Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos persiųstą Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, priimto P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu P. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 262 straipsnio 1¹ dalyje ir jam skirta 30 dienų trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. 22 val. 18 min. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., 12 val. 25 min., atitinkantis dvi laisvės atėmimo dienas. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 3 d.

Vadovaudamasi 2008 m. lapkričio 27 d. Europos Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsniu, Latvijos Respublikos teisingumo ministerija perdavė Lietuvos Respublikai Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendį bei liudijimą nuosprendžiui pripažinti bei bausmei vykdyti.

P. U. teismo posėdžio metu nurodė, jog teismo posėdyje Latvijoje dalyvavo. Jam yra paskirtas 1 mėnesio laisvės atėmimas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams ir transporto priemonės konfiskavimas. Nuosprendžio neskundė. Supranta kaltę, pripažįsta bei sutinka laisvės atėmimo bausmę atlikti Lietuvoje, bet norėtų, kad paskirta bausmė būtų pakeista į švelnesnę bausmę – baudą, kurią gali sumokėti. Nurodė, kad jam labai svarbus darbas ir reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

P. U. gynėja advokatė V. Bradulskienė teismo posėdžio metu prašė kiek įmanoma lengvinti ginamojo padėtį, įvertinti, kad jo atžvilgiu taikytinas BK 8 straipsnis, tai yra būtent už nusikalstamas veikas atsako pagal Lietuvos įstatymus asmenys, kurie yra Lietuvos piliečiai ir turi leidimą gyventi Lietuvoje. Ir atitinkamai pereinant prie BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkto, prašė įvertinti ar Latvijos įstatymai ir Lietuvos įstatymai atitinka kvalifikuojant nusikalstamą veiką, analogišką Lietuvoje pagal BK 281¹ straipsnį. Mano, kad Lietuvoje esant situacijai, kuomet yra padaroma analogiška veika, yra numatyta lengvesnė bausmė, tai bauda, po to areštas, ir laisvės atėmimas. Galbūt 1 mėnesio laisvės atėmimo terminas pagal trukmę nedidelis, tačiau pagal bausmės rūšį, tai yra pati griežčiausia bausmės rūšis. Netgi arešto atlikimo tvarka tokiu atveju yra kitokia negu laisvės atėmimo. Mano, kad jos ginamojo atžvilgiu galima prašyti skirti baudą, kadangi ir pagal formuojamą teismų praktiką, būtent pagal Lietuvos įstatymus, analogiškai padarius nusikalstamas veikas, teismai skiria baudas ir yra numatytas baudos dydis nuo 50 MGL. Jos ginamasis sutinka ir prašo skirti minimalią baudą. Tokiu atveju nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo, nei proporcingumo principai, būtų įgyvendinti bausmės tikslai. Nurodė ir tai, kad P. U. gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, jo nebevartoja, išvados padarytos. Pateikė teismui charakteristiką, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi darbą, charakterizuojamas iš darbovietės teigiamai, pateikė pažymą apie daro užmokestį. P. U. galės susimokėti baudą. Tokia situacija, kuomet skiriama pati švelniausia pagal Lietuvos įstatymus sankcijoje numatyta bausmė, atitiktų bausmių tikslus, atitiktų ir faktines aplinkybes ir bausmė būtų adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Prašo teismo įvertinti, ar neverta trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą pagal baudžiamosiose bylose formuojamą praktiką. Dėl turto konfiskavimo ginamasis pozicijos neturi, poveikio priemonė yra įvykdyta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

P. U. yra Lietuvos Respublikos pilietis, taigi egzistuoja Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo (trumpalaikio laisvės atėmimo) bausmės pripažinimo sąlyga.

Remiantis LITEKO duomenimis, nuo 1998 m. gruodžio 8 d. P. U. deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog egzistuoja Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo (trumpalaikio laisvės atėmimo) bausmės pripažinimo sąlyga.

Teismas nenustatė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti pripažinti Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendį dėl laisvės atėmimo (trumpalaikio laisvės atėmimo) bausmės, taigi Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendis dėl laisvės atėmimo (trumpalaikio laisvės atėmimo) bausmės pripažintinas.

Įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse įtvirtintos nuostatos, pagal kurias teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 6 dalį sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti ginčijamas tik jį priėmusioje Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal jos nacionalinę teisę. Tai reiškia, jog perimdamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir suderindamas ją su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, teismas tik sprendžia klausimą dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau nekeičia ir iš naujo neperžiūri užsienio valstybės teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir iš esmės negali nukrypti nuo užsienio teismo paskirtos bausmės rūšies ir trukmės, jeigu ji neviršija maksimalios laisvės atėmimo bausmės trukmės, galimos skirti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.

Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu P. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 262 straipsnio 1¹ dalį už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 20 d., apie 21 val. 50 min., Ukrų valsčiuje, Duobelės savivaldybėje, vietinės reikšmės kelyje, vairavo transporto priemonę Nissan Primastar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai alkotesteriu patikrinus jo iškvėptame ore nustatyta didesnė nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, t. y. buvo nustatytas 2,81 promilių neblaivumas. Ši P. U. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už nusikaltimo, numatyto Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 262 straipsnio 1¹ dalyje, už kurio padarymą Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu P. U. skirta 30 dienų metų laisvės atėmimo bausmė, padarymą numatytos alternatyvios bausmės – laisvės atėmimas iki vienerių metų arba trumpalaikis laisvės atėmimas, arba probacijos priežiūra, atimant teisę vairuoti transporto priemones penkeriems metams. Taigi, nuteistajam Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo paskirta bausmė – 30 dienų trumpalaikis laisvės atėmimas atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ribas bei jos neviršija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi teisinio pagrindo nuteistajam P. U. Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtą trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę sušvelninti ar ją pakeisti į baudą. Šiai išvadai neturi įtakos nuteistojo gynėjos teismo posėdžio metu nurodomi motyvai, kad P. U. atžvilgiu taikytinas BK 8 straipsnis, be to, Lietuvoje esant situacijai, kuomet yra padaroma analogiška veika, yra numatyta lengvesnė bausmė, tai bauda, tik po to areštas, ir laisvės atėmimas, nes, kaip minėta, teismas, suderindamas užsienio teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, užsienio valstybės teismo nuosprendžio iš naujo neperžiūri.

Teismas pažymi, kad BK 49 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taigi Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu P. U. skirtą bausmę suderinus su BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, P. U. nustatytina 30 dienų trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė, kuri pagal BK 49 straipsnio 2 dalies nuostatas yra prilyginama arešto bausmei. Į bausmę įskaitytinas P. U. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. 22 val. 18 min. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., 12 val. 25 min., atitinkantis 2 laisvės atėmimo dienas arba arešto paras.

Pažymėtina, kad Institucija nustatytos formos liudijime (pažymėjime) neprašo pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje P. U. atžvilgiu turto konfiskacijos, baudžiamojo poveikio priemonių ar proceso išlaidų priteisimo, todėl teismas dėl šių priemonių nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 9 straipsnio 1-6 dalimis, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

nutaria:

Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu P. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tenkinti.

Pripažinti Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendį, kuriuo P. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 262 straipsnio 1¹ dalyje, ir jam skirta 30 (trisdešimties) dienų trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė.

Latvijos Respublikos Žemgalos rajono teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu P. U. skirtą bausmę suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, P. U. nustatyti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. U. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusią nutartį.

Į bausmę įskaityti visą P. U. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. 22 val. 18 min. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., 12 val. 25 min., atitinkantį 2 (dvi) arešto dienas.

Išaiškinti P. U., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3–4 dalimis, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, Kaune, (tel. 8 663 60132) atlikti arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai el. paštu kaunas@kalejimai.lt pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.