Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-870-805/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-07
Bylos Nr.
e1-870-805/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-870-805/2020Teisminio proceso Nr.1-01-1-25982-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.3 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 7 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. K. 2020 m. liepos 1 d., apie 21.00 val., A. M. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė ranka ne mažiau keturis kartus nukentėjusiajam A. M. į veidą, nuo šių suduotų smūgių nukentėjusiajam A. M. parkritus ant žemės, jis tyčia spyrė keturis kartus nukentėjusiajam į krūtinę, taip mušdamas nukentėjusiajam A. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies vokų – kairio skruosto srityje bei nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimų kaktos dešinėje pusėje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo jo apie kilometro atstumu gyvena A. M.. 2020 m. birželio pabaigoje į jo sodybą atbėgęs šuo apkandžiojo jo šunį. Jis įtarė, kad tai gali būti A. M. šuo. 2020 m. liepos 1 d. vakare, galėjo būti apie 21 val., jis, būdamas neblaivus, sugalvojo nuvažiuoti pas A. M. ir pasiaiškinti dėl apkandžioto šuns. Jį vežė automobiliu pažįstamas. Kai atvažiavo pas A. M. į namus, šis buvo kieme. Jis A. M. pradėjo priekaištauti dėl šio šuns, kad sukandžiojo jo šunį. Tada pamatė, kad A. M. pasiėmė nuo žemės metalinį strypą ir tikriausiai išsigandęs, smogė jam, pataikė į ranką. Tada sudavė A. M. kumščiu kokius keturis kartus į veidą. Nuo smūgių A. M. parkrito ant žemės. Tada jam, gulinčiam ant žemės, spyrė taip pat 3-4 kartus. Tiksliai kur pataikė neprisimena. Po suduotų smūgių A. M. paliko gulintį ant žemės ir išvažiavo. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, susitarė su A. M. atlyginti žalą dalimis, jo atsiprašė, abu susitaikė.

Nukentėjusysis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. liepos 1 d. tvarkėsi savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 21.00 val. į jo sodybą automobiliu M. A. atvežė neblaivų J. K.. Šis iš karto praėjo šaukti, kad jo šuo sukandžiojo J. K. šunį. Jis J. K. pasakė, kad negali būti. Tada J. K. pradėjo eiti link jo, todėl jis išsigando ir pasiėmė netoliese ūkinio pastato gulėjusį metalinį strypą, tačiau juo nieko J. K. nepadarė, nes iš karto pribėgęs J. K. kumščiais sudavė jam į veidą keturis kartus. Nuo smūgių jis nugriuvo ant žemės. Tada J. K. spyrė keturis kartus į krūtinę, po to sėdo į automobilį ir išvažiavo. Suduodamas smūgius J. K. išlaužė apatinio žandikaulio dantų protezus, prakirto kaktą, liko kraujosruva po dešine akimi, kraujavo iš nosies. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Su J. K. susitaikė, šis jo atsiprašė ir abu susitarė, kad J. K. jam padarytą žalą atlygins per 3 mėnesius.

Kaltinamojo J. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be visiško jo prisipažinimo ir nukentėjusiojo parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu bei fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad 2020 m. liepos 1 d. kreipėsi A. M. ir pranešė, jog 2020 m. liepos 1 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu jį sužalojo J. K.. Prašo pradėti tyrimą ir taikyti J. K. įstatyme numatytą atsakomybę. Apžiūrint įvykio vietą, nustatyta, kad įvykio vieta yra sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ant svirno laiptų pirmos pakopos matyti rausvos, panašios į kraują, dėmės. Įvykio vietoje rastas nukentėjusysis A. M., kurio veidas kruvinas, matosi kraujosruva prie dešinės akies, prakirsta kakta dešinėje pusėje;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad A. M. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies vokų – kairio skruosto srityje bei nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. B. tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. liepos 1 d. 23.49 val. J. K. nustatytas 0,97 promilės girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2020 m. liepos 1 d., apie 21.00 val., A. M. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė ranka ne mažiau keturis kartus nukentėjusiajam A. M. į veidą, nuo šių suduotų smūgių nukentėjusiajam A. M. parkritus ant žemės, tyčia spyrė keturis kartus nukentėjusiajam į krūtinę, taip mušdamas nukentėjusiajam A. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies vokų – kairio skruosto srityje bei nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimų kaktos dešinėje pusėje. Bylos duomenimis nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą, kurio pasėkoje nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, nukentėjusiojo parodymai, tarp kurių prieštaravimų nėra, kurie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs, bei kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme ir kurie papildo vienas kitą ir patvirtina kaltinamojo kaltę. Tokie kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, ko pasėkoje atsiradusios pasekmės – nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už J. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju pasirašė susitarimą, kuriuo kaltinamasis įsipareigojo iki 2020 m. spalio 29 d. atlyginti nukentėjusiajam padarytą 500 Eur turtinę žalą, šią sumą mokant dalimis. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis J. K. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2020 m. liepos 29 d. nukentėjusysis A. M. nurodė, kad sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš nukentėjusįjį. Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. turi nepilnamečių vaikų, anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, administracine tvarka nebaustas, niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nukentėjusiojo poziciją – sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereiškia, pasirašė susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo dalimis iki 2020 m. spalio 29 d., didelių liekamųjų reiškinių nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, su kuria kaltinamasis sutinka ir, kuri, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam asmeniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam J. K., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. M. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti J. K., kad:

darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis;

jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;

jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamajam išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė