Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-30 · Civilinė byla Nr. 2A-477-823/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-30
Bylos Nr.
2A-477-823/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Ieškovas
E. R., L., L. R.
Atsakovas
O. S., G. S.
Advokatai
Remigijus Rinkevičius, Vilius Martišius
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-477-823/2009Procesinio sprendimo kategorija: 30.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės,

teisėjų Danutės Kutrienės ir Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

dalyvaujant ieškovams E. R. , L. R. , ieškovų atstovui advokatui Viliui Martišiui, atsakovams O. S. , G. S. , atsakovų atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,

vertėjaujant Ninai Švec,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. R. ir L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. R. ir L. R. ieškinį atsakovams O. S. ir G. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo bei atsakovų O. S. ir G. S. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir patalpų atidalijimo kaštų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai E. R. ir L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė teismo atidalyti negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kaip buvo numatyta nekilnojamojo daikto padalinimo ir atidalijimo sutartyje, kurią atsakovai atsisakė pasirašyti (t.y. O. S. ir G. S. priteisti patalpas, inventorizaciniame plane pažymėtas indeksais 1-196, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1-198, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovams priteisti patalpas pažymėtas indeksais 1-195, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1-197, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat priteisti iš atsakovų 2779,81 Lt kompensaciją, kadangi atsakovams tenkanti patalpų dalis yra 1.15 kv. m. didesnė nei ieškovams tenkanti patalpų dalis, bei 26880 Lt pajamų, negautų dėl to, kad atsakovai buvo neteisėtai užvaldę ieškovams priklausančią patalpų dalį nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki 2007 m. lapkričio 28 d.

Nurodė, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso administracinės gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kilus nesutarimams dėl patalpų naudojimo ir nesant sutarimo dėl patalpų naudojimo tvarkos, atsakovui O. S. buvo pasiūlyta atidalyti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas su šiuo pasiūlymu sutiko. Po ilgų derybų 2007 m. lapkričio mėnesį buvo parengtas patalpų rekonstrukcijos techninis projektas, pastatytos pertvaros ir patalpos faktiškai atskirtos. Siekiant juridinio patalpų atidalijimo įforminimo Vilniaus rajono 4 notarų biure buvo parengta Nekilnojamojo daikto atidalijimo ir padalijimo sutartis, tačiau atsakovai pasirašyti šią sutartį vengė. Ieškovų teigimu, atsakovų vengimas atidalinti patalpas pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus, nes jie negali tinkamai valdyti ir naudoti jiems priklausančio nekilnojamojo turto, vykdyti jame komercinę veiklą. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų be ieškovų sutikimo naudojantis bendromis patalpomis ieškovai patyrė turtinės žalos – jei atsakovai nebūtų vilkinę patalpų atidalijimo klausimo išsprendimo, ieškovai būtų galėję savo nuožiūra disponuoti jiems priklausančiu atskiru turto objektu – šį turtą nuomoti ir gauti nuomos pajamas.

Atsakovai O. S. ir G. S. pateikė pirmosios instancijos teismui priešieškinį, kurį patikslinę prašė ieškovams iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra atidalinti patalpas, inventorizaciniame plane pažymėtas indeksais Nr. 1-196, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1-198, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovams atidalinti patalpas inventorizaciniame plane pažymėtas indeksais 1-195, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1-197, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė priteisti iš ieškovų 2271 Lt už bendro naudojimo patalpų pertvarų įrengimą. Nurodė, kad siekdami atidalinti bendrosios nuosavybės teise priklausančias patalpas kartu su ieškovais parengė patalpų rekonstrukcijos projektą pagal kurį patalpose buvo pastatytos pertvaros ir patalpos faktiškai atskirtos. Atsakovas O. S. , sutaręs su ieškovais, savo jėgomis ir lėšomis suorganizavo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, natūrinį atidalijimą. Už šį darbą rangovui A. P. buvo sumokėta 4542 Lt. Pusę šios sumos turėtų padengti ieškovai.

Ieškovai E. R. ir L. R. su atsakovų reikalavimu priteisti iš ieškovų 2271 Lt už bendro naudojimo patalpų pertvarų įrengimą nesutiko ir nurodė, kad apie šį reikalavimą sužinojo tik atsakovams pateikus priešieškinį. Teigė, kad nėra davę atsakovams jokio sutikimo sudaryti rangos sutartį pertvarų įrengimo darbams atlikti. Atsakovai neturėjo teisės užsakyti ir organizuoti darbus, kurių tariamai sumokėtos kainos dalį prašo priteisti. Pusę patalpų atidalijimo darbų (t.y. pusės pertvarų išardymą ir vidurinės pertvaros tarp patalpų 1-196 ir 1-197 montavimą) atliko ieškovas E. R. asmeniškai, padedamas savo vaikų. Atsakovai, padedant samdytiems darbininkams, sumontavo pertvarą tarp patalpų 1-195 ir 1-196. Ieškovai taip pat nurodė, kad pagal atsakovų teismui nurodomą rangos darbų užbaigimo datą šie darbai turėjo būti baigti dar iki patalpų rekonstrukcijos projekto suderinimo, o tai liudija atsakovų nesąžiningumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t.y. atidalino patalpas, esančias P. Vileišio g. 18, Vilniuje, iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovų prašomu būdu: O. S. ir G. S. priteisė patalpas, pažymėtas indeksais 1-196, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1-198, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o E. R. ir L. R. priteisė patalpas, pažymėtas indeksais 1-195, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1-197, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nutarė priteisti iš atsakovų 2779,81 Lt piniginę kompensaciją ieškovams už atsakovams tenkančią didesnę bendrų patalpų dalį, o iš ieškovų priteisė atsakovų naudai 2271 Lt patalpų atidalijimo išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai pateikė teismui įrodymus, jog už bendro naudojimo patalpų pertvarų įrengimą yra sumokėję 4542 Lt. Byloje esančiais įrodymais taip pat nustatyta, kad pertvaros yra realiai įrengtos. Kadangi atsakovai pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius pertvarų įrengimo išlaidas, o ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kad prisidėjo prie pertvarų įrengimo savo jėgomis, ieškovai, kaip ginčo patalpų bendrasavininkiai, turi atlyginti pusę pertvarų įrengimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai E. R. ir L. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovų 2271 Lt patalpų atidalijimo išlaidų, ir šį atsakovų reikalavimą atmesti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, ieškovų turėtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Reikalavimus dėl patalpų atidalijimo kaštų priteisimo atsakovai pirmą kartą pareiškė pateikdami teismui priešieškinį. Iki to momento ieškovai nematė nei rangos sutarties, nei atliktų darbų aktų, nei mokėjimų dokumentų. Rangos sutartis buvo pasirašyta ir darbai priimti anksčiau, nei buvo suderintas patalpų rekonstrukcijos projektas, todėl, ieškovų manymu, šie dokumentai yra surašyti atgaline data ir neatitinka tikrovės. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo buvo prašoma iškviesti ir apklausti liudytoju rangovą A. P. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino, tačiau liudytojas nebuvo apklaustas neįteikus jam šaukimo. Kitus ieškovų prašymus išreikalauti dokumentus pirmosios instancijos teismas atmetė. Toks skubėjimas kuo greičiau išnagrinėti bylą lėmė tai, kad šioje dalyje buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad patalpų atidalijimo projektą parengė E. R. ir atsakovui tai nieko nekainavo, nors projekto parengimo ir suderinimo išlaidos taip pat turėtų būti dalijamos abiems šalims. Pagal rinkoje nusistovėjusias kainas statinių remonto ir rekonstrukcijos projektavimas kainuoja ne mažiau kaip 10 procentų nuo statybos ir įrengimo kainos. Ginčo atveju vien projektavimo darbai kainuotų ne mažiau kaip 1000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad pusę patalpų faktinio atidalijimo darbų atliko ieškovai, nors atsakovai šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neginčijo, be to, tai matyti ir iš atsakovo teismui pateiktoje rangos sutartyje nurodytų rangos darbų. Apeliantų manymu, plokščių prisukimas ant pertvaros iš vienos pusės (priklausančios atsakovams) negali būti laikomas bendromis išlaidomis, nes visą pertvaros konstrukciją sumontavo ieškovai ir prisuko plokštes iš jiems priklausančios pusės. Be to, apeliantų nuomone, atsakovų pateiktoje rangos sutartyje nurodytos kainos yra nepagrįstai padidintos, kelis kartus viršija rinkos kainas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai O. S. ir G. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, E. R. ir L. R. apeliacinį skundą atmesti ir įpareigoti apeliantus atlyginti atsakovų bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus. Ieškovų teiginys, jog 2007 m. lapkričio 20 d. darbų rangos sutartis buvo surašyta atgaline data neatitinka tikrovės, nes pats ieškovas E. R. dar 2007 m. lapkričio 12 d. sudarė rangos sutartį su A. P. , tačiau, nesumokėjus rangovui avanso, ši sutartis nebuvo vykdoma. Todėl 2007 m. lapkričio 20 d. atsakovas O. S. , žinodamas ieškovo paruošto patalpų rekonstrukcijos projekto duomenis ir turėdamas pagrindinio brėžinio planą, paruoštą 2007 m. lapkričio 7 d., savarankiškai sudarė su rangovu A. P. darbų rangos sutartį, supirko medžiagas, reikalingas patalpų atskyrimui, bei atliko patalpų rekonstrukcijos darbus. Atsakovai sutinka su ieškovų teiginiu, kad dalį darbų šalys atliko savo asmeninėmis lėšomis ir jėgomis bei nurodo, kad už savo atliktus darbus ir pirktas medžiagas neprašo iš ieškovų kompensacijos, nors ir turi rašytinius įrodymus, patvirtinančius tokias išlaidas. Ieškovo E. R. parengtas patalpų rekonstrukcijos projektas negalėjo būti patvirtintas, nes apeliantas nėra atestuotas ir neturi teisės rengti projektinės dokumentacijos. Atsakovai nesutinka su apeliantų teiginiu, kad rangos sutartyje nurodytos kainos nepagrįstai padidintos. Nurodo, kad dalies pertvarų ardymo darbai buvo pradėti po 2007 m. lapkričio 12 d. darbų rangos sutarties pasirašymo, tačiau apmokėti tik 2007 m,. lapkričio 27 d. Todėl 2007 m. lapkričio 20 d. buvo likę ardytini 50 kv. m. pertvarų. Tačiau ir už 50 kv. m. pertvarų griovimo darbus sumokėti 750 Lt nėra neproporcinga kaina, nes ieškovų pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta 34 kv. m. griovimo darbų kaina – 477,64 Lt, nepridedant PVM ir kitų mokesčių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovų atsakovų naudai 2271 Lt patalpų atidalinimo išlaidų, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada kad ieškovai ir atsakovai, kaip ginčo patalpų bendrasavininkiai, privalo lygiomis dalimis dalintis pertvarų įrengimo kaštus, jei šalys nėra sutarusios kitaip (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.76 straipsnis). Byloje nenustatyta, kad šalys būtų tarpusavyje sudariusios susitarimą dėl kitokio pertvarų įrengimo kaštų pasidalijimo. Tačiau priteisdamas iš ieškovų atsakovų naudai pusę atsakovų turėtų patalpų atidalijimo išlaidų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovų nurodyta pertvarų įrengimo kaina neapima visų pertvarų įrengimo darbų, ir, tinkamai neįvertinęs kiekvienos šalies indėlio į pertvarų įrengimą, nepagrįstai atsakovų patirtas išlaidas tarp šalių padalino perpus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad atsakovas O. S. sumokėjo rangovui O. P. 4542 Lt ne už visus, o tik už dalį pertvarų įrengimo darbų, visiškai patvirtina byloje surinkti įrodymai. Kaip pagrįstai nurodo apeliantai, tai, kad teismui pateikta rangos sutartimi buvo sulygta atlikti tik dalį pertvarų įrengimo darbų, matyti iš teismui pateiktos 2007 m. lapkričio 20 d. rangos sutarties, sudarytos tarp atsakovo O. S. ir rangovo A. P. , turinio (b.l. 80, t. II). Aplinkybę, kad dalį pertvarų įrengimo darbų yra atlikę ieškovai, tiek paaiškinimuose, duotuose pirmosios instancijos teismui, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, pripažino ir patys atsakovai (b.l. 153, 193, t. II). Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad ieškovas E. R. atliko pertvarų projektavimo darbus (b.l. 19 – 22, t. I). Atsakovų argumentą, kad ieškovas E. R. neturėjo pakankamos kompetencijos rengti šį projektą, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nereikšmingą, kadangi byloje nėra ginčo dėl to, jog pertvaros buvo įrengtos būtent pagal ieškovo parengtą projektą, tą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas O. S. .

Ieškovai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš esmės neginčija aplinkybės, jog atsakovai galėjo sumokėti rangovui nurodytą sumą už dalį pertvarų įrengimo darbų, tačiau nesutinka su šių išlaidų padalijimu šalims dėl to, kad dalį pertvarų įrengimo darbų yra atlikę savo jėgomis ir lėšomis, ir tai turėjo būti pirmosios instancijos teismo įvertinta paskirstant tarp šalių pertvarų įrengimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliantų argumentu. Būtinybė ginčo patalpų bendrasavininkiams lygiomis dalimis prisidėti prie patalpų atidalijimo kaštų padengimo suponuoja tai, kad kiekvienos iš šalių indėlis į pertvarų įrengimą (nesvarbu, ar prisidedama piniginėmis lėšomis, ar atitinkamais darbais) teismo turi būti tinkamai įvertinamas. Teismas galėtų priteisti vienai iš šalių patalpų atidalijimo išlaidas tik tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyta, kad šios šalies indėlis į pertvarų įrengimą yra atitinkamai didesnis nei kitos šalies. Kadangi ieškovai iš atsakovų kompensacijos, susijusios su jų atliktais pertvarų įrengimo darbais, nereikalavo, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovų atsakovų naudai 2271 Lt patalpų atidalinimo išlaidų, turėjo nustatyti, kad atsakovų prašoma tarp šalių lygiomis dalimis padalinti pertvarų įrengimo suma (4542 Lt) yra būtent ta suma, kuria atsakovų indėlis į pertvarų įrengimą viršija atitinkamą ieškovų indėlį. Ginčijamu sprendimu konstatuodamas, kad ieškovai nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jų indėlį montuojant pertvaras, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neginčijo, jog ieškovai atliko dalį pertvarų įrengimo darbų. Konstatavus šią aplinkybę, pareiga įrodyti, kad atsakovų indėlis į pertvarų montavimo darbus prašoma priteisti suma viršija atitinkamą ieškovų indėlį tenka reikalavimą priteisti kompensaciją pareiškusiems atsakovams (CPK 178 straipsnis).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo patalpose naujai sumontuotos 3 pertvaros – ilgesnė, skirianti patalpas 1-195 ir 1-196 iš vienos pusės nuo patalpų 1-197 ir 1-198 iš kitos pusės, taip pat dvi trumpesnės, skiriančios atitinkamai patalpą 1-195 nuo patalpos 1-196 ir patalpą 1-198 nuo patalpos 1-197 (b.l. 22, t. I ir b.l. 111, t. II). Iš teismui pateiktos rangos sutarties turinio matyti, kad ja įsipareigojama sumontuoti vieną dvipusę gipsinę pertvarą su karkasu, taip pat naujas pertvaras ant anksčiau sumontuotų metalinių karkasų iš vienos pusės (b.l. 80, t. II). Tai iš esmės patvirtina ieškovų teiginius, kad minėta rangos sutartimi sulygta įrengti vieną iš trumpesniųjų pertvarų, taip pat pritvirtinti plokštes ant ilgesniosios pertvaros iš atsakovams priklausančios pusės, t.y. atlikti tik dalies (maždaug pusės) pertvarų montavimo darbus (b.l. 107, 177, t. II). Likusią pertvarų montavimo darbų dalį ieškovai teigia atlikę savo jėgomis, o atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu šios aplinkybės nepaneigė. Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytą atsakovų argumentą, kad 4542 Lt rangovui buvo sumokėta ne tik už 2007 m. lapkričio 20 d. sutartimi sulygtus rangos darbus, bet ir už anksčiau atliktus pertvarų montavimo darbus pagal 2007 m. lapkričio 12 d. sutartį, kurią su rangovu A. P. pasirašė ieškovas E. R. (b.l. 196, 194, t. II), kadangi šios aplinkybės nepatvirtina nei atsakovų į bylą pateiktas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, nei pirkimo – pardavimo kvitas (b.l. 82-82, t. II). Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovų paaiškinimai šiuo klausimu yra nenuoseklūs, iš pradžių nurodant, kad rangos darbai pagal 2007 m. lapkričio 12 d. sutartį apskritai nebuvo vykdomi ieškovui E. R. nesumokėjus rangovui avanso, vėliau – kad pagal šią sutartį pertvarų ardymo darbai buvo pradėti jau sutarties pasirašymo dieną, ir kad 2007 m. lapkričio 20 d., atsakovui pasirašant rangos sutartį, buvo likę ardyti tik 50 kv. m. pertvarų (b.l. 193-194, t. II). Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, kad abi šalys dalį pertvarų montavimo darbų atliko savo jėgomis ir lėšomis, ir kad atsakovai neprašo ieškovų kompensacijos už atitinkamą atsakovų atliktų darbų dalį (b.l. 193, t. II), kadangi atsakovai nepateikė teismui atitinkamų darbų (medžiagų) vertės paskaičiavimų ir neįrodė, kad jų atliktų darbų dalis viršija ieškovų atliktų darbų dalį būtent prašoma priteisti suma. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė paskaičiavimus, kad jų atliktų pertvarų montavimo darbų vertė viršija atsakovų nurodomą atsakovų užsakymu atliktų darbų vertę (b.l. 180-181, t. II), šios aplinkybės atsakovai nepaneigė.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu neįrodė, kad jų indėlis į pertvarų įrengimą 4542 Lt suma viršija atitinkamą ieškovų indėlį, o tuo pačiu nepagrindė savo teisės į pusės šios sumos, t.y. 2271 Lt, atlyginimą (CPK 178 straipsnis). Todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, dalyje dėl nurodytos sumos priteisimo iš ieškovų, naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – atsakovų reikalavimas priteisti iš ieškovų 2271 Lt patalpų atidalijimo išlaidų atmetamas.

Konstatavusi, kad atsakovai neįrodė turintys teisę į pusės jų patirtų patalpų atidalijimo išlaidų kompensavimą, ir šiuo pagrindu panaikinusi ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su rangos sutarties sudarymo ir ginčo darbų atlikimo laikotarpiais, taip pat su 2007 m. lapkričio 20 d. rangos sutartimi sulygta rangos darbų kaina.

Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovų ieškovų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovų turėtos apeliacinės instancijos teisme – už paduotą apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 179, t. II) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 183, t. II). Ieškovų prašymas priteisti jiems iš atsakovų advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teismo tenkinamas iš dalies. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ieškovų atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, ginčo sumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais ir neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis), ieškovams iš atsakovų priteistina 750 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti: panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovų E. R. ir L. R. atsakovų O. S. ir G. S. naudai priteista 2271 Lt patalpų atidalinimo išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovų reikalavimą atmesti. Likusią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų O. S. ir G. S. ieškovų E. R. ir L. R. naudai 68 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą ir 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė - BalynienėTeisėjai Danutė KutrienėDalia Višinskienė