Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „V.“, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu atleistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja V. M. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, paskiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2021 m. liepos 20 d., apie 18.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,85 promilių apsvaigimas), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto su savo žmona V. M. metu sugriebė pastarąją už plaukų bei stipriai tampė, po ko rankos kumščiu sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių pastarajai į galvą ir šonus, po ko tęsiantis žodiniam konfliktui ranka smogė pastarajai į pilvą, o nukentėjusiajai nukritus ant grindų, spyrė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas (nugaros, pilvo, šonkaulių srityje) ir tokiu būdu tyčia mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

2021 m. liepos 21 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. M. parodė, kad jis gyvena kartu su žmona V. M. bei sūnumi M. M., adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 20 d. būdami namuose kartu su žmona vartojo alkoholį. Gėrė alų. Tuo metu namuose buvo ir jų sūnus, jis buvo savo kambaryje. Žmona išgėrusi tampa agresyvi ir pradeda prie visko kabinėtis. Apytiksliai apie 18.30 val. jo žmona pradėjo jį varyti iš kambario, neva ji ten norėjo kažką tvarkyti, tačiau jis žino, kad nieko ji ten tvarkyti nesiruošė, nes ji buvo neblaivi. Taip tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu žmona pradėjo vadinti jį įvairiais necenzūriniais žodžiais ir, kadangi jis buvo neblaivus, jis nesusivaldė, atsistojo nuo sofos bei priėjęs prie jos sugriebė ją už plaukų ir patampė. Žmona pradėjo draskytis, tai jį dar labiau suerzino ir jis tuo metu rankos kumščiu (negali pasakyti kurios) kelis kartus sudavė jai per galvą (viršugalvį). Žmona jį pradėjo keikti, dar labiau įžeidinėti, todėl jis rankos kumščiu sudavė jai kelis kartus į šonus (šonkaulių srityje) bei pilvą. Po to žmoną paleido. Toks žmonos nepagarbus bei akiplėšiškas elgesys jį labai sunervino ir jis negalėjo nurimti. Po to žmona kažkur išėjo, tačiau gal po 10 minučių ji grįžo ir vėl pradėjo prie jo kabinėtis, jam priekaištauti, kad sudavė jai. Jis tuomet ir vėl nesusivaldė bei sudavė jai vieną smūgį į pilvą, dėl ko žmona nugriuvo ant žemės ir tuomet kelis kartus kojomis spyrė jai į nugarą, pilvą, šonus (kiek kartų spyrė, pasakyti negali). Kaip tik tuo metu iš kambario išėjo jų sūnus M., kuris patraukė jį nuo žmonos, o jo žmona išbėgo iš namų. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai bei jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, supranta, kad savo veiksmais sukėlė savo žmonai fizinį skausmą, taip pasielgė tik dėl to, kad buvo neblaivus. Sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 80-82).

2021 m. liepos 20 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. M. parodė, kad ji gyvena jos asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su sutuoktiniu D. M. bei sūnumi M. M.. Su vyru santuokoje yra (duomenys neskelbtini) metus. 2021 m. liepos 20 d. katu su vyru vartojo alkoholį. Ji gėrė alų, vyras taip pat gėrė alų. Ji sėdėjo koridoriuje prie kompiuterio, o jos vyras sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Apie 18.30 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie konfliktavo pakeltu tonu. Tęsiantis konfliktui, vyras atsistojo nuo sofos ir priėjęs prie jos sugriebė ją už plaukų bei pradėjo tampyti. Ji pradėjo gintis ir bandė ištrūkti. Tuo metu pradėjo rankos kumščiu daužyti ją per galvą. Jai skaudėjo ir ji atsistojo nuo kėdės, kad galėtų apsiginti nuo jo smūgių. Tuo metu vyras pradėjo rankų kumščiais ją daužyti per pilvą, šonus, kiek tiksliai kartų jai sudavė smūgių, ji neprisimena, nes buvo išsigandusi ir jai skaudėjo. Ji nusprendė išeiti iš buto ir palaukti, laukė, kol vyras baigs gerti alkoholį ir nusiramins. Ji prie laiptinės pastovėjo apie 10 minučių ir nusprendė grįžti į butą, kad susitaikyti su savo sutuoktiniu. Ji atėjo į butą, vyras tuo metu buvo kambaryje. Ji bandė su juo susitaikyti, tačiau tarp jų vėl kilo konfliktas, kurio metu jis jai stipriai trenkė per pilvą. Ji patyrė stiprų fizinį skausmą ir dėl to nukrito ant grindų. Vyras tuo metu pradėjo ją spardyti kojomis per nugarą, pilvą, šonus. Ji rankomis bandė degti veidą, kad nebūtų mėlynių. Tuo metu iš savo kambario išėjo jų sūnus M., kuris priėjo prie vyro ir jį patraukė nuo jos. Ji tuo metu išbėgo iš buto ir pradėjo prašyti pagalbos, prie laiptinės durų sutiko kaimynę, kurios vardo nežino. Papasakojo kas įvyko ir paprašė iškviesti policiją. Iki policijos pareigūnų atvykimo ji stovėjo prie laiptinės ir laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams paaiškino visas įvykio aplinkybės ir kartu su policijos pareigūnais užėjo į butą, kur policijos pareigūnai sulaikė jos vyrą. Jos vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, prieš metus vyras prieš ją smurtavo ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie susitaikė. Dėl minėto įvykio savo vyrui turi pretenzijų (e. b. l. 40-43).

2021 m. liepos 23 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji V. M. parodė, kad visas įvykio aplinkybes paaiškino pirmosios apklausos metu, prašo vadovautis pirmosios apklausos metu duotais parodymais. Papildomai nori pasakyti, kad teisė pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta, šia savo teise nepasinaudos ir civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad policijos pareigūnas apžiūrėtų drabužiais neuždengtas kūno vietas (rankas, kojas) ant kurių matomos sužalojimo žymės. Susitaikyti su savo sutuoktiniu nesutinka. Yra informuota, kad procesą planuojama užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su šiuo prokuroro sprendimu sutinka (e. b. l. 46-48).

2021 m. liepos 20 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad jis gyvena kartu su tėvais jo asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Šio metu atostogauja ir 2021 m. liepos 20 d. visą dieną buvo namuose. Jis turi atskirą kambarį ir visą laiką ten buvo, tėvai buvo namuose ir nuo ryto girtavo, jie gėrė alų, tėvai visą dieną vienas ant kito rėkė ir triukšmavo. Jis stengėsi nekreipti dėmesio, nes tarp tėvų barniai vyksta nuolat. Apie 18.50 val. jis išgirdo garsą, panašų į smūgius, ir mamos pagalbos šauksmą. Jis nusprendė išeiti iš kambario ir pažiūrėti, kas vyksta. Jis atėjo į tėvų kambarį ir pamatė, kad ant grindų guli mama, o tėvas pasilenkęs su kumščiais ją muša. Jis pabandė juos išskirti, tačiau tėvas į jį nekreipė dėmesio. Jis pagalvojo, kad tėvai tuoj nusiramins ir viskas savaime išsispręs, mama atsistojo ir išbėgo į lauką. Jis išėjo taip pat ir šalia namo sėdėjo, rūkė. Po kelių minučių pamatė, kad atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Policijos pareigūnai jam uždavė kelis klausimus ir užrašė jo duomenis (e. b. l. 35-37).

Vilniaus apskritis VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio 2021 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo – V. M., labai susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi, matomų kūno sužalojimų nėra. Smurtu įtariamas asmuo – D. M., agresyvus, akivaizdžiai neblaivus (e. b. l. 15-18).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. liepos 23 d. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimos nukentėjusiosios V. M. drabužiais neuždengtos kūno vietos – rankos bei kojos. Ant nukentėjusios kairės rankos, alkūnės srityje matoma maždaug 5x10 cm dydžio gelstanti mėlynė bei apytiksliai 2 cm įdrėskimas. Ant dešinės rankos matomas maždaug 2x2 cm dydžio nubrozdinimas. Ant nukentėjusiosios kairės kojos matomos 4 smulkios mėlynės, ant dešinės kojos matomos trys mėlynės bei kirstinė maždaug 2 cm ilgio žaizda. Viskas užfiksuota fotonuotraukose (e. b. l. 58-64).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARFM 0207 ir patikros sertifikato Nr. 1486491 duomenys patvirtina, kad D. M. 2021 m. liepos 20 d. apie 19.27 val. buvo nustatytas 2,85 promilių girtumas (e. b. l. 86, 87).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. M. savo šeimos nariui V. M., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, sukėlė fizinį skausmą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad D. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2021 m. liepos 20 d., apie 18.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,85 promilių apsvaigimas), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto su savo žmona V. M. metu sugriebė pastarąją už plaukų bei stipriai tampė, po ko rankos kumščiu sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių pastarajai į galvą ir šonus, po ko tęsiantis žodiniam konfliktui ranka smogė pastarajai į pilvą, o nukentėjusiajai nukritus ant grindų, spyrė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas (nugaros, pilvo, šonkaulių srityje) ir tokiu būdu tyčia mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes D. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. M. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašė leisti arešto bausmę atlikti savaitgaliais, kadangi dirba ir nenori prarasti pajamų šaltinio (e. b. l. 100-101, 102).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas D. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į D. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, susijusių su nusikaltimais žmogaus sveikatai, veika padaryta prieš šeimos narį – (duomenys neskelbtini), nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, į tai, kad žala nepadaryta. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. M. – darbingo amžiaus, vedęs, dirbantis UAB „V.“, (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 94-95), administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 99), neteistas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu atleistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja V. M. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, paskiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti (e. b. l. 97-98), šią veiką pakartotinai padarė prieš tą pačią nukentėjusiąją – savo (duomenys neskelbtini), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie D. M. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis – 60 parų areštas, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. M., sutikdamas su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti arešto bausmę atlikti savaitgaliais, kadangi dirba ir nenori prarasti pajamų šaltinio. BK 49 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. liepos 6 d., buvo nustatyta, kad jeigu paskirta iki 45 parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Tačiau BK 49 straipsnio 5 dalis neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 50 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, nuo 2019 m. liepos 6 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinamojo D. M. prašymas negali būti tenkintinas dėl to, kad BVK 59 straipsnio 2 dalies ir BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatos neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 20 d. 19.25 val. iki 2021 m. liepos 21 d. 15.24 val. (viena para) (e. b. l. 73, 74), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (e. b. l. 83).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 20 d. 19.25 val. iki 2021 m. liepos 21 d. 15.24 val. (vieną parą), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai parai arešto.

Išaiškinti, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys, atlieka bausmę nustatymo“ nustatyta, kad:

1.1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

1.1.1. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai;

1.1.2. į Panevėžio pataisos namus – nepilnametės ir pilnametės moterys, kurioms teismai paskyrė areštą;

1.2. Pataisos įstaiga, taip pat atliekanti tardymo izoliatoriaus funkcijas, atsižvelgdama į areštui skirtų laisvų vietų skaičių įstaigoje, gali nuteistąjį, atvykusį atlikti arešto bausmės pagal šio įsakymo 1.1 papunktį, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo atvykimo į įstaigą dienos paskirti atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą, tokį paskyrimą iš anksto suderinusi su priimančiosios pataisos įstaigos administracija. Nuteistojo konvojavimą organizuoja perkeliančioj i pataisos įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.

1.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka ir teisės aktų nustatytais pagrindais asmenys, kuriems paskirtas areštas, gali būti perkeliami iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

1.4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

1.5. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1.6. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus arba jo pavaduotojo rašytiniu nurodymu asmenys, kuriems paskirta arešto bausmė, gali būti laikomi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose pataisos įstaigose, neatsižvelgiant į šio įsakymo 1.1 papunkčio nuostatas.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą D. M. bus sulaikytas.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.