- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-26
- Bylos Nr.
- e2S-557-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00313-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S - 557 - 252- 2015
Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00313-2015-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-421-731-2015 pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui E. J., trečiajam asmeniui Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 5 400 Eur dydžio išlaikymo įskolinimą nuo 2012-04-10 iki ieškinio teismui padavimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu bet kokie santykiai nutrūko 2011-10-10. Per šį laikotarpį atsakovas vaiko išlaikymui nėra skyręs nei vieno lito, niekada nėra su vaiku bendravęs, jo lankęs. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui ji kiekvieną mėnesį turi skirti apie 713 Eur. Šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje, gauna apie 1 000 svarų sterlingų dydžio darbo užmokestį. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui E. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo prašymo padavimo dienos iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Priteisė iš E. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2015-04-10 iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nepilnamečio vaiko priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė jo motiną K. S.. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko išlaikymo našta negali būti perkelta tik ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas prisideda prie savo vaiko materialinio išlaikymo, bei siekdamas, kad nenukentėtų vaiko teisė į tinkamą materialinį išlaikymą ir teisėti interesai visapusiškai vystytis, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės, teismas sprendė, jog yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną materialinį išlaikymą. Teismas laikė, kad 150 Eur suma yra pakankama tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 2 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-04-13 nutartį pakeisti ir priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 100 Eur iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Nurodo, kad ieškovė be jo sutikimo kartu su sūnumi išvyko į užsienį, gyvenamąją vietą slepia, neleidžia bei nesudaro sąlygų su vaiku bendrauti. Kadangi laikinąja apsaugos priemone yra visiškai užtikrintas ieškovės ieškinio pagrindinis reikalavimas, todėl taip sudaroma ieškovei galimybė vilkinti procesą. Priteistas 150 Eur dydžio laikinas išlaikymas vaikui yra nepagrįstas ir per didelis. Ieškovė nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų. Be to, teismas nepatikrino atsakovo turtinės padėties ir duomenų apie kitus jo išlaikytinius. Būtent jis turi pareigą išlaikyti ir kitą savo nepilnametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pastovaus darbo neturi, nekilnojamojo turto taip pat neturi. Mano, jog abiems nepilnamečiams vaikams turi teikti panašų išlaikymą, todėl sūnui E. J. yra pakankamas 100 Eur laikinas išlaikymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apeliantas nepateikia absoliučiai jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, veiklos ar darbo pobūdį, turimą turtą ir santaupas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 329 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutartimi priteisto laikino išlaikymo po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.
CK 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 str. 2 d. 4 p., teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji nepilnamečio vaiko poreikiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kad vaikas taptų pilnaverte asmenybe, yra tėvų pareiga ir atsakomybė. Dėl to priteisiamas išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės K. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, priteisė iš atsakovo E. J. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 150 Eur kas mėnesį nuo 2015-04-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliantas, iš dalies nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog teismo priteistas 150 Eur dydžio laikinas išlaikymas vaikui yra per didelis, neatitinka jo (apelianto) turtinės padėties, neatsižvelgta į tai, kad turi išlaikyti ir kitą savo nepilnametį vaiką, kuris gyvena kartu.
Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka ir pažymi, kad nurodyta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus, iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus dėl priteisto per didelio išlaikymo, dėl jo turtinės padėties vertina kaip deklaratyvius, neparemtus jokiais įrodymais. O būtent – apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė absoliučių jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimą turtą ir pan., net ir teigdamas, jog išlaiko ir kitą savo nepilnametį vaiką, pagrįsti, kokia dalimi prisideda, niekaip neįrodinėja. Jo teiginiai apie tai, kad laikinąja apsaugos priemone visiškai užtikrinus ieškovės pagrindinį reikalavimą ieškovė galimai vilkins procesą, paremti tik paties apelianto prielaidomis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo finansinę padėti, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – 150 Eur – atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis apelianto teises ir teisėtus interesus, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nustatytą orientacinį kriterijų.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 150 Eur per mėnesį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.