- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-31
- Bylos Nr.
- 2A-69-555/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 74.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei M. B. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, nustatyti sūnaus D., gimusio (duomenys neskelbtini) , ir dukters D., gimusios (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą pas ją, priteisti išlaikymą iš atsakovo sūnui ir dukrai kasmėnesinėmis išmokomis po 250 litų kiekvienam iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2004-10-16, tačiau santuoka nepavyko, dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Paaiškino, kad tuoj po santuokos įregistravimo ji supratusi, jog atsakovas netenkina jos lūkesčių dėl vyro vaidmens šeimoje, nes girtauja, nuolatos nebūna namuose, neturi pastovaus darbo, taip pat smurtauja. Nors atsakovas nevengia vaikų išlaikymo pareigos, tačiau materialinė parama vaikams turėtų būti teikiama pastoviau, o atsakovas to neužtikrina. Kadangi vaikams ji užtikrina normalias gyvenimo sąlygas, jų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai, priteisė iš R. B. sūnui D. B. ir dukrai D. B. išlaikymą po 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam iki jų pilnametystės, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2006-07-19, ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei ir dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atmetė.Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai dėl santuokos iširimo esant atsakovo kaltei nėra įtikinami, nes nenustatė, kad atsakovas iš esmės nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, smurto šeimoje faktai neįrodyti ir atsakovas kategoriškai pats nesutinka su ieškovės teiginiu, jog šeima yra iširusi. Atkreipė dėmesį, jog šalys santuokoje gyvena nepilnus dvejus metus, o per šį laiką šeimoje gimė du vaikai. Teismas sprendė, kad daryti išvadą, jog šalių santuoka yra galutinai iširusi dėl atsakovo kaltų veiksmų ir sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas, nėra pagrindo. Kadangi iš reikalavimo nutraukti santuoką, kuris teismo netenkintas, seka reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, tai pastarasis reikalavimas taip pat atmestas. Atsakovas fakto, kad teikia vaikams išlaikymą nereguliariai, neginčijo. Kadangi šalys gera valia nesutarė dėl teikiamų lėšų dydžio, išlaikymas vaikams šiuo metu yra neužtikrinamas, nes teikiamas nereguliariai ir tai pažeidžia vaikų teises, teismas priteisė ieškovės prašomą išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaikai yra mažamečiai, atitinkamai jų poreikiai šiuo metu nėra dideli.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo panaikinti ir civilinę bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Mano, kad teismas neišsamiai išaiškino visas turinčias reikšmę bylai aplinkybes ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Nurodo, kad su atsakovu Alytaus Policijos komisariate buvo pravestas prevencinis pokalbis dėl girtavimo ir smurto šeimoje, o tai iš dalies patvirtina atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Teigia, jog po santuokos sudarymo šalys kartu nepradėjo gyventi ir vesti šeimyninio gyvenimo, nes atsakovas nenorėjo gyventi ieškovės gyvenamojoje vietoje, per teismo duotus 6 mėnesius susitaikymui, šalys taip ir nesusitaikė, todėl neįmanoma atkurti šalių santuokinio gyvenimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas reiškia teismo pareigą taikyti procesines priemones sutuoktiniams sutaikyti, kad būtų išsaugota šeima; teismas turi aktyviai ginti nepilnamečių vaikų, nedarbingų, reikalingų paramos šeimos narių teises ir teisėtus interesus (CK 3.3 straipsnis). Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); nurodytoje normoje nustatyta šeimos bylą nagrinėjančio teismo teisė, bet ne pareiga, rinkti įrodymus – teismas savo iniciatyva galėtų rinkti įrodymus, kuriuos dėl tam tikrų aplinkybių šaliai sunku gauti. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus taip pat siejama su ieškinio pagrindą sudarančiomis ir teismo posėdyje paaiškėjusiomis aplinkybėmis; pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį teismas sprendžia, ar bylos aplinkybės yra tokios, kad siekiant apginti tam tikras šeimos nario teises yra pagrindas priimti sprendimą dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas.
Pagal CK 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK trečiosios knygos ketvirtajame skirsnyje numatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje susiaurinamos kaltės ribos, preziumuojant, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina, yra neištikimas ir kt. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais sutuoktinio kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais kitai šaliai pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Prašydama nutraukti santuoką dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės, ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes jis žiauriai elgėsi su ja - ieškove, pavartojęs alkoholinių gėrimų tapdavo agresyvus. Iš teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad šių įrodinėtinų faktų ieškovė neįrodė. Byloje nebuvo surinkta įrodymų apie netinkamą ieškovo elgesį šeimoje. Tačiau ieškovė tiek bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, jog sutuoktinis ja nesirūpina, kartu nebegyvena nuo pat santuokos sudarymo. Teismas, nagrinėjantis bylą nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, turi nuspręsti ar santuoka yra nutrūkusi, taip pat turi teisę priimti sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismui nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukti santuoką šiuo pagrindu galima nepriklausomai nuo to, ar abu sutuoktiniai yra pareiškę reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ar tik vienas. Konstatavus abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis, nenustatomas vieno ir kito sutuoktinio kaltės laipsnis, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes - kad šalys kartu negyvena nuo pat santuokos sudarymo, per teismo paskirtą terminą nesusitaikė, būtina išsiaiškinti, kokios priežastys sąlygojo lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos nebuvimą, nesirūpinimą šeima ir kitų pareigų nevykdymą, ir ar dėl šių priežasčių šalių santuoka nėra iširusi, ar dėl to nėra abiejų sutuoktinių pusių kaltė.
Kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad teismas negalėjo nutraukti santuokos dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui neprašius nutraukti santuokos dėl ieškovės kaltės. Teismui neištyrus ar šalių santuoka yra nutrūkusi, spręstina, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai taikė santuokos nutraukimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos, pripažintini pagrįstais, todėl teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo naikintina, ir šioje dalyje byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.