Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-433-939/2016 pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdant priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškiniu yra prašoma pripažinti atsakovo vienašališką šalių 2008 m. rugsėjo 9 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. 1850818011367-24 nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovą toliau vykdyti sutartį bei modifikuoti šios sutarties sąlygas. Byloje nėra ginčo, jog yra pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovo pagal Kredito sutartį veiksmai, areštuotas ieškovo įkeistas turtas. Iš esmės ieškiniu ieškovas siekia, kad jo ir banko paskoliniai santykiai tęstųsi toliau pagal pakeistas Kredito sutarties sąlygas. ieškinyje nurodoma, kad nutraukus Kredito sutartį ir realizavus įkeistą turtą, tęsti paskolinius santykius bus neįmanoma arba labai sudėtinga. Ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamus įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės, ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2323/2013). Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovas kreipėsi dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia praėjus penkerių metų laikotarpiui ar kad ieškovas prievolių pagal sutartį nevykdo nuo 2010 metų, nesudaro pagrindo laikyti jo reikalavimą tikėtinai nepagrįstu. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės vertintinos nagrinėjant bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo preliminariu vertinimu, pasitvirtinus ieškovo nurodytoms aplinkybėms gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Taigi šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys tikėtinai nepagrįstas, vadovaujantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Nesutiktina su atskirojo skundo motyvais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra nepagrįstai suvaržomos atsakovo, kaip kreditoriaus, teisės, jog yra pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, kad skolos išieškojimo sustabdymas trukdo realizuoti banko, kaip hipotekos kreditoriaus, lūkestį kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, ieškinio galimo patenkinimo atveju šalis siejančių sutartinių santykių modifikavimas ir galimybės tęsti sutartinius santykius būtų neįmanomi, nes santykiai būtų pasibaigę priverstiniu prievolių įvykdymu. Be to, ieškovo turtą pardavus iš varžytynių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, nes turto nebus galima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikius ir ieškinį atmetus, grėsmė banko interesams nekyla, nes ieškovo turtas yra įkeistas ir areštuotas, t. y. apribotos disponavimo įkeistu turtu teisės. Be to, banko reikalavimai būtų patenkinti pirmiausiai, kadangi bankas yra hipotekos kreditorius, o tokio kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami pirmiausiai (CPK 754 str. 1 d.). Įvertinus nurodytus galimus padarinius, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai yra pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto veiksmai, tačiau vyksta ginčas dėl kredito sutarties galiojimo, laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo sustabdymas – yra būtent ta priemonė, kuri atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1379/2013).

Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepranešdamas atsakovui nesudarė sąlygų atsakovui būti išklausytam. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui tuomet, kai teismas mano, jog tai yra būtina. Teismo diskrecijos teisė yra kiekvienu konkrečiu atveju spręsti ar būtina pranešti atsakovui apie šio prašymo nagrinėjimą ar nepranešti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovas teise būti išklausytam pasinaudojo pareikšdamas atskirąjį skundą, kuriame nurodė argumentus dėl ieškovo prašymo ir priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, atsakovas visose civilinės bylos nagrinėjimo stadijose turi galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo ar įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys yra atmetamas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str.).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie teisiškai nedaro įtakos byloje nagrinėto klausimo teisingam išsprendimui (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, sprendžiama, kad, naikinti pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.