Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Eglei Gabrėnienei, atsakovui S. K. (S. K.), jo atstovui advokatui Vytautui Agintui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovui S. K. (S. K.) dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2013-03-18 ieškovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2013-10-18 sumokėti atsakovui 5450,00 Lt skolą. Atsakovui suėjus vekselyje numatytam terminui, išduotas 2013-10-22 vykdomasis įrašas Nr. 10050 dėl 5502,00 Lt ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko atsakovo naudai. Antstolis Jonas Petrikas 2013-10-22 priėmė vykdyti atsakovo pateiktą vykdomąjį įrašą Nr. 10050.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo.

Teismų praktikoje laikoma, jog kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, jog vekselį pasirašė grasinimo, ekonominio spaudimo, taip pat atsakovo apgaulės ir susidėjusių sunkių aplinkybių, nesant jokio teisinio pagrindo vekseliui išrašyti aplinkybių įtakoje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91. straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šiuo atveju, pagal pateiktą Darbo sutartį Nr. 26 nustatyta, jog ieškovas 2013-02-20 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi. Teigia, jog tą pačią dieną buvo išsiųstas dirbti į Rusiją, tačiau minėtą dieną užsiliepsnojo jo transporto priemonė, jam teko vykti dirbti su senesne transporto priemone, dėl ko kelionės metu automobilis suvartojo apie dvi tonas degalų, be to kelionėje vilkikas sugedo, teko taisyti. Grįžus iš kelionės atsakovas pareiškė, jog dėl ieškovo kaltės prastovėjo krovininiai konteineriai, buvo sueikvotas didesnis kiekis degalų, todėl ieškovas privalo atlyginti 5450,00 Lt nuostolius, todėl jam buvo pateiktas pasirašyti vekselis nurodytai sumai. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu neigė ieškovo nurodytas aplinkybes, teigė, jog ieškovas skundėsi sunkia materialine padėtimi, todėl paprašė atsakovo paskolinti 5450,00 Lt sumą, kurią pažadėjo grąžinti per 7 mėnesius, ką patvirtina byloje esantis vekselis.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, jog pirmiausia atsakovui buvo grasinama susidorojimu bei atsakovas buvo įbaugintas. „Realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančių įrodymų bei teismo pasėdyje ieškovo atstovės paaiškinimų nenustatyta, jog atsakovas panaudojo ar siekė panaudoti prieš ieškovą, jo šeimą ar artimus žmones kokius nors neteisėtus aktyvius veiksmus. Taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas kokiais nors veiksmais siekė padaryti žalą ieškovo turtui, reputacijai, nors teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paminėjo, jog ieškovas pažemintas kitų darbuotojų akivaizdoje, patyrė kitokią žalą, tačiau įrodymų, pagrindžiančių minėtą aplinkybę nepateikta.

Ieškovas taip pat teigia, jog vekselį pasirašė dėl atsakovo ekonominio spaudimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Nors ieškinyje teigiama, kad ieškovas sutiko pasirašyti vekselį, nes jam dar nebuvo sumokėtas atlyginimas ir jis tikėjosi, jog vekselio pasirašymas yra garantas, jog ieškovas gaus atlyginimą ir galės ir toliau dirbti, tačiau byloje esantis Kasos išlaidų orderis Nr. 35 paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę. Iš minėto orderio nustatyta, kad ieškovo atleidimo dieną bei vekselio išrašymo dieną su ieškovu pilnai atsiskaityta ir ieškovas pretenzijų darbdaviui neturėjo.

Be to atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2014-09-26, tai yra pradėjus daugiau nei metams nuo išieškojimo pradžios. Teismo nuomone, protingas, rūpestingas asmuo grasinimo, psichologinio ar fizinio spaudimo atveju, pasirašęs vekselį, turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, tačiau ieškovas minėtų veiksmų neatliko. Be to, net ir prasidėjus išieškojimo procesui, ieškovas nereiškė prašymų ar skundų dėl antstolio veiksmų bei jokiais kitais būdais negynė savo pažeistų teisių. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2013-03-18 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovas pasirašė suprasdamas, kad šiuo vekseliu jis užtikrina jam suteiktos 5450,00 Lt paskolos grąžinimą atsakovui. Surinktų įrodymų bei faktinių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas vekselį išdavė spaudimo, realaus grasinimo įtakoje, todėl ieškinys, kaip nepagrįstas, atmestinas (Civilinio kodekso 1.91 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Ieškinį atmetus atsakovui iš ieškovo priteistinos įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 579,24 Eur (2000,00 Lt) advokato išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Sprendimui įsiteisėjus 2014-10-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė skirti ieškovui E. L. 289,62 Eur (1000,00 Lt) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, siekiant sustabdyti skolos išieškojimą. Teisė į teisminę gynybą yra konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 str.) ir šis konstitucinis principas įtvirtintas ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė jo teisė. Taigi, ieškovas manydamas, jog jo teisės yra pažeistos, turėjo teisę kreiptis į teismą, o aplinkybių, jog ieškovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą nenustatyta, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 5, 95 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 579,24 Eur (2000,00 Lt) bylinėjimosi išlaidas atsakovui S. K. (S. K.).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-10-01 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovo S. K. (S. K.) prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.