val. 05 min.

S. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti S. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.