Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-445-238-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
1A-445-238-2013
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00844-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
D. I., V., I. V., D. I. K., V. V.
Nukentėjusysis
I. Ž.
Advokatai
Rimantas Bučma
Kategorijos

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-445-238/2013;

Teisėjas G. Endriukaitis Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00844-2011-6;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2013 m. birželio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arūno Paštuolio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Ž. M., nuteistajai D. I. K., jos gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nuteistajam V. V., nuteistosios I. V. gynėjai advokatei V. N., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. V. ir D. I. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. I. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 284 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui; I. V. nuteista pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 Litų) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios I. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista jos naudai solidariai iš I. V., V. V. ir D. I. K. 6000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. V., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. I. K. ir I. V. nuteistos pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad D. I. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2011 m. rugpjūčio 14 d. apie 23.00 val. viešoje vietoje - Kaune, prie (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje necenzūriniais ir įžeidžiančias žodžiais išplūdo nukentėjusiąją K. K., daužė jos buto duris. D. I. K. tęsiant savo nusikalstamą veiką, kaltinamieji D. I. K., V. V. ir I. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, (duomenys neskelbtini) namo kieme, pašalinių žmonių akivaizdoje, pasinaudodami nereikšminga dingstimi, prikibo prie nukentėjusiosios I. Ž., išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, elgdamiesi įžūliai visi trys stumdė I. Ž., V. V. sudavė I. Ž. smūgį ranka į galvą, dėl ko ši nugriuvo ant žemės, po to I. V. ir V. V. ne mažiau kaip 5 kartus įspyrė gulinčiai I. Ž. į įvairias kūno vietas, po to I. Ž. atsistojus ir išbėgus į (duomenys neskelbtini) gatvę, D. I. K., I. V. ir V. V. išbėgo paskui nukentėjusiąją į gatvę, I. V. beldė į I. Ž. buto langą, skambino durų skambučiu, laikydama rankose kibirą su skysčiu, grasino I. Ž. ją apipilti, V. V. grasino nukentėjusiajai I. Ž. rankoje laikytu kirviu, plūdo ją necenzūriniais žodžiais kartu su D. I. K., o po to, trenkęs rankose laikytu kirviu, sulankstė (duomenys neskelbtini) namo 1 buto palangę, I. V. nukentėjusiajai I. Ž. bandant patekti pro vartelius į namo kiemą, trenkė varteliais, prispausdama nukentėjusiajai dešinę ranką, ir ne mažiau kaip 5 kartus rankomis sudavė nukentėjusiajai į galvą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistoji I. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos nuosprendį ir sumažinti civilinį ieškinį. Nurodo, kad priteista suma jai yra labai didelė ir gaudama minimalų atlyginimą negali jos sumokėti. Papildomai akcentuoja, kad augina dukra, kuri turi specialių poreikių, todėl didelę dalį savo atlyginimo išleidžia jos išlaikymui.

Apeliaciniame skunde nuteistoji D. I. K. prašo sumažinti teismo nuosprendžiu skirtą bausmę ir civilinį ieškinį. Nurodo, kad nukentėjusioji I. Ž. jai nuolat daro spaudimą, kelią įtampą, siekdama nusipirkti jos butą. Kilusio konflikto metu pati nukentėjo, jai lūžo dešinės rankos plaštakos sąnarys ir trūko sausgyslė, tačiau per vėlai kreipėsi į medikus, todėl negali to įrodyti. Pažymi, kad I. Ž. kviesti liudytojai davė melagingus parodymus teisme.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios I. V. gynėja advokatė V. N. prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistoji D. I. K. ir jos gynėjas advokatas R. Bučma prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis V. V. prašė apeliacinius skundus spręsti teismo nuožiūra.

Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų I. V. ir D. I. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl neturtinės žalos iš I. V. ir D. I. K. priteisimo

Kaip galima suprasti iš nuteistosios I. V. apeliacinio skundo turinio, ji prašo sumažinti iš jos priteistą nusikaltimu nukentėjusiajai I. Ž. padarytą neturtinės žalos atlginimą iki 390 Lt. Nuteistoji D. I. K. apeliacinio skundo motyvuose nurodo, kad patenkinus I. Ž. civilinį ieškinį, nukentėjusiajai priteista suma yra per didelė.

Kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą, teismas tinkamai taikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas, nebuvo nukrypta ir nuo susiformavusios teismų praktikos. Kita vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Byloje nustatyta, kad I. V. ir D. I. K. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą tiesiogine tyčia, kurio padariniai – nukentėjusiosios I. Ž. nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų patyrė neigiamus išgyvenimus, ji patyrė fizinį skausmą bei stresą, taip pat pažeminimą, kurį lėmė ir tai, kad buvo sužalota kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata yra viena aukščiausių vertybių, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Išanalizavus nagrinėjamą bylą matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistųjų padarytos žalos sukeltas pasekmes, būtent į tai, kad nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą bei stresą, taip pat pažeminimą, kurį lėmė ir tai, kad ji buvo sužalota kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje, buvo įžeidinėjama necenzūriniais žodžiais, veika padaryta tyčiniais veiksmais. Teismas vertino kaltinamųjų turtinę padėtį, taip pat įvertino sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalą padariusių asmenų – nuteistųjų – interesų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sunkią nuteistųjų turtinę padėtį, nustatė, kad patirta neturtinė žala yra 6000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad abi nuteistosios yra sveikos, galinčios dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintys žmonės, todėl vien ta aplinkybė, kad šiuo metu jų pajamos yra nedidelės, negali būti laikoma išskirtine, dėl kurios neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas pažeidžiant nukentėjusiosios interesus. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą mažinti mažiau nei 6000 Lt nėra pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusiosios interesai ir teisingumo principas.

Dėl D. I. K. paskirtos bausmės

Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Vienas iš bausmės paskirties tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajai bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, kitas aplinkybes.

Skirdamas bausmę apeliantei, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Teismas, skirdamas bausmę D. I. K., atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, padarytas veikiant bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, atsižvelgė į kaltinamosios asmenybę – neteista (t. 1, b. l. 87), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b.l. 86), priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašyta (t. 1, b. l. 124), psichiatro įskaitoje neįrašyta (t. 1, b. l. 129). D. I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajai bausmė – viešieji darbai skirta pagrįstai.

Pagal BK 46 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti paskirta atlikti viešųjų darbų iki 480 valandų. Nuteistajai D. I. K. teismas nusprendė paskirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigodamas kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Kolegijos vertinimu, paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo bausmės dydį mažinti.

Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Bausmės rūšis ir dydis paskirtas tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.

Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistųjų D. I. K. ir I. V. apeliaciniai skundai atmetami, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistųjų D. I. K. ir I. V. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Arūnas PaštuolisEgidijus Jonas Grigaravičius