- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-28
- Bylos Nr.
- 2S-1271-436/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus, Arūnas Rudzinskas (pran.), Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- Viešosios įstaigos “Egzotikos autosportas”, Višosios
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių
- Kategorijos
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Viešosios įstaigos “Egzotikos autosportas” atstovo advokato M. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje ieškovo Višosios įstaigos Egzotikos autosportas ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių sporto federacijai dėl asociacijos valdymo organo Tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje automobilių sporto klubas „Gralis", Viešoji įstaiga „Jonušis autosportas", Lietuvos „Porche" klubas, Viešoji įstaiga „Nemuno žiedas", Ukmergės automobilių sporto klubas, Viešoji įstaiga „AG Racing", Viešoji įstaiga automobilių sporto klubas „AJAGS", Kauno sporto klubo „Akstė", Alytaus autoklubas, sporto klubas „Artas racing", asociacijos Sporto klubas „Autochemija TEAM", Viešoji įstaiga „AUTOMAKSIS", Viešoji įstaiga „Automotoprojektai", sporto klubas „Autoralis", Klaipėdos miesto technikos sporto klubas „Baltijos Sportas", Viešoji įstaiga „BB klub", sporto klubas „DEIREMOS AUTOSPORTAS", Klaipėdos sporto klubas „Degantys ratai", Viešoji įstaiga „Greičio manija", Viešoji įstaiga „Itokos" lenktynių komandos, Kauno sporto klubas „Juta", K. G. automobilių sporto klubas, Kauno automobilininkų klubas, Plungės automobilių sporto klubas „Ketorė tekėne", Lietuvos autokroso sportininkų klubas „Krosas", Lietuvos automobilių klubas, Lietuvos kartingo federacija, automobilių sporto klubas „MGEAR", Viešoji įstaiga „Naftkartas", uždarosi akcinė bendrovė „Pitlane", Viešoji įstaiga Kauno sporto klubas „Rimo", Viešoji įstaiga automobilių sporto klubas „Samsono motorai", Šiaulių miesto automobilių sporto klubas „Slikas", Vilniaus miesto „Sportinio vairavimo centro", automobilių sporto klubas „4STAM", Lietuvos automobilių ir motociklų sporto teisėjų bei veteranų klubas „Startas", Šakių techninio sporto klubas, Šilalės rajono automobilių sporto klubas „Šilalė", Viešoji įstaiga „TANAGRA Racing", Viešoji įstaiga „TOVEROS" sportas, auto-moto klubas „Ugira kross", Viešoji įstaiga „VIA AUTO", automobilių sporto klubas „Vilkyčiai", Viešoji įstaiga „Xtra Racing", ekstremalaus sporto klubas „A~ Zet Extreme", Viešoji įstaiga „Ekstremvita", Kauno automobilių sporto klubas „Stigma", Lietuvos sporto klubas „ŠIAURĖ", Lietuvos visureigių klubų asociacija, automobilių sporto klubas „AUTEKSA", uždaroji akcinė bendrovė „Euroconstruction group", Vilniaus m. sportinio automotoklubas „FORTIS", techninių sporto šakų klubas „Inžinerija", Kelmės automobilių sporto klubas, Lietuvos BMW klubas, Kauno sporto klubas „Oktanas", automobilių sporto klubas „PACH's RACING", Motosporto klubas „Akademija", Kauno apskrities automobilių sporto klubas „Asai", Viešoji įstaiga „M-Rally team", sporto klubas „Traseras", E. J., S. A., G. Š., V. P., G. F., K. G., V. V., E. M., G. F. ir A. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nust a t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas VšĮ “Egzotikos autosportas” ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 22 d. Lietuvos automobilių sporto federacijos tarybos posėdžio metu priimtą sprendimą dėl 2009 m. Lietuvos automobilių ralio čempionato reglamento pakeitimo ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovo VšĮ „Egzotikos" autosportas" ieškinį palikti nenagrinėtu; pasiūlė ieškovui dėl ginčo sprendimo kreiptis į Kūno kultūros departamento sporto arbitražą (T.V, 164-169 b.l.).
Šalies argumentai
Teismas nutartyje nurodė, kad CPK 296 str. 1 d. 1 p. numato, jog jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima ta tvarka pasinaudoti, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. LR Kūno kultūros ir sporto įstatymo (1995-12-20, Nr. 1-1151) 51 str. 2 d. numato, kad ginčo šalys ginčą gali spręsti sporto arbitraže.
Juridinio asmens organas priima sprendimus, susijusius su juridinio asmens veikla, veiklos administravimu ir kitus sprendimus, priskirtus jo kompetencijai. Tačiau šis tarp šalių kilęs ginčas yra specifinio pobūdžio, tai iš esmės yra sportinis, t.y. dėl konkrečios sporto šakos reglamentavimo, kilęs ginčas. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad LASF Tarybos ir Ralio komitetų kompetencija yra apibrėžta LASF veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tačiau negalima pilnai sutikti su ieškovo argumentu, kad 2009 m. sausio 22 d. Lietuvos automobilių sporto federacijos tarybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas dėl 2009 m. Lietuvos automobilių ralio čempionato reglamento pakeitimo, t.y. kad Taryba vienareikšmiškai peržengė jai priskirtos kompetencijos ribas. Teismas sutiko su tuo, kad šio posėdžio metu priimtas sprendimas sukėlė pasekmes, kurios gali būti prilygintos 2009m. Ralio reglamento pakeitimui, tačiau kaip matyti iš posėdžio protokolo teksto, formaliai buvo svarstomas VšĮ ASK „Ajags" prašymas išaiškinti, kuri 2009 m. LARČ reglamento redakcija laikoma galiojančia. Todėl teismas darė išvadą, kad konkretus LASF narys kreipėsi išaiškinimo dėl sporte susiklosčiusios situacijos.
Bylos nagrinėjimo metu teismas pastebėjo, kad Lietuvos automobilių sporte susiklosčiusi situacija reikalauja visų šios sporto šakos bendruomenės narių susiklausymo ir jų bendro sprendimo, ieškant išeities iš situacijos. LR Kūno kultūros ir sporto įstatymo (1995-12-20, Nr. I-1151) 51 str. 2 d. numato, kad ginčo šalys ginčą gali spręsti sporto arbitraže. Teismo manymu, susiklosčiusi situacija yra verta jos sprendimo sporto arbitraže, nes šis ginčas yra dėl sporto, tai yra specifinio pobūdžio. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė šio ginčo sprendimo tvarka. Tačiau, atsižvelgiant į ginčo esmę plačiąja prasme, teismas mano, kad yra tikslinga išnaudoti ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką ir šį ginčą spręsti sporto arbitraže, kadangi tikėtina, kad tokiu būdu šalys, atstovaujančios šioje sporto šakoje gali greičiau priimti abiem pusėm priimtiną sprendimą. Bylos proceso eigoje matyti, kad ginčas iš esmės visoje automobilių sporto bendruomenėje kilo ne tik dėl reglamento pakeitimo būdo, bet ir dėl 2009 m. Ralio reglamente įvestų pakeitimų būtinumo, jų naudingumo visai bendruomenei, o ne vien atskiriems sportininkams. Sprendžiant ginčą, teismo nuomone, į pagalbą galima pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir vertintojus, kurie pateiktų profesionalią nuomonę, galėtų pasiūlyti savo ginčo sprendimo būdus, patarti šalims atlikti vienokius ar kitokius konkrečius veiksmus, reikšmingus visai sporto visuomenei. Be to, priėmus teismo sprendimą šioje byloje, ginčas iš esmės nebus išspręstas, sporto bendruomenė ir toliau liks susiskaldžiusi, nes teismo sprendimu bus pateiktas tik teisinis ginčijamos situacijos vertinimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertindamas šalių įgaliotų atstovų duotus paaiškinimus, aukščiau paminėtų liudytojų parodymus, trečiųjų asmenų duotus paaiškinimus, remiantis CPK 5str. L d., protingumo , teisingumo, sąžiningumo principais, teismas mano, kad šalims yra tikslinga pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kilusį ginčą iš esmės spręsti sporto arbitraže, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 3 str.7d., 177 str., 178 str., 183 str., 185 str., 296 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas VšĮ “Egzotikos autosportas” prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (T.VI, 67-85 b.l.).
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes galiojantys teisės aktai nenumato privalomos išankstinės kilusio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.
2. Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu ginčo šalys pageidauja, jos gali ginčą spręsti sporto arbitraže, kuria rėmėsi teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, nėra imperatyvi ir numatanti privalomą išankstinę ginčų sprendimo sporto arbitraže tvarką. Be to, privalomos išankstinės kilusio ginčo sprendimo, vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, sporto arbitraže tvarkos nėra nustatyta ir atsakovo veiklą reglamentuojančiuose vidaus teisės aktuose.
3. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas turinio viršenybės prieš formą principą, netinkamai įvertino tarp bylos šalių kilusio teisinio ginčo turinį, todėl nepagrįstai pripažino, kad sporto arbitražas, numatytas Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje, gali nagrinėti tokį ginčą. Apeliantas taip pat pažymi, jog sporto arbitražas realiai nefunkcionuoja.
4. Palikus ieškinį nenagrinėtu ir pasiūlius ieškovui kreiptis į sporto arbitražą buvo pažeisti teisminės gynybos prieinamumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas buvo diskriminuojamas.
6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos automobilių sporto federacija prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (T.VI, 181-191 b.l.).
1. Ieškovas su analogišku ieškiniu jau anksčiau buvo kreipęsis į Kauno miesto apylinkės teismą, kuris 2009 m. vasario 27 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, nurodė pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka (civ. byla Nr.2-7383-521/2009).
2. LASF Apeliacinis teismas 2009 m. birželio 18 d. išnagrinėjo apelianto reikalavimą, kuris analogiškas pareikštam dabar nagrinėjamoje byloje, ir apeliaciją atmetė. Pagal LASF įstatų 15.1 punktą LASF Apeliacinio teismas yra galutinė instancija, sprendžiant automobilių sporte kylančius nesutarimus ir priima galutinius sprendimus.
Atsiliepimas
3. Pirmosios instancijos teismo siūlymas ieškovui dėl ginčo sprendimo kreiptis į Kūno kultūros ir sporto departamento sporto arbitražą, kuris kompetentingas nagrinėti kilusį ginčą, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, o ne formaliomis įstatymų nuostatomis.
4. Pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė tarp bylos šalių kilusio ginčo turinį.
5. Apelianto teiginiai apie sporto arbitražo realų neegzistavimą, nėra paremti įrodymais.
6. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad palikus ieškinį nenagrinėtu ir pasiūlius ieškovui kreiptis į sporto arbitražą buvo pažeisti teisminės gynybos prieinamumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.
7. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas nebuvo diskriminuojamas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys dėl 2009 m. sausio 22 d. Lietuvos automobilių sporto federacijos tarybos posėdžio metu priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu paliktas nenagrinėtu, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis ieškovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu (CPK 320, 338 str.). Byloje iš esmės analizuotinos teisinės aplinkybės dėl ieškovo pareikštų reikalavimų priskirtinumo, tai yra, ar ieškovo reikalavimai nagrinėtini teisme (CPK 22, 23 str.).
Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtu teisniu pagrindu nurodė CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą – ieškovai nesilaikė šios kategorijos bylai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Iš nutarties motyvų ir rezoliucinėje nutarties dalyje suformuluoto teismo siūlymo ieškovui dėl ginčo sprendimo kreiptis į Kūno kultūros departamento sporto arbitražą, matyti, kad teismas laikė, jog Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje yra išankstinė bylos sprendimo ne teisme (sporto arbitraže) tvarka.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta, kad jeigu ginčo šalys pageidauja, jos gali ginčą spręsti sporto arbitraže, negalima aiškinti kaip numatančios privalomą išankstinę ginčo sprendimo ne teisme (sporto arbitraže) tvarką.
Visų pirma, šios teisės normos lingvistinė forma yra tokia, kad joje yra suformuluotas ne imperatyvas, o leidimas šalims pasirinkti elgesio variantą, t.y. jeigu šalys pageidauja, jos gali ginčą spręsti sporto arbitraže. Antra, arbitražo esmė ir yra tame, kad šalys turi susitarti, o ne kieno nors būti įpareigotos spręsti ginčą arbitraže.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl atsakovo LASF tarybos 2009 m. sausio 22 d. posėdžio metu priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu (t. 1, b. l. 36-45 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos šalys nėra sudariusios jokio tarpusavio susitarimo, kad tarp jų kilęs ginčas būtų sprendžiamas Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje numatytame sporto arbitraže.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo Lietuvos automobilių sporto federacijos, įstatuose (t. 1, b.l. 54-65), Lietuvos automobilių sporto kodekse (t. 1, b.l. 66-113), LASF tarybos darbo veiklos nuostatuose (t. 1, b.l. 125-128) ar kituose atsakovo vidaus teisės aktuose, nėra arbitražinių išlygų, jog ginčai dėl atsakovo organų, iš kurių vienas yra Taryba, sprendimų nagrinėjami sporto arbitraže.
Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtu nepagrįstai vadovavosi Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi.
Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu nepagrįstai dar ir dėl to, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 22 straipsnį teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.
Ieškovo VšĮ “Egzotikos autosportas” kaip juridinio asmens nario teisę ginčyti atsakovo LASF tarybos priimtą sprendimą reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai - jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Atsakovas Lietuvos automobilių sporto federacija ir ieškovas VšĮ “Egzotikos autosportas” yra privatieji juridiniai asmenys, jų tikslas tenkinti privačius interesus, todėl kilęs ginčas tarp jų, kaip tarp asociacijos ir jos nario, dėl asociacijos organo sprendimo panaikinimo pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, CPK 22 straipsnį nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka.
CPK 5 straipsnio 2 dalis numato, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo LASF vidaus teisės aktų nuostatos, kad kokie nors juridinio asmens organų sprendimai yra galutiniai, negali paneigti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos suinteresuoto asmens, šiuo atveju juridinio asmens nario, teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens organo sprendimo ir teismo tiesės bei pareigos tokį ieškinį nagrinėti.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, todėl nutartis naikintina, o ieškovo ieškinys grąžintinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo Viešosios įstaigos “Egzotikos autosportas” ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių sporto federacijai dėl 2009 m. sausio 22 d. Lietuvos automobilių sporto federacijos tarybos posėdžio metu priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.