Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-958-1143/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-08
Bylos Nr.
1-958-1143/2024
Teisminio proceso Nr.
1-02-5-00045-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
S. Z.
Advokatai
Olegas Šibkovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-958-1143/2024Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00045-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7;
1.2.29.1.2; 2.3.4.3(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 8 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,dalyvaujant prokurorei Ingai Gulbickienei,kaltinamajam S. Z.,kaltinamojo gynėjui advokatui Olegui Šibkovui,laiduotojui I. S.,vertėjai Alicijai Stančinskai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Rumunijos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba įmonėje “ (duomenys neskelbtini) ”, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. Z. disponavo suklastotu dokumentu, o būtent: jis, ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Italijos Respublikoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs žinomai netikrą dokumentą – Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo, S. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), išvykdamas iš Lietuvos Respublikos automobiliu Dodge RAM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šį dokumentą laikė prie savęs ir gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. balandžio 8 d., 21.00 val., kol Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, pasienio patikrinimo metu minėtą dokumentą tarp asmeninių daiktų rado ir paėmė Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad viskas vyko Italijoje, norėjo išnuomoti automobilį. Nuomos punkte jam pasakė, kad žmogus turintis Rumunijos pasą negali nuomotis, nes jie rizikos zonoje. Jis pasakė, kad dar turi Ukrainos pilietybę, pasakė dar blogiau. Jis su žmona išėjo, netoli stovėjo du vyrai, vienas atėjo. Jis pasakė, kad ta problemą galima išspręsti. Pasakė, kad galima gauti leidimą gyventi Italijoje, ir tai jis jiems padarys per 2-3 dienas. Pasakė, kad paslauga kainuos 500 eurų ir viską galima išspręsti. Jis sutiko, davė avansą – 50 eurų. Kontaktų savo vyriškiai jam nedavė, paklausė, kokiame viešbutyje jis gyvena ir pasakė, kad po poros dienų atneš jam dokumentą, susiras jį pagal paso kopiją. Po kelių dienų vyriškis atėjo pas jį į viešbutį ir atnešė Italijos ID kortelę. Pažiūrėjus suprato, kad jis padirbtas, norėjo apsisukti ir išeiti, po to pagalvojo, kad gali kažką padaryti su jo asmens duomenimis, todėl davė pinigus ir pasiėmė dokumentą. Galvojo sunaikinti, tačiau pamiršo tą dokumentą, tiesiog gulėjo piniginei. 2024 m. balandžio 8 d. važiavo iš Rygos į Baltarusiją. Muitinės pareigūnai po patikrinimo jam neleido išvykti į Baltarusiją, nes automobilis nėra registruotas jo vardu. Šis automobilis registruotas jo draugo vardu, turi laikiną lenkišką registracijos liudijimą, pirktas įmonės vardu. Jam pareigūnai liepė apsisukti ir grįžti atgal. Poste prie jo priėjo patikrinimą atliekantys muitinės pareigūnai ir pasienio pareigūnas. Pasienio pareigūnui jis padavė savo Rumunijos pasą ir automobilio registracijos liudijimą. Pareigūnas pasakė palaukti ir išėjo. Kai grįžo, pareigūnas patikrino visą jo automobilį, paėmė jo asmeninius daiktus ir liepė eiti kartu su juo į tarnybines patalpas. Tarnybinėse patalpose pareigūnas patikrino jo turimus dokumentus ir daiktus, rankinėje buvo Rumunijos asmens tapatybės kortelė, Ukrainos pasas ir vairuotojo pažymėjimas, piniginėje rado minėtą Italijos Respublikos dokumentą. Jis supranta, kad itališkas dokumentas yra netikras, nes Italijoje neturi jokių socialinių ryšių, ten tik atostogavo, gavo minėtą dokumentą nesikreipdamas į oficialią įstaigą. Supranta, kad įsigijęs netikrą dokumentą ir jį turėdamas su savimi padarė nusikaltimą ir dėl to labai gailisi.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, jo gynėjui bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. Z. davė analogiškus parodymus kai ir teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 99-102, b. l. 119-123).

Iš byloje esančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto Andžej Sinkevič tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. balandžio 8 d., apie 21.00 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje Medininkų PKP, priemonių plano „Filtras – C” metu, iš Lietuvos Respublikos vyko Rumunijos Respublikos pilietis S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (biometrinis), kuris vairavo lengvąjį automobilį Dodge RAM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2023 m. Užsienietis buvo pristatytas 2-os linijos patikrai, dokumentu autentiškumui patikrinti. Apžiūrint asmens daiktus, rastas Ukrainos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (biometrinis), išduotas jo vardu ir Italijos Respublikos ID kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Rumunijos Respublikos piliečiui S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2030-03-28, kuri sukėlė įtarimą dėl autentiškumo ir galimai yra visiškai klastota. Visas dokumentas (rekvizitai ir rekvizitų užpildymas, apsauginis tinklelis, atspausdinti rašaliniu spausdintuvu), imituotas OVI (optiškai kintantys dažai nekeičia spalvos) imituota UV apsauga. Minėta transporto priemonė ir vairuotojas pristatyt į Vilniaus pasienio rinktinę tolimesniam tyrimui (t. 1, b. l. 10-18).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio specialisto išvados Nr. 109KTS-37 matyti, kad pateikta tirti Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. Z. vardu, yra netikra. Pateiktoje tirti Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje S. Z. vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (t. 1, b. l. 36-38).

Apklaustas liudytoju Linas Šultonas parodė, kad 2024 m. balandžio 8-9 d. jis vykdė tarnybą Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų PKP. Dirbo darbo vietoje Nr.10, išvykstančių lengvųjų transporto priemonių patikrinimas. 2024 m. balandžio 8 d. iš Lietuvos Respublikos vyko Rumunijos Respublikos pilietis S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris vairavo lengvąjį automobilį Dodge RAM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu minėtas pilietis pareigūnams pateikė Rumunijos Respublikos pasą ir automobilio registracijos liudijimą. Pamainos vyresniojo nurodymu 2024 m. balandžio 8 d. apie 21.00 val. jis minėtą užsienietį su asmens daiktais pristatė į tarnybines patalpas 2-os linijos patikrai. Patikrinimo metu apžiūrint asmens daiktus, rankinėje buvo rastas Ukrainos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (biometrinis), išduotas jo vardu ir Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat išduota jo vardu. Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) galiojanti iki 2030 m. kovo 28 d., sukėlė įtarimą. Patikrinus dokumentą išsamiai II-oje kontrolės linijoje VSC 4CX pagalba buvo nustatyta, kad ji galimai yra visiška klastotė. Asmuo buvo perduotas Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams (t. 1, b. l. 39-40).

III. Byloje

surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta.

Šiuo atveju kaltinimas byloje S. Z. pateiktas dėl to, kad jis įgijęs žinomai netikrą dokumentą – Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą jo vardu, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos automobiliu, šį dokumentą laikė prie savęs ir gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. balandžio 8 d., 21.00 val., kol Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, pasienio patikrinimo metu minėtą dokumentą tarp asmeninių daiktų rado ir paėmė Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai. Kaltinamasis S. Z. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, parodė, kad turėjo Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Žinojo, kad ji netikra, nes Italijoje neturi jokių socialinių ryšių, ten tik atostogavo, gavo minėtą dokumentą nesikreipdamas į oficialią įstaigą. Supranta, kad įsigijęs netikrą dokumentą ir jį turėdamas su savimi padarė nusikaltimą.

Kaip minėta, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad S. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Pirmiau nurodyti kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojo Lino Šultono parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas nustatė, kad S. Z., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Italijos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs žinomai netikrą dokumentą – Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo, S. Z., vardu, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos automobiliu Dodge RAM, valstybinis (duomenys neskelbtini), šį dokumentą laikė prie savęs ir gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. balandžio 8 d., 21.00 val., kol Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, pasienio patikrinimo metu minėtą dokumentą tarp asmeninių daiktų rado ir paėmė Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai. S. Z. veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas kaltinamojo advokato Olego Šibkovo prašymas atleisti S. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, kad S. Z. anksčiau neteistas, anksčiau nebuvo padaręs kitų nusikalstamų veikų ir jo atžvilgiu anksčiau nebuvo taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis visiškai pripažįsta savo kaltę ir dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. S. Z. veiksmais nebuvo padaryta jokia žala. yra kaltinamojo draugas (t. 2, b. l. 29-30). 2024 m. rugpjūčio 23 d. teisiamajame posėdyje advokatas prašo laiduotojų paskirti kaltinamojo draugą I. S.. Nurodė, kad I. S. charakterizuojamas teigiamai, neteistas, todėl vertas pasitikėjimo, kadangi savo autoritetu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir užtikrinti, kad šis nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis S. Z. nurodė, kad jį su I. S. sieja draugiški santykiai. Jo supratimu laidavimas yra toks institutas, kuomet už jį paskirtas asmuo bus atsakingas, turės prižiūrėti, kad nedarytų nieko blogo, duoti patarimų. I. S. pažįsta apie 10 metų. Susipažino su juo darbo reikalais Berlyne, vėliau atvykdavo pas jį į svečius, kartu su šeimomis ilsėsi. I. S. vyresnis už jį, jis išauklėtas žmogus, todėl klauso jo nuomonės, aptaria kartu reikalus.

I. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jie su kaltinamuoju yra draugai, šį pažįsta apie 10 metų. Jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini) ir yra (duomenys neskelbtini). Vedęs, nebuvo teistas, tik buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Galiojančių nuobaudų neturi. Su kaltinamuoju susipažino Vokietijoje, dažnai būna šis atvyksta į Lietuvą, su S. susitinka dažniau Vokietijoje. Dažnai bendrauja, pasikalba apie gyvenimą. Jei S. skrenda kažkur, tai visada palieka pas jį savo automobilį. Jų draugiški santykiai santykiai. Jo nusikaltimą vertina neigiamai, mano, kad pasielgė kvailai, apie tai su kaltinamuoju daug kalbėjo. Mano, kad jis turės įtaką S., kaip draugas tikrai patars, kad tokių nesąmonių negalima daryti. Prašo suteikti kaltinamajam galimybę. Jeigu kaltinamajam bus paskirtas užstatas, jis sumokės.

Kaltinamojo gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad nenori sutikti su prokurorės nuomone, mano, kad sąlygos, kurių reikalauja įstatymas, numatytas BK 40 straipsnyje, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra visos. Kadangi asmuo padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Gailisi dėl to, turtinė žala nepadaryta ir mano, kad ateityje tikrai nenusikals, laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų naujų veikų. Teisiamojo posėdžio metu atvyko laiduotojas I. S., jis buvo apklaustas išsamiai, prokurorė mano, kad nepakankamas jų bendravimas, kad darytų poveikį ir užtikrintų kaltinamojo elgesį ateityje, kad daugiau nenusikalstų. Mano, kad pakankami I. S. duomenys, t. y. tai, kad yra neteistas ir administracinėn atsakomybėn trauktas tikrai už nedidelius administracinius pažeidimus, baudas sumokėjęs. I. S. vyresnio amžiaus, jie bendrauja šeimomis ir verslo interesai, draugiški santykiai. Mano, kad įvertinant, teismas labai detaliai išsiaiškino visas aplinkybes kas gali daryti didesnę įtaką, mažesnę įtaką. Tuo labiau, kad I. S. Lietuvoje gimęs, jis puikiai žino Lietuvos įstatymus. Išsamiai išklausius I. S. mano, kad tai, ką išgirdo, tikrai susidaro įspūdis ir galima daryti išvadą, kad laiduotojas yra tinkamas ir jam gali būti patikėta kontrolė. Todėl prašė S. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstato, o laiduotoju paskirti I. S..

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Kaltinamasis S. Z. visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog S. Z. nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra teistas Lietuvos Respublikoje, vieną kartą baustas administracine tvarka pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, baudą sumokėjęs (t. 1, b. l. 174), padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuriuo niekam nebuvo padaryta turtinė žala. Teismo vertinimu, byloje yra pagrindas pagrįstai išvadai, kad S. Z. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, apgailestavo dėl to, anksčiau nėra nepaklusęs įstatymų reikalavimams. Teismui nekyla abejonių, kad jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam padarė didelę įtaką ir įtakos jo teigiamą elgesį ateityje. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – sukūręs pastovius šeiminius santykius, dirba įmonėje “ (duomenys neskelbtini) ” (duomenys neskelbtini), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis. Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo draugą I. S.. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog I. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis, praeityje neteistas (t. 2, b. l. 46), per trejus metus baustas už administracinius nusižengimus, daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 43-45). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinamas kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo, tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką. I. S. padaryti administraciniai nusižengimai daugiausiai susiję su KET pažeidimais, už kuriuos paskirtos baudos yra sumokėtos. Tai, kad I. S. buvo baustas administracine tvarka, nesudaro esminių kliūčių laikyti jį tinkamu laiduotoju. Sprendžiant, ar I. S. galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas atsižvelgia į draugiškus ir pastovius jau dešimt metų trunkančius S. Z. ir I. S. tarpusavio santykius, į tai, kad jie nuolat bendrauja, palaiko ryšį, susitinka šeimomis, į tai, kad I. S. yra pats artimiausias asmuo Lietuvos Respublikoje, o būdamas vyresnis, yra autoritetas S. Z., pastarasis atsižvelgia į jo nuomonę, į tai, kad būtent I. S. gyvenamąją vietą S. Z. nurodė skiriant jam kardomąsias priemones, dėl yra pagrindas manyti, kad I. S. galės daryti teigiamą įtaką, kad S. Z. ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Be to, byloje surinkti duomenys, kaltinamojo ir liudytojo I. S. parodymai, susiję su laidavimo instituto taikymu, patvirtina, kad I. S. yra atsakingas, žinantis Lietuvos įstatymus bei galiojančius elgesio normas asmuo, galintis tinkamai suvokti ir pasmerkti kaltininko padarytą nusikalstamą veiką ir, būdamas asmeniniu pavyzdžiu, užtikrinti, kad toks priešingas teisei elgesys ateityje nebesikartotų. Laiduotojas turi būti asmuo, kurį kaltininkas gerbia, kuris jam yra autoritetas, gebantis kontroliuoti kaltininko veiksmus, jam padėti, patarti priimant vienokius ar kitokius sprendimus, teismo vertinimu, I. S. ir yra tas asmuo, kuris atitinka šiuo kriterijus.

Įvertinęs proceso šalių pozicijas ir visą bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo perdavimas pagal laidavimą vietoje baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos. Šias išvadas lemia teismo įsitikinimas, pagrįstas Lietuvos teismų formuojama praktika ir bendraisiais teisės principais, įtvirtinančiais būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir aplinkybes bei ją padariusio asmens asmenybę ir kiek tik įmanoma siekti pataisyti nusikaltimus padariusius asmenis, netaikant kriminalinių bausmių, tokiu būdu įpareigojant pačius asmenis ir laiduojančius už juos asmenis savarankiškai siekti pakeisti antivisuomenišką elgesį, įgusti labiau kontroliuoti savo elgesį ir kt., nes tai ilgainiui turi daug didesnį auklėjamąjį poveikį linkusioms taisytis asmenybėms, nei kriminalinių bausmių paskyrimas ir priverstinis jų įvykdymas.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojo sutikimą sumokėti užstatą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis S. Z. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 2 000 Eur užstatu, nustatant dviejų metų laidavimo terminą.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam S. Z. 2024 m. balandžio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – 10 000 Eur užstatas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 133-159). 2024 m. balandžio 11 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 160-163). 2024 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi panaikinta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b .l. 37-38). Ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – 10 000 Eur užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kardomąją priemonę – 10 000 Eur užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą LT19 7044 0600 0049 7366, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti. Pinigus grąžinti Olegui Šibkovui.

Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. Z. vardu, paliktina saugoti VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriuje naudoti kaip metodinę priemonę specialistų tarnybinėje veikloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. Z., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) užstatu, perduodant jį I. S. (I. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn 2 (dvejų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją I. S. (I. S.) per 14 (keturiolika) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 2 000 (dviejų tūkstančių eurų) užstatą į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų depozitinę banko sąskaitą Nr. LT46 7300 0101 6612 6375, gavėjas: Vilniaus regiono apylinkės teismas, įmonės kodas: 191449618, nurodant mokėjimo paskirtį („užstatas” bei bylos numerį). Jeigu pavedimas atliekamas už kitą asmenį, tuomet būtina nurodyti to asmens procesinę padėtį byloje, vardą, pavardę. Sumokėjus užstatą mokėjimo kvito originalą būtina pateikti teismui. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 10 000 Eur užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą LT19 7044 0600 0049 7366, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Pinigus grąžinti Olegui Šibkovui.

Netikrą Italijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. Z. vardu, palikti saugoti VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriuje naudoti kaip metodinę priemonę specialistų tarnybinėje veikloje.

S. Z. ir I. S. (I. S.) išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

I. S. (I. S.) išaiškinti, kad:

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Augustė Juozapavičienė