- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- 1S-369-177/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Laima Garnelienė, Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- K. N.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės ir Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. N. gynėjo Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. N. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą nustatant nuo 2017 m. lapkričio 10 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. N. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 303 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus.
1.1. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 9 iki 20 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame N. V. bute, siekdamas pagrobti svetimą N. V. priklausantį turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia nužudė N. V., kurios kūną paslėpė nenustatytoje vietoje, ir iš N. V. buto pagrobė jai priklausančius pinigus nenustatyta valiuta bendrai 290 Eur sumai bei 15 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įdėta beverte „Bitės“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), taip iš savanaudiškų paskatų nužudė N. V..
1.2. Be to, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 9 iki 20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame N. V. bute, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, pagrobė fizinio asmens dokumentą – N. V. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
1.3. Be to, pagal BK 303 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2015 m. vasario 6 d., tiksliau nenustatytu laiku, įrankiu bei vietoje, į smulkias dalis padalino ir taip sugadino fizinio asmens dokumentą – N. V. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2015 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 9 iki 20 val. pagrobė Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame N. V. bute, ir šią sunaikintą kortelę 2015 m. vasario 6 d. 9.03 val. išmetė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį šiukšlių konteinerį Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme.
1.4. Be to, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 9 iki 20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame N. V. bute, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ bankui priklausančią N. V. vardu išduotą mokėjimo kortelę ,,Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią laikė su savimi iki 2015 m. vasario 6 d. 9.03 val., kol ją išmetė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį šiukšlių konteinerį Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme.
1.5. Be to, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. sausio 26 d. laikotarpiu nuo 10 iki 18 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame V. U. bute, siekdamas pagrobti svetimą V. U. priklausantį turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia nužudė dėl amžiaus buvusią bejėgiškos būklės V. U., gim. 1928 m., kurios kūną atidalino ir paslėpė nenustatytoje vietoje, bei pagrobė svetimą V. U. priklausantį turtą – 1 000 Eur vertės auksinį žiedą su deimantais, 118 Eur vertės vieną porą auksinių auskarų, 200 Eur vertės vestuvinį žiedą, 891 Eur vertės geltono aukso kaklo grandinėlę, bendros 225 Eur vertės tris auksines kaklo grandinėles, 250 Eur vertės baltų perlų papuošalų rinkinį, 9 000 Lt (2 606 Eur) bei 500 dolerių (444,68 Eur), bendros 15 Eur vertės nenustatyto pavadinimo mobiliojo ryšio telefoną, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įdėta beverte „Bitės“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė svetimo turto už 5 749,68 Eur ir taip iš savanaudiškų paskatų nužudė V. U..
1.6. Be to, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. sausio 26 d. laikotarpiu nuo 10 iki 18 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame V. U. bute, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, pagrobė fizinio asmens dokumentus – V. U. priklausančio garažo Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir buto Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės dokumentus, V. U. nenustatytu laiku sudarytą testamentą, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno r., Samylų sen., (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, V. U. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini).
1.7. Be to, pagal BK 303 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku, būdu, įrankiu ir vietoje į smulkias dalis padalino ir taip sugadino fizinio asmens dokumentą – V. U. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2015 m. sausio 26 d. laikotarpiu nuo 10 iki 18 val. pagrobė V. U. bute Kaune, (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. vasario 6 d. 9.03 val. išmetė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį šiukšlių konteinerį Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme.
2. Kaltinamasis K. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2015 m. vasario 10 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas K. N. pratęstas dviem mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo K. N. gynėjas advokatas R. Girdziušas skunde nurodė, kad skundžiama teismo nutartis priimta, pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
4.1. K. N. suimtas laikomas jau dvejus metus ir devynis mėnesius, jo laisvė ribojama be apkaltinamojo nuosprendžio. Pagrindinė priežastis, dėl ko tęsiamas suėmimo terminas, yra K. N. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas, tačiau to nepakanka, jog ir toliau būtų taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė.
4.2. Skundžiama nutartis priimta po to, kai baudžiamojoje byloje buvo ištirti visi joje buvę faktiniai duomenys, susiję su K. N. inkriminuotais nusikalstamais veiksmais. Dėl to šiuo metu yra pakankamas pagrindas teigti, kad byloje stinga faktinės medžiagos, galinčios leisti manyti, jog buvo padaryti labai sunkūs tyčiniai nusikaltimai. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad abi nukentėjusiosios buvo nužudytos, kadangi jų lavonai nerasti. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog kas nors matė ar girdėjo, kad toks procesas iš viso vyko. Duomenų, jog tą galėjo padaryti ne kas nors kitas, bet kaltinamasis K. N., dar mažiau. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Dėl to darytina išvada, kad K. N. kalinamas be pakankamo faktinio pagrindo.
4.3. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, jog būdamas laisvėje K. N. bėgs, slėpsis nuo teismo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – EŽTT) slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas, vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Turėtų būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo taikymo. Sprendžiant šį klausimą, būtina atkreipti dėmesį į asmens charakterį, jo moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, jo tarptautinius kontaktus. Argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą negali būti bendro bei abstraktaus pobūdžio.
4.4. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas taikyti kardomąją priemonę suėmimą, tačiau tos aplinkybės, jog K. N. yra jaunas, jo nesaisto santuokiniai ryšiai, jis nedirbo ir nesimokė, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, leidžia manyti, kad kaltinamasis gali pasislėpti. Tokia Kauno apygardos teismo išvada prieštarauja bylos faktiniams duomenims. K. N. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje iki sulaikymo gyveno su savo artimaisiais, pastarieji juo rūpinosi ir išlaikė. Būtų sunku sutikti su teismo nuomone, jog močiutė, su kuria gyveno kaltinamasis, negalėtų jo sulaikyti, jei jis sugalvotų pasislėpti. Šiuo atveju derėtų turėti galvoje ne fizinius šeimos nario sugebėjimus, bet žmonių tarpusavio santykius, dvasinį ryšį ir pan. Bylos medžiaga liudija, kad kaltinamojo ryšiai su artimaisiais bei namais buvo itin tvirti.
4.5. K. N. mokėsi aukštojoje mokykloje, siekė teisininko išsilavinimo. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog studijų pertrauka buvo padaryta dėl sveikatos būklės, nes dar 2014 m. sausio mėn. K. N. diagnozuotas susirgimas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o Lietuvos SMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyriaus, kuriame jis gydėsi nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki spalio 7 d., medikai patvirtino anksčiau nustatytą diagnozę (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu teismo (duomenys neskelbtini) buvo konstatavę, kad K. N. sirgo (duomenys neskelbtini), po to – (duomenys neskelbtini). Šią bylą nagrinėjančiam teismui taip pat iškilo abejonių dėl K. N. gebėjimo suvokti savo veiksmus bei juos valdyti. Nors teismo (duomenys neskelbtini), atlikę dar vieną ekspertizę, nenustatė, jog jis būtų buvęs nepakaltinamas, tačiau kiti gydytojai konstatavo problemas, susijusias su kaltinamojo (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad padaryta studijų pertrauka sietina ne su K. N. noru nedirbti ir nesimokyti, bet su jo sveikatos sutrikimais.
4.6. Byloje nėra jokios informacijos apie kaltinamojo ryšius užsienyje arba realias jo galimybes išvykti į kokią nors užsienio valstybę ir ten pasislėpti. Kaltinamasis anksčiau neteistas. Visos kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje minimos aplinkybės palankios kaltinamajam. Dėl to Kauno apygardos teismas, ypatingą reikšmę suteikdamas vienai aplinkybei ir praktiškai ignoruodamas visas kitas, priėmė nepagrįstą nutartį.
4.7. K. N. nebuvo užkluptas nusikaltimo vietoje. Priešingai, jis sulaikytas gerokai vėliau, tačiau nesislėpė, nebėgo, nors tokią galimybę turėjo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog K. N. pateikė informaciją, davusią pagrindą įtarti jį padarius dvi labai sunkias nusikalstamas veikas. Dėl to vargu ar atrodo įtikinančiai, kad žmogus, kuris pagal kaltinamąjį aktą iki sulaikymo atliko veiksmus, leidusius policijos pareigūnams rasti atitinkamus faktinius duomenis ir įtarti ne bet ką, o jį patį, išnagrinėjus bylą teisme imtų ir pasislėptų.
4.8. Teismas nepagrįstai pratęsė suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nes BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, taikant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
4.9. Kaltinamojo K. N. gynėjas skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria jo ginamajam pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas, ir pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę (-es).
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo K. N. gynėjo skundas atmetamas.
6.1. Skiriant K. N. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeistas BPK 122 straipsnyje nurodytas kardomajai priemonei suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtinas pagrindas bei sąlygos. 6.2. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme ir ištyrus byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, nenagrinėjami skundo teiginiai dėl K. N. nekaltumo.
6.3. Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos K. N. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.
6.4. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.
6.5 Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, jog K. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo K. N. parodymuose, liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti protokole, įvykio vietos, daiktų, dokumentų apžiūros protokoluose, kratų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėse, specialistų (serologų, trasologų, teismo medikų) išvadose, vaizdo įrašuose bei kitoje bylos medžiagoje. Dalis duomenų gauta, kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją.
6.6. Suėmimas K. N. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą Kauno apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.
6.7. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą aptariamu pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
6.8. K. N. kaltinamas tyčia padaręs septynias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), trys – prie apysunkių ir dvi – prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4, 3 dalys). Už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą bausmę, t. y. terminuotą laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju galbūt padaryti du kvalifikuoti nužudymai. Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.
6.9. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Kauno apygardos teismas, skundžiama nutartimi kaltinamajam K. N. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik jam gresiančios bausmės griežtumą.
6.10. K. N. yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau iki sulaikymo niekur nesimokė ir nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės, įvertinus inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį bei padarymo aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia spręsti, kad galbūt padaryti nusikaltimai buvo neatsitiktiniai, siekiant gauti lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės suimtąjį charakterizuoja nepalankiai. Nors K. N. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Tai rodo, jog suimtojo elgesys taip pat nebuvo nepriekaištingas. Gynėjo skunde nurodyta ginamojo liga, įvertinus stacionaraus gydymosi laikotarpį, nepaneigia teismo argumentų.
6.11. Skunde akcentuojami kaltinamojo K. N. turimi socialiniai ryšiai (nuolatinės gyvenamosios vietos, šeimos turėjimas) yra reikšmingos aplinkybės, tačiau nepašalina teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo. Be to, šeima neturėjo jokio teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui, jeigu nesulaikė nuo galbūt padarytų nusikalstamų veikų. Šiuo konkrečiu atveju suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos padaręs jis kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir labai griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei nurodė gynėjas, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.
6.12. Vertinant K. N. asmenį griežčiausios kardomosios priemonės taikymo aspektu, svarbu ir tai, kad nusikaltimai galbūt padaryti prieš senyvo bei garbaus amžiaus moteris dėl savanaudiškų tikslų, kilę padariniai neatitaisomi. Visa tai blogai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, jeigu bus įrodyta jo kaltė.
6.13. Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti atsakomybės kaltinamasis K. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6.14. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, kuriam esant K. N. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
6.15. Kardomosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti kardomųjų priemonių tikslus, vykdant baudžiamojo proceso paskirtį. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaltinamojo K. N. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nėra pagrindo paleisti suimtą K. N. į laisvę ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).
6.16. Baudžiamoji byla, kurioje K. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2016 m. rugpjūčio 2 d. perduota į Kauno apygardos teismą. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. K. N. 2015 m. vasario 10 d. laikinai sulaikytas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.
6.17. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo K. N. teises, tačiau, priešingai nei skunde nurodė gynėjas, šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.
6.18. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.
6.19. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti labai sunkias nusikalstamas veikas, susijusias su dviejų žmonių kvalifikuotu nužudymu, jų turto pagrobimu ir sunaikinimu.
6.20. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad K. N. suimtas ilgą laiką, tačiau skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Skundžiama nutartis neprieštarauja EŽTT bei Lietuvos teismų praktikai. Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų ir nėra pakankamos kardomosios priemonės suėmimo taikymui panaikinti.
6.21. Pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam K. N. pratęstas pagrįstai, jam šiuo metu taikoma kardomoji priemonė negali būti pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones, kaip to prašoma gynėjo skunde. Nors skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas neišdėstė išsamių motyvų dėl galimybės suimtajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pagrįstai konstatavo, kad jos nebus pakankamos kardomųjų priemonių paskirčiai pasiekti. Atsižvelgdama į kaltinamojo asmenybę, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, taip pat į baudžiamojo proceso stadiją bei baudžiamojo proceso paskirtį, teisėjų kolegija neturi priežasčių manyti kitaip. Dėl to nėra pagrindo teismo priimtą skundžiamą nutartį vertinti kaip tendencingą, šališką ir neteisingą.
6.22. Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra teisinių argumentų. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo K. N. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi kaltinamajam K. N. pratęstą kardomosios priemonės suėmimo terminą dviem mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2017 m. lapkričio 10 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.