Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-11-27 · Civilinė byla Nr. 2-845-589/2018

Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
2-845-589/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08506-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Laurynas Samoška, Jolanta Činčikienė
Civilinė byla Nr. 2-845-589/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08506-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.3.1;3.2.6.1
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė,Sekretoriaujant Vilmai Bučaitei,Dalyvaujant ieškovui D. S.,Jo atstovei advokatei Jolantai Činčikienei,Atsakovo (duomenys neskelbtini) gimnazijos atstovui advokato padėjėjui Laurynui Samoškai,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) gimnazijai, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ir jo atstovė prašo pripažinti, jog V. S. atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, panaikinti (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus 2017-07-17 įsakymą Nr.K-50-(5.1) dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu, priteisti iš atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 19 d., tai yra už dvylika mėnesių, priteisti 1500 EUR neturtinės žalos atlydinimo. Ieškovas atsisako nuo reikalavimo priteisti kompensaciją už dalį nepanaudotų atostogų ir vidutinį darbo užmokestį už 2017 m. balandžio 25 d., kadangi atsakovas yra išmokėjęs kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir darbo užmokestį už šią dieną.

Ieškovė V. S. ieškinyje nurodė, kad ji buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. K-50-(5.1), jai buvo pritaikyta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, remiantis Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d., 237 str. 1 d. 3 p. Šis įsakymas buvo priimtas po tarnybinio pranešimo, kuriame buvo nurodyta, jog V. S. nebuvo darbe. Pateiktame paaiškinime dėl drausminės nuobaudos skyrimo, V. S. paaiškinusi, kad ji buvo nuvykusi į Vilniaus Santariškių klinikas, tačiau neturėjusi tai patvirtinančių įrodymų, todėl buvo priimtas įsakymas atleisti iš darbo už neatvykimą į darbą. Įsakyme buvo nurodyta, kad atleidimo diena nukeliama į dieną, kada baigsis V. S. laikinasis nedarbingumas. Įsakymas buvo išsiųstas elektroniniu paštu ir paštu. Darbo santykiai nutrūko 2017-07-19. V. S. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus, po to, kai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-21 nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Darbo ginčų komisija 2017 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą neatnaujinti V. S. praleisto termino prašymui pateikti išnagrinėti darbo ginčą bei atsisakė nagrinėti prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei su šiuo reikalavimu susijusių išmokų išieškojimo, praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. Su šiuo Darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovas nesutinka, kadangi mano, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad V. S. buvo tinkamai supažindinta su įsakymu. V. S. nurodo, kad ji (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) mokytojos pareigose dirbo nuo 1984 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. liepos 19 d. Į 2017-06-28 V. S. neatvyko dėl svarbių priežasčių, t.y. privalėjo nuvykti į VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro Neurologinių funkcijų tyrimo ir Neurologų konsultacijų kabinetus atlikti instrumentinį ir diagnostinį tyrimą bei konsultuotis pas neurologę. Kadangi buvo vasaros metas ir pamokos moksleiviams nevyksta, V. S. nurodo, jog ji planavo iš ryto ateiti į darbą ir dirbti iki 10.30, o vėliau vykti konsultacijų pas gydytojus. 2017-06-28 V. S. tapo žinoma, kad ją vežti žadėjusi giminaitė to padaryti dėl vaiko ligos, todėl ji išvyko į Vilnių anksti ryte. Dėl didelio streso ir susijaudinimo neinformavo gimnazijos direktoriaus , kad negali ateiti į darbą visą dieną. 2017-06-29 atvykusi į darbą, ji parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog buvo išvykusi į Vilnius, pas gydytojus. Jokių papildomų duomenų paprašyta nebuvo. 2017-06-30 V. S. buvo išvežta į Respublikinę Panevėžio ligoninę dėl pakilusio kraujo spaudimo. Buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2017-06-30 iki 2017-07-17. 2017-07-19 V. S. atvykus į darbą, ji buvo pakviesta pas direktorių, kur ji buvo informuota, kad yra atleista iš darbo dėl pravaikštos 2017-06-28. Ji buvo informuota, kad nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos nebuvimą darbe. V. S. nurodo, kad 2017-06-30, kai buvo išleista iš ligoninės, apsigyveno pas savo motiną, todėl savo gyvenamosios vietos adresu, jokio laiško neatsiėmė ir dėl to negalėjo pateikti jokių įrodymų. Darbdavys, skirdamas nuobaudą darbuotojui, turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Gimnazijos direktorius iš V. S. rašytinio paaiškinimo sužinojęs, kad ji neatvyko į darbą dėl svarbios priežasties, nustatydamas tik 3 dienų terminą rašytiniams įrodymams pateikti, specialiai ir sąmoningai siekė, kad tokie įrodymai nebūtų pateikti. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad toks administracijos elgesys įrodo tai, kad gimnazijai ji buvo nebereikalinga dėl 2017-04-13 nustatyto neįgalumo ir ją buvo norima kaip greičiai atsikratyti nemokant išeitinės išmokos. V. S. nuo 2016-01-28 iki 2016-06-20 nedirbo 141 kalendorinę dieną be pertraukos, nuo 2016-11-10 iki 2017-04-14 nedirbo 156 dienas. Dėl jos nedarbingumo administracija patyrė tam tikrų nepatogumų. Atvykus V. S. į darbą už neva neteisėtą neatvykimą į darbą 2017-04-19 ir nedalyvavimą mokytojų tarybos posėdyje, jai buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas. Šie įsakymai Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo panaikinti. 2017-04-19 V. S. buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal tuo metu galiojusio Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalį nuo 2017-06-19, vėliau terminas pratęstas dviem mėnesiams, kadangi ji raštu pateikė administracijai prašymą laikytis galiojančių įstatymų dėl termino neįgalius darbuotojus atleisti iš darbo. Įspėjimo terminas turėjo pasibaigti 2017-08-19, tačiau ji buvo atleista iš darbo anksčiau. Nors darbdavys kitą dieną sužinojo, kad V. S. buvo išvykusi į Vilnių pas gydytojus, tačiau nustatė itin trumpą terminą rašytiniams įrodymams pateikti, priėmė neteisėtą įsakymą dėl atleidimo iš darbo. V. S. pravaikštą jokių negatyvių pasekmių nesukėlė. Darbe ji nebuvo moksleivių atostogų metu, kai nevyko ugdymo procesas ir jai buvo privalu tik tvarkyti savo metodinę medžiagą. Šiurkščiu kvalifikuojamas darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuos kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Be to, administracijos sprendimas sukėlė V. S. dideles moralines kančias, pablogino sveikatą, dėl ko ji patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, kuriuos prašo kompensuoti priteisiant neturtinę žalą.

Ieškovas taip pat prašo atnaujinti terminą. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą neatnaujinti ieškovei praleisto procedūrinio termino prašymui pateikti išnagrinėti darbo ginčą bei atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, kad ieškovė praleido vieno mėnesio terminą, jį skaičiuojant nuo direktoriaus 2017-07-07 įsakymo priėmimo dienos, o ne tos dienos, kai ieškovė sužinojo apie priimtą įsakymą ir buvo atleista iš darbo, tai yra nuo 2017-07-19. Darbo kodekso 220 str. 1 dalyje nurodyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusiu susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujinamas. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinus svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Ieškovė, darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė, ji per komisijos nurodytą laikotarpį kreipėsi į teismą, paduodama ieškinį. Terminą prašo atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, tai yra dėl V. S. nedarbingumo, gydymosi ligoninėje.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jie palaiko ieškinyje suformuluotus reikalavimus, išskyrus ieškinio 4 punkte nurodytą reikalavimą. Pagal galiojančio naujo Darbo kodekso redakcija kompensacija yra priteisiama už dvylika mėnesių, todėl prašo priteisti tokio dydžio kompensaciją. Taip pat atsisako 5 punkte suformuluoto reikalavimo priteisti