Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2024 m. spalio 2 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:

1) panaikinti atsakovės valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir atsakovė, RC) 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. S-13416 (1.4 E) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alsurtė“ akcininko duomenų įrašymo“ (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovę pašalinti padarytą pažeidimą imantis veiksmų klaidingiems duomenims ištaisyti įrašant jos duomenis į Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (toliau – ir JADIS);

3) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo buvo prašoma jos naudai priteisti ½ dalį uždarosios akcinės bendrovės „Alsurtė“ (toliau – ir Bendrovė) akcijų. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-175-567/2024 nutarė pareiškėjos ieškinį tenkinti iš dalies – pripažino pareiškėjos teisę į 50 proc. Bendrovės akcijų įregistruotų A. U. vardu, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Pareiškėja, vadovaudamasi minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, 2024 m. gegužės 2 d. kreipėsi į RC su prašymu įrašyti jos duomenys į JADIS. Atsakovė Sprendimu nusprendė netenkinti nurodyto pareiškėjos prašymo. Sprendime teigiama, kad teisės aktai imperatyviai nustato duomenų tekimo į JADIS tvarką. Duomenis apie akcininko atsiradimą į JADIS privalo pateikti bendrovės vadovas arba kitas fizinis asmuo įgaliotas teikti duomenis į JADIS. Pats duomenų tvarkytojas neturi teisės taisyti ar redaguoti į JADIS pateikto bendrovės akcininko sąrašo ar duomenų teikėjo prašymu pats įrašyti duomenų į JADIS.

Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintinuose Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nustatytu teisiniu reguliavimu.

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su atsakovės pozicija išdėstyta Sprendime, prašo jį panaikinti ir įpareigoti RC tenkinti jos 2024 m. gegužės 2 d. prašymą. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 275 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešojo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas, vykdydamas CPK numatytą pareigą, nutarties kopijas išsiuntė atsakovei. Nutarties pagrindu RC atliko pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, tačiau Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) esanti informacija apie Bendrovės dalyvius palikta nepakeista.

Pareiškėja sutinka, kad ABĮ ir Nuostatuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog pasikeitus uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, jos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi prievolę JADIS tvarkytojui pateikti šiuos duomenys, tačiau Bendrovės vadovas jokių veiksmų dėl pasikeitusių Bendrovės akcininkų duomenų nesiėmė. Pabrėžė, kad ji ir jos atstovė ne kartą raštu kreipėsi į Bendrovės vadovą su prašymu kreiptis į atsakovę ir įregistruoti akcininkų pasikeitimus, tačiau jis šiuos raginimus ignoravo. Akivaizdu, jog Bendrovės vadovo neveikimas lėmė tai, kad pasikeitę Bendrovės akcininkų duomenys iki šios dienos neįregistruoti. Tokiu būdu susiklostė situacija, kad tiek JAR, tiek JADIS išviešinti duomenys yra klaidingi.

Atkreipia dėmesį, jog Nuostatų 24 punktas teigia, kad asmuo pastebėjęs, kad JADIS nurodyti neteisingi, neišsamūs ar netikslus duomenys, turi reikalauti, kad jie būtu ištaisyti. JADIS tvarkytojui turi būti pateiktas rašytinis prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai bei informacija. JADIS tvarkytojas, nustatęs, jog prašymas pagrįstas, per penkias darbo dienas turi imtis veiksmų dėl klaidingų duomenų ištaisymo – kreiptis į duomenų teikėją su reikalavimu ištaisyti duomenis. Pareiškėja minėta teise ir pasinaudojo, tačiau atsakovė jos prašymą išnagrinėjo formaliai, nesiėmė jokių veiksmų neteisingiems JADIS duomenims ištaisyti. Atsakovė Sprendime taip pat nepaaiškino, kodėl nesivadovavo įsiteisėjusiose teismo nutartyje pateiktais duomenimis.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad RC privalėjo įvertinti, jog po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo pasikeitė Bendrovės akcininkų sąrašas ir patikslinti duomenis apie juridinio asmens dalyvius, todėl Sprendimas yra nepagrįstas bei naikintinas. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) pasisakydamas dėl JAR tvarkytojo pareigos užtikrinti duomenų teisingumą, naujai pateiktų duomenų palyginimas su registre esančiais yra būtinas ir privalomas registro tvarkytojui, atsižvelgiant į jam nustatytą priedermę užtikrinti, kad registre nebūtu įrašyti skirtingi nei nurodytieji dokumentuose ir registro tvarkytojui nepateikti duomenys ir informacija.

Atsakovė valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį, kad RC yra gauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. gegužės 15 d. nutartis, kurioje be kita ko nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimas padaryti įrašą viešame registre dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių 50 proc. Bendrovės akcijų.

Teigia, kad vadovaujantis JAR ir JADIS duomenimis Bendrovės vienintelis akcininkas yra A. U.. Duomenys apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus teikiami elektroniniu būdu Nuostatuose ir ABĮ nustatyta tvarka.

Nuostatų 11.1 papunktyje nustatyta, kad JADIS duomenis teikia juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ir steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip, arba kitas juridinio asmens vardu įgaliotas teikti duomenis JADIS fizinis asmuo, jei įgaliojimas pateiktas JADIS tvarkytojo nustatyta tvarka ir priemonėmis. Tuo tarpu Nuostatų 14 punkte vienareikšmiškai įtvirtinta, kad už duomenų teikėjų JADIS teikiamų duomenų teisingumą, teisėtumą, tikslumą ir pateikimą laiku įstatymu nustatyta tvarka atsako juridinio asmens valdymo organas. ABĮ 41¹ straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad už duomenų teikimą JADIS atsakingas yra bendrovės vadovas. Akivaizdu, jog duomenų apie Bendrovės dalyvius JADIS, prisijungdamas prie šios sistemos, teikia tik jos vadovas arba vadovo įgaliotas fizinis asmuo, kuris yra išskirtinai atsakingas už teikiamų duomenų teisingumą.

Akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje, kurioje buvo išsamiai analizuotos RC, kaip JADIS tvarkytojo teisės, JADIS teisinis reguliavimas, buvo padaryta vienareikšmė išvada, jog atsakovė, vykdydama JADIS tvarkytojo pareigas, negali pati įrašyti duomenų ar pakeisti jau JADIS esančių duomenų.

Atsakovės nuomone pareiškėja netinkamai interpretuoja Nuostatuose esančią teisės normą, įpareigojančią RC imtis veiksmų dėl klaidingų JADIS duomenų taisymo, kadangi klaidingų duomenų taisymas nereiškia naujų duomenų į JADIS įrašymo atsakovės iniciatyva, nes tokia teisė jai nesuteikta nei pagal teisės aktus, nei pagal teismų praktiką.

Pareiškėjos skundo teiginiai, jog Bendrovės vadovas vengia JADIS pateikti duomenis apie pareiškėją, kaip Bendrovės akcininkę, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi šiuo atveju ne dėl RC veiksmų yra galimai pažeidžiamos pareiškėjos teisės. Pabrėžia, kad pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiogiai neleista įstatymo, yra uždrausta. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, negali būti atsakinga už tai, kad Bendrovės vadovas nesiėmė veiksmų dėl JADIS duomenų keitimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl valstybės įmonės „Registrų centras“ 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. S-13416 (1.4 E) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alsurtė“ akcininko duomenų įrašymo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėja 2024 m. gegužės 2 d. kreipėsi į RC su prašymu įregistruoti, kad ji yra 50 proc. Bendrovės akcijų savininkė. Prašymas grindžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-175-567/2024.

Teismui pateiktuose JAR išrašuose nurodyta, kad A. U. yra 100 proc. Bendrovės akcijų savininkas, o nuo 2023 m. liepos 10 d. Bendrovės vadovo pareigas vykdo G. U..

Vertinant pareiškėjos kartu su 2024 m. gegužės 2 d. prašymu atsakovei pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties turinį matyti, kad teismas nutarė priteisti pareiškėjai 50 proc. Bendrovės akcijų, įregistruotų A. U. vardu.

Atsakovė išnagrinėjusi minėtą pareiškėjos prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė jo netenkinti. Sprendime pažymima, jog RC, kaip viešojo administravimo subjektas, tvarkydamas JADIS duomenis, gali veikti tik išimtinai jam suteiktų įgaliojimų ribose. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 2 punktą duomenų tvarkytojas privalo duomenis tvarkyti informacinių sistemų nuostatuose nustatyta tvarka. Akcentuojama, kad ABĮ ir Nuostatuose nustatyta tvarka duomenis apie Bendrovės akcininko atsiradimą į JADIS turi pateikti Bendrovės vadovas arba kitas fizinis asmuo juridinio asmens vardu įgaliotas teikti duomenis į JADIS. RC neturi teisinio pagrindo taisyti ar redaguoti į JADIS pateikto uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo ar duomenų teikėjo prašymu pats įrašyti duomenis į JADIS.

Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl aplinkybės ar atsakovė turi prievolę įregistruoti Bendrovės akcininkų pasikeitimą pagal jos 2024 m. gegužės 2 d. pateiktą prašymą, kurio pagrindu nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis, ar prašymu dėl akcininkų pasikeitimo įregistravimo turi kreiptis juridinio asmens valdymo organas (ar įgaliotas jo atstovas)).

ABĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023-05-01 iki 2024-07-01) 41¹ straipsnio 1 dalis teigia, kad juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikiami šie duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus: 1) duomenys apie akcininką, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2¹ dalyje; 2) akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų, akcijos nominali vertė; 3) akcijų įgijimas, nurodant įgijimo būdą (įsteigus uždarąją akcinę bendrovę, padidinus jos įstatinį kapitalą ar įgijus iš kito asmens) ir įgijimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų; 4) akcijų perleidimas, nurodant perleidimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų; 5) akcijų anuliavimas, nurodant anuliavimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų; 6) akcijų klasės konvertavimas, nurodant konvertavimo datą; 7) akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, nurodant akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimo datą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Uždarąją akcinę bendrovę įregistravus juridinių asmenų registre, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, parengti steigimo akto ar steigimo sutarties pagrindu, pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre. Pasikeitus uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo dienos (ABĮ 41¹ straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad vadovaujantis ABĮ 41¹ straipsnio 3 dalimi už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsakingas bendrovės vadovas.

Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis duomenų tvarkytojas įgyvendina duomenų valdysenos tikslus, valdymo ir tvarkymo principus ir privalo duomenis tvarkyti informacinių sistemų nuostatuose nustatyta tvarka ir užtikrinti, kad tvarkomi duomenys būtų teisingi, tikslūs, išsamūs ir nuolat atnaujinami.

Nuostatų (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2023-08-31 iki 2024-09-10) 10 punkte nustatyta, kad Sistemos tvarkytoja ir Sistemoje tvarkomų asmens duomenų tvarkytoja yra valstybės įmonė Registrų centras.

Nuostatų 11 punktas reglamentuoja, jog sistemai duomenis teikia: 1) juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ir steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip, arba kitas juridinio asmens vardu įgaliotas teikti duomenis Sistemai fizinis asmuo. Įgaliotas asmuo gali teikti duomenis, jei įgaliojimas pateiktas Sistemos tvarkytojo nustatyta tvarka ir priemonėmis; 2) kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės, kuriai perduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas, valdymo organas arba kitas kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės vardu įgaliotas teikti duomenis Sistemai fizinis asmuo. Įgaliotas asmuo gali teikti duomenis, jei įgaliojimas pateiktas Sistemos tvarkytojo nustatyta tvarka ir priemonėmis; 3) valstybės įmonė Registrų centras, teikianti Juridinių asmenų registro, Lietuvos Respublikos adresų registro, Lietuvos Respublikos gyventojų registro (valdytoja – Teisingumo ministerija) duomenis.

Už Nuostatų 11.1 papunktyje nurodytų duomenų teikėjų Sistemai teikiamų duomenų teisingumą, teisėtumą, tikslumą ir pateikimą laiku įstatymų nustatyta tvarka atsako juridinio asmens valdymo organas, o už Nuostatų 11.2 papunktyje nurodytų duomenų teikėjų Sistemai teikiamų duomenų teisingumą, teisėtumą, tikslumą ir pateikimą laiku įstatymų nustatyta tvarka atsako valdymo įmonės, kuriai perduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas, valdymo organas, jei įstatymuose nenurodyta kitaip (Nuostatų 14 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Už JADIS teikiamų duomenų teisingumą, teisėtumą, tikslumą ir pateikimą laiku atsakingas būtent bendrovės vadovas. JADIS tvarkytojas JADIS nuostatų 25 punkte nustatytais atvejais tik patvirtina ar atsisako patvirtinti sistemos duomenis arba atideda jų tvirtinimą, taip pat anuliuoja pateiktą dalyvių sąrašą ar atsisako jį anuliuoti šių nuostatų 27 punkte nustatytais atvejais (JADIS nuostatų 26 punktas). Taigi atsakovas VĮ Registrų centras, vykdydamas JADIS tvarkytojo pareigas, negali pats įrašyti duomenų ar pakeisti jau esančių duomenų JADIS. VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, inter alia (be kita ko), VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus (lot. intra vires). Taigi, kaip JADIS ar JAR tvarkytojas VĮ Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje yra griežtai saistomas jo veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų ir veikia išimtinai tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-20-381/2024).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą darytina išvada, kad RC, kaip JADIS tvarkytojas, turi teisę pakeisti JADIS esančius juridinio asmens duomenys, tik gavęs Nuostatuose nustatyta tvarka pateiktą juridinio asmens vadovo arba juridinio asmens vardu įgalioto teikti duomenis JADIS fizinio asmens prašymą tokius duomenys patikslinti. Atsakovė neturi teisės pati pakeisti jau JADIS esančių juridinio asmens duomenų.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėja neatitinka ABĮ ir Nuostatuose nustatyto subjekto, turinčio teikti prašymus patikslinti juridinio asmens duomenis esančius JADIS, apibrėžimo, t. y. ji nėra Bendrovės vadovė arba Bendrovės vardu įgaliotas asmuo teikti tokius prašymus RC, todėl konstatuotina, kad atsakovė priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą netenkinti pareiškėjos 2024 m. gegužės 2 d. prašymo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma, nenustačius valstybės įmonės „Registrų centras“ 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. S-13416 (1.4 E) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alsurtė“ akcininko duomenų įrašymo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos I. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl RC įpareigojimo imtis veiksmų klaidingiems duomenims ištaisyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo jos naudai iš atsakovės priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jie atmetami. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos I. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.