Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-04-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-58-1068/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
II-58-1068/2019
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00017-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-58-1068/2019Teisminio proceso Nr.4-25-3-00017-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.9.9; 21.9.10.; 21.10.1; 21.10.4
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 3 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant Vitai Jokšaitei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl 2019 m. vasario 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimo Nr. 69-ANR_N-175-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. sausio 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Žilvinas Šidlauskas surašė A. B. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 69-ANR_P-114-2019, už tai, kad A. B. 2019 m. sausio 10 d., 00.00 val., Kretingos r. sav., Rūdaičių k., Mokyklos – Ežero g., vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei didindamas variklio apsukas, iš chuliganiškų paskatų, tyčia privertė slysti automobilį šonu, ko pasėkoje automobilis, slysdamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, sankryžoje nesaugiai sukinėdamasis ratais, taip sukeldamas pavojų sau ir kartu vežamiems keleiviams, kitų žmonių ir eismo dalyviams. Šiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 82 ir 108 punktus (b.l. 6-10). 2019-01-16 A. B. surašytas administracinis nurodymas sumokėti 225 Eur baudą ir paskirtas specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių (b. l. 6-7).

2019 m. vasario 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimu A. B. už administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje – 30 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. B. skirta galutinė administracinė nuobauda - 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (b. l. 4).

2019 m. vasario 27 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. 2019 m. vasario 20 d. skundas, kuriuo prašoma perkvalifikuoti veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį ir atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už padarytą nusižengimą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šalies argumentai

Skunde A. B. nurodo, kad nei tikslo, nei tyčios chuliganiškai vairuoti automobilį jis neturėjo. Jis nėra patyręs vairuotojas. Kelio danga buvo slidi. Kad kelio danga slidi, jis suprato, kai prieš sankryžą pradėjo stabdyti ir užsikirtus stabdžiams, juo vairuojamas automobilis pradėjo slysti. Akivaizdu, kad važiavo nepasirinkęs saugaus greičio, tinkamai neįvertino kelio dangos, todėl ėmė automobilį tiesinti, padidino apsukas ir nukreipė kairiojo posūkio link, tikslu išvengti autoįvykio. Šioje sankryžoje kelio tiesiai nėra, yra posūkis tik į kairę ir į dešinę puses. Šias aplinkybes gali patvirtinti kartu važiavę V. K. ir L. J.. Pripažįsta, kad nesuvaldęs automobilio ir slysdamas kirto dalį priešpriešinės eismo juostos ir nespėjo parodyti įspėjamojo posūkio signalo, bet šių veiksmų neatliko dėl nepatyrimo, visiško susitelkimo į automobilio suvaldymą ir jokiu būdu neturėdamas tikslo ar tyčios chuliganiškai vairuoti. Jo pažeidimas nesukėlė ir negalėjo sukelti pavojaus jam ar kitiems eismo dalyviams, nes įvykio metu buvo vėlus paros metas, aplink nei žmonių, nei transporto priemonių nebuvo, o kartu važiavusiems V. K. ir L. J. pavojaus sveikatai ar gyvybei nesukėlė, nes slystantį automobilį suvaldė. Sukti, prasukti ratus bei atlikti kitus chuliganišku vairavimu traktuotinus veiksmus jo automobiliu nėra techniniu galimybių, nes automobilis varomas priekiniais ratais, automatine pavarų dėže, silpnu, mažo tūrio dyzeliniu varikliu, senos gamybos bei neveikiančiu rankiniu stabdžiu. Jis mokosi Kauno technikos kolegijoje, praradus teisę vairuoti, jam bus sudėtinga spręsti mokslo ir buities problemas. Jis supranta, kad jo padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Už tokio pobūdžio nusižengimą jis baudžiamas pirmą kartą, duomenų, kad anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs KET nėra. Tai rodo, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas. Prašo šį pažeidimą vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio (b.l. 2-3).

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas R. Kačinas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su A. B. skundu nesutinka. Įrodymai, kad A. B. padarė minėtus administracinius nusižengimus surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Skunde A. B. nurodė, kad automobilis slydo dėl blogų oro sąlygų, slidžios kelio dangos, vairuotojo nepatyrimo, tačiau tokie argumentai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Patrulių tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad chuliganiški vairuotojo veiksmai (variklio apsukų didinimas, automobilio slydimas šonu) buvo atlikti kelis kartus. A. B. vairavimo stažas yra trys metai, tačiau per tą laiką jis ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas apibūdina jį kaip nedrausmingą vairuotoją, linkusį pažeisti visuotinai nustatytas elgesio taisykles. Prašo palikti galioti priimtą nutarimą (b. l. 22).

Šalies argumentai

2019-03-19 teismo posėdyje A. B. palaikė savo skundą, prašo panaikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais. A. B. taip pat nurodė, kad policijos pareigūnas Ž.Šidlauskas asmeniškai jį persekioja ir baudžia.

Teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai policijos pareigūnai Žilvinas Šidlauskas ir Rimantas Batakis parodė, kad 2019-01-10 patruliavo tarnybiniu automobiliu Rūdaičių k. Apie 24 val. jie stovėjo netoli sankryžos, kurioje A. B. pasuko į kairę. Matė, kad Ežero gatve link sankryžos parvažiuoja automobilis, kuris slydinėdamas, didindamas apsukas, važiavo nuo vieno kelio krašto iki kito kelio krašto, ir taip važiavo per abi kelio juostas. Netoli sankryžos yra praplatėjimas kaip aikštelė. Toje aikštelėje automobilis apsisuko du ratus, slysdamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pasuko į kairę ir nuvažiavo link Kretingos. Tarnybiniu automobiliu jie pasivijo vairuotoją ir nustatė, kad automobilį vairavo skundą pateikęs asmuo A. B.. Jam surašė protokolą už chuliganišką vairavimą. Tuo metu buvo slidus kelias, snigo. Kai surašė protokolą grįžo į įvykio vietą ir ją nufotografavo, ant kelio dar matėsi vėžės. Atvažiuojantį A. B. automobilį jie matė 100 m. atstumu, matomumas buvo geras, kitų transporto priemonių nebuvo. Kadangi tarnybinis automobilis stovėjo ne tiesiai į kelią, kuriuo atvažiavo pažeidėjas, todėl tarnybiniu automobiliu pažeidimas nebuvo nufilmuotas. Automobilis važiavo su įjungtomis šviesomis, sankryža buvo apšviesta, todėl jo manevrai aiškiai matėsi. Ž.Šidlauskas taip pat parodė, kad jokio asmeninio suinteresuotumo A. B. nubaudimu neturi, jį pažįsta tik kaip asmenį, kuris mėgsta važinėtis naktį, išgėręs, nes ne kartą buvo sustabdęs ir A. B. ne kartą jam yra putęs į alkotesterį, bet neviršydavo leistinos normos.

Šalies argumentai

A. B. prašymu teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. J. parodė, kad važiavo su A. B. į Rūdaičių k., kur parvežė merginą. Buvo naktis. Po to važiavo atgal į Kretingą. Jis žiūrėjo į telefoną ir pajautė, kad automobilis slydo, bet A. B. jį suvaldė, ištiesino ir jie nuvažiavo, bet juos gyvenvietės gale sustabdė policija. A. B. ant kelio neapsisukinėjo, „saulučių“ nedarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. B. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 7 d. nutarimu konstatuota, kad A. B. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, t. y. Kretingos r. sav., Rūdaičių k., Mokyklos – Ežero g., 2019-01-10, 00.00 val., vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei didindamas variklio apsukas, iš chuliganiškų paskatų, tyčia privertė slysti automobilį šonu, ko pasėkoje automobilis, slysdamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, sankryžoje nesaugiai sukinėdamasis ratais, taip sukeldamas pavojų sau, kartu vežamiems keleiviams bei kitų žmonių, eismo dalyviams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. ginčija Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 7 d. nutarimo pagrįstumą ir prašo jo veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, nes neturėjo nei tikslo, nei tyčios chuliganiškai vairuoti, taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

A. B. nutarimo dėl jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo neskundžia, todėl teismas toliau pasisako tik dėl ginčijamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti subjektyviosios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Pažymima, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

A. B. teigimu, jis nei tikslo, nei tyčios chuliganiškai vairuoti automobilį neturėjo. Pripažįsta, kad nesuvaldęs automobilio ir slysdamas kirto dalį priešpriešinės eismo juostos ir nespėjo parodyti įspėjamojo posūkio signalo, bet šių veiksmų neatliko dėl nepatyrimo, visiško susitelkimo į automobilio suvaldymą. Taip atsitiko dėl blogų oro sąlygų, slidžios kelio dangos ir jo nepatyrimo. Sutinka, kad važiavo nepasirinkęs saugaus greičio, tinkamai neįvertino kelio dangos, todėl stabdant ir užsikirtus stabdžiams, automobilis ir pradėjo slysti. Apsukas padidino, tikslu išvengti autoįvykio ir nukreipė automobilį kairiojo posūkio link. Analogiškas aplinkybes A. B. nurodė ir protokolo paaiškinimo skiltyje, nesutikdamas su pažeidimu. Tuo tarpu skunde A. B. jau sutinka, kad jo padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nors paties A. B. savo veiksmų vertinimas skiriasi, tačiau jo nurodytos faktinės įvykio aplinkybės yra analogiškos tiek skunde, tiek administracinio nusižengimo protokole, pasiaiškinant dėl padaryto nusižengimo. Vis gi ši jo įvykio versija vertintina kritiškai, kaip gynybinė pozicija, siekiant tikslo, kurį aiškiai nurodė skunde – kad nebūtų skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

A. B. versiją, kad automobilis slydo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, bet jį galiausiai A. B. suvaldė, patvirtino ir su juo tą vakarą kartu važiavęs bei kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas L. J.. Kitas bendrakeleivis teismo posėdyje neapklaustas, nes kaip nurodė A. B., V. K. yra išvykęs į užsienį. Vertinant L. J. parodymus, teismas pažymi, kad jis yra A. B. draugas, tai yra, asmuo, suinteresuotas palankia bylos baigtimi skundą pateikusiam A. B., kas leidžia teismui tokio asmens parodymus vertinti kritiškai, nes byloje nustatytos ir kitokios aplinkybės.

Teisme apklaustų liudytojų Žilvino Šidlausko ir Rimanto Batakio, policijos pareigūnų, parodymai iš esmės nesiskiria nuo A. B. ir liudytojo A. J. parodymų tik dėl dalies įvykio eigos. Policijos pareigūnai nurodė, kad iki slydimo ir išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, A. B. Rūdaičių k., Ežero gatve jau artėjo link sankryžos, važiuodamas nuo krašto iki krašto per abi eismo juostas, kelio praplatėjime prie sankryžos apsisuko kelis kartus aplink ir tik tada išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei nusuko į kairę link Kretingos. Šių įvykio aplinkybių A. B. nepripažino, jų nenurodė ir liudytojas L. J., teigdamas, kad A. B. „saulučių“ nedarė. Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojų Ž.Šidlausko ir R.Batakio parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, apie tai pareigūnai rašė ir tarnybiniuose pranešimuose (b.l.11,12), juos patvirtina ir fotonuotraukos iš įvykio vietos, kuriose akivaizdžiai matosi padangų vėžės ant snieguotos kelio dangos, kurių trajektorija akivaizdžiai matyti esti važiavimo ratu (b.l. 13-14). Tai, kad A. B. savo vairavimu kėlė grėsmę kitiems patvirtina tai, kad jis važiavo kartu su keleiviais, ir pats patvirtino, kad jo vairavimas buvo pavojingas, jis siekė išvengti autoįvykio. Teismas nenustatė aplinkybių, kad liudytojai Ž.Šidlauskas ir R.Batakis turėtų pagrindą apkalbėti A. B., kaltinant pastarąjį chuliganišku vairavimu, todėl teismui nėra pagrindo nesiremti policijos pareigūnų parodymais.

Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog A. B. vairavimo būdas (važinėjimas nuo kelio vieno krašto iki kito kelio krašto, apsisukimai ratu, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą) neabejotinai atitinka chuliganiško vairavimo požymius. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad taip vairuoti vertinamo įvykio metu A. B. nebuvo jokios pateisinamos priežasties ir primena lengvabūdišką, neatsakingą elgesį už vairo, paminant visas saugaus eismo taisykles, jau nekalbant apie tai, kad atsižvelgiant į eismo sąlygas, A. B., kaip nepatyręs vairuotojas, turėjo būti itin atidus, ką jis ir pats pripažįsta. Tačiau jo veiksmais akivaizdžiai skyrėsi nuo minčių ir jų kiekis bei pobūdis tik patvirtina A. B. tyčią chuliganiškai vairuoti. Toks jo vairavimas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, dėl ko, jis pripažintinas chuliganišku, keliančiu potencialią grėsmę ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir pačiam vairuotojui bei automobilyje buvusiems keleiviams.

Teismas pažymi, kad už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalį padarymą A. B. paskirta sankcijoje numatyta nuobauda, kuri tiek baudos, tiek ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo prasme yra minimalaus dydžio. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurių visuma gali būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Tai, kad A. B. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė pavojingų pasekmių, manytina, kad buvo įvertintas, skiriant nuobaudą straipsnio sankcijos ribose, tačiau jos nelaikytinos išimtinėmis, pagrindžiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytina ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga A. B. dėl vykimo į studijas Kauno technikos kolegijoje. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra asmeniškai būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. A. B. šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Be to, Institucijos paskirta nuobauda yra daugiau nei adekvati pažeidėjo asmenybei, nes A. B. metų laikotarpyje baustas net 13 kartų už administracinius nusižengimus ir visus kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog A. B. administracinė nuobauda už 2019-01-10 padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir ANK 417 straipsnio 1 dalyje individualizuota tinkamai ir laikantis bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais, teismas,

nutaria:

A. B. skundo netenkinti.

2019-02-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-175-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė