Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą suinteresuotiems asmenims V. K., D. K., antstoliui Mariui Lekečinskui, dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ (toliau – UAB „Gelvora“), siekdama nukreipti išieškojimą pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-2310-408/2011 į skolininkės V. K. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad V. K. priklauso ½ sutuoktinio D. K. gaunamų pajamų (darbo užmokesčio).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Iš teismui kartu su prašymu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0022/11/19722 antstolis Marius Lekečinskas atlieka vykdymo veiksmus pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-2310-408/2011 dėl 2879,26 Lt skolos, 130,11 Lt delspinigių, 5 (penkis) % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 23,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės V. K. kreditoriaus UAB „Gelvora“ (ankstesnis kreditorius UAB „Snoro lizingas“) naudai. Vykdydamas išieškojimą antstolis nustatėm, kad skolininkės sutuoktinis D. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis buvo areštuotas antstolio 2021 m. liepos 23 d. patvarkymu ir skolininkei išsiųstas pasiūlymas per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka. 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu Nr. S 3.6-212431 antstolis pasiūlė išieškotojai UAB „Gelvora“ per 30 dienų kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. UAB „Gelvora“ nepraleisdama nustatyto termino 2021 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl turto dalies nustatymo.

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK ) 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą, jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

3. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas: įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

4. Šioje byloje duomenų, kad V. K., D. K. santuoka nutraukta, nėra. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatyta, kad Lietuvos teismuose bylų dėl jų santuokos nutraukimo iškelta nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis sutuoktiniai nėra sudarę vedybų (povedybinės) sutarties, VSDFV duomenimis skolininkė V. K. nedirba, skolininkės sutuoktinis D. K. dirba UAB “(duomenys neskelbtini)”. Remiantis Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra duomenimis skolininkė nuosavybės teise priklausančio turto, registruotų transporto priemonių neturi. Duomenų apie kitą skolininkei priklausanti turtą, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nėra. Atsižvelgiant į skolos dydį ir į tai, kad skolininkės sutuoktinis gauna darbo užmokesčio pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, išieškojimas iš skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu D. K., šiai dienai yra vienintelė kreditoriaus interesų užtikrinimo priemonė. Skolininkė V. K. ir jos sutuoktinis D. K. teismo nustatytu terminu prieštaravimų prašymo tenkinimui nepareiškė.

5. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog skolininkės V. K. sutuoktinio D. K. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių (skolininko ir jo sutuoktinės) nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad D. K. gaunamos darbo užmokesčio pajamos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinos lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto (CPK 667–668 straipsniai). Skolininkė geruoju nevykdo prievolės išieškotojui, turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, skolininkė neturi, todėl šiuo atveju tikslinga nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kad galima būtų iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Gelvora“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis jos sutuoktinio D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamų darbo užmokesčio pajamų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0022/11/19722.