- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-762-460/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00826-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- K. D.
- Atsakovas
- N. Š.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-762-460/2014
Teisėja Raimonda Kulberkienė (Proceso Nr. 2-25-3-00826-2013-4)
2014 m. birželio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-13-206/2014 pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovei N. Š. dėl žemės (miško) geodezinių matavimų įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre, patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo ir atsakovės reikalavimo, ir ieškovės K. D. (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Kretingos rajono apylinkės teismui 2013-07-11 pateikė ieškinį, juo prašė leisti įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre UAB „Kartografiniai projektai“ atliktus 1,4351 ha žemės sklypo. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus pagal matavimų byloje pateiktą planą be bendrasavininkės N. Š. sutikimo; priteisti 1 450 Lt už atliktus geodezinius matavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis jai priklauso 6900/13700 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o bendrasavininkei N. Š. 6800/13700 žemės skypo. Valstybės įmonės registrų centro pažymos duomenimis visas žemės sklypas sudaro 1,3700 ha. Ieškovei užsakius ir atlikus geodezinius matavimus, ginčo žemės sklypo plotas padidėjo iki 1,4351 ha. Ieškovė naujų matavimų duomenų negali įregistruoti Valstybės įmonėje „Registrų centras“, nes atsakovė nesutiko pasirašyti atliktuose geodeziniuose matavimuose, nors ne kartą buvo įspėta žodžiu. UAB „Kartografiniai projektai“ matininkas 2013-03-25 buvo surašęs pranešimą N. Š., kuriuo kvietė 2013-04-05 dalyvauti žemės sklypo ribų ženklinime, tačiau ji neatvyko, piktybiškai nepasirašo, tyčia vilkina dokumentų įforminimą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ginčo sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami tik ieškovės iniciatyva, o ne bendru bendrasavininkių sutarimu, antra, apie parengtus kadastrinius matavimus atsakovė nebuvo informuota, jai nebuvo pateiktas žemės sklypo planas po atliktų geodezinių matavimų. Manė, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį. Tikino, kad ieškovės nurodyta prašoma priteisti suma už geodezinius matavimus yra aiškiai nepagrįsta, nes paskaičiuota už du sklypus, o atsakovė nėra kito žemės sklypo bendrasavininkė. Be to, ieškovei priklauso didesnė dalis bendro žemės sklypo, kas reiškia, kad ieškovė galėtų reikalauti tik sumos proporcingos jos turimai žemės sklypo daliai. Su žemės sklypo planu po atliktų geodezinių matavimų atsakovė susipažino tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus. Kaip matyti iš pateikto plano kopijos, tokio plano sudarymu siekiama nustatyti ir naudojimosi tvarką žemės sklypu, atsakovei paskiriant mažesnės vertės pagal miško brandą dalį, tačiau tokio net reikalavimo nebuvo ieškinyje. Ieškovė nepagrįstai pasirinko pačius didžiausius darbų įkainius turinčią tokius darbus atliekančią įstaigą. Kadangi ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiavo pareikšdama nesąžiningą ir aiškiai nepagrįstą ieškinį ir už tai prašo ieškovei K. D. paskirti 10000 litų baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-01-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nusprendė leisti K. D. įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre UAB „Kartografiniai projektai“ atliktus 1,4351 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal matavimų byloje pateiktą planą be bendrasavininkės N. Š. sutikimo; atmesti kaip nepagrįstą reikalavimą dėl 1 450 Lt priteisimo iš N. Š.; atmesti reikalavimą paskirti iš K. D. 10 000 Lt baudą; priteisti iš K. D. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų N. Š.; priteisti iš K. D. ir N. Š. po 12 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-07-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog tik ieškovei pareiškus ieškinį teisme, kuriuo prašoma leisti be atsakovės sutikimo įregistruoti ieškovės užsakytų matavimų rezultatus, atsakovė pamatė, kad teismui yra pateiktas ginčo žemės sklypo planas ne tik su matavimais, bet ir su faktine naudojimosi tvarka. Pažymėjo, kad planai skiriasi nuo ieškovės prie ieškinio pateikto plano kopijos. Ieškovė ieškiniu pareikalavo priteisti iš atsakovės atliktų geodezinių matavimų išlaidas 1450 Lt, tai yra pusę ieškovės sumokėtos sumos pagal sutartį, nes iš viso matavimai jai kainavo 2900 Lt. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šį kaina yra ne tik už ginčo sklypo geodezinius matavimus, bet ir už dar kito ieškovės sklypo matavimus, apie kurio dydį, vertę ir kitų duomenų ieškovė šioje byloje neteikė. teismas išsiaiškino, kad pats žemės sklypo kadastrinis matavimas nebuvo nepagrįstas, nes atliktas ir nustatytas, kad ir labai nežymiai didesnis, bet kitas plotas. Prieš atliekant matavimus atsakovei N. Š. buvo tinkamai pranešta, taip pat buvo pranešta atliktus matavimus, ką padarė UAB „Kartografiniai projektai“ darbuotojas, tačiau pati N. Š. nedalyvavo ir nesprendė klausimo dėl jos atstovavimo atliekant geodezinius matavimus, nepakankamai domėjosi matavimo rezultatais, nors ir buvo kviečiama į UAB „Kartografiniai projektai“. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijaus, kad nevilkinti faktiškai atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų registracijos darbų, imtis priemonių negilinti šalių ginčo, teismas laiko, kad, remiantis CK 4.72 str., 4.75 str., yra pagrindas be atsakovės sutikimo leisti įregistruoti matavimų rezultatus pagal UAB „Kartografiniai projektai“ atliktus matavimus, užfiksuotus matavimų byloje. Tačiau teismas laiko, kad yra visiškai nepagrįstas ieškovės reikalavimas jai atlyginti už šiuos darbus, nes ji viena pati juos inicijavo, viena pasirinko darbus atliksiančią įmonę, kuri pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tikrai nebuvo pasirinkta vadovaujantis ekonomiškumo principais. Be to, ieškovė nesąžiningai pareikalavo apmokėti ir visiškai nepagrįstas išlaidas, ne tik kad nediferencijuotą sumą už jų bendrą su atsakove sklypą, iš kurio jai pačiai priklauso didesnė dalis, bet ir už visai kitą sklypą, iš viso nepateikdama jokių įrodymų apie konkretų išlaidų dydį dėl atsakovės žemės sklypo dalies matavimo išlaidų. atsakovė neturi atlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė turi atlyginti pusę atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias iš viso sudarė 600 Lt. atmeta kaip atsakovės reikalavimą pripažinti, kad teismui buvo pateiktas nesąžiningas ir aiškiai nepagrįstas ieškinys ir paskirti ieškovei 10000 Lt baudą.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-01-08 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 3 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 1 450 Lt už žemės sklypo kadastrinius matavimus; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovei priteista 300 Lt; priteisti ieškovei iš atsakovės 1 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai atmetė jos prašymą dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo, kurios sudaro 3 000 Lt, nors ieškinys buvo patenkintas visa apimtimi. Vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi mano, kad teismas privalėjo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai 1 450 Lt, kuriuos ji sumokėjo už atliktus kadastrinius matavimus. Mano, kad nurodyta suma yra priteistina iš atsakovės, nes ji šias išlaidas patyrė atlikdama bendro žemės sklypo kadastrinius matavimus. Apeliantė taip pat nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos buvo priteista 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei, teigia, kad teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, neturėjo jokio įstatyminio pagrindo priteisti atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies.
Atsiliepimas
Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis atmestinas visa apimtimi. Teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir tenkino apeliantės ieškinį iš dalies, tačiau teismas pagrįstai atsižvelgė į apeliantės procesinį elgesį, jos piktnaudžiavimą savo teisėmis, todėl teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, priteistas iš jos visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai bus pažeisti jos turtiniai interesai, nes teismas konstatavo, jog kreiptis apeliantei į teismą nebuvo jokio teisinio pagrindo, kadangi žemės sklypo kadastrinių matavimų byla buvo suformuota tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, nors apeliantė ir prašė priteisti 1 450 Lt už atliktus kadastrinius matavimus, tačiau nepateikė jokių tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės pateiktas kadastrinių matavimų planas byloje nebuvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri patikrina žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos atitiktį įstatymams bei žemės sklypo ribas su gretimų žemės sklypų ribomis. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų 2002-12-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 16.5 punktas numato, kad žemės sklypo planas turi būti suderintas su apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi. Minėtų taisyklių 29.8.14. punktas taip pat nustato, kad žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktas turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriaus vedėju. Šiuo atveju žemės sklypo planas su Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriumi nebuvo suderintas, tai reiškia, jog toks byloje pateiktas planas iš viso negali būti registruojamas viešajame registre. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į bylą įtraukta nebuvo, todėl akivaizdu, kad net ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo galima patikrinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos teisėtumo. Svarbu paminėti, kad po atliktų kadastrinių matavimų paaiškėjo, kad ieškovei priklausantis žemės sklypo plotas padidėjo.
Nors pirmosios instancijos teismas leido įregistruoti parengto žemės sklypo kadastrinius matavimus viešajame registre ir tokiu būdu sukūrė ydingą situaciją, leidžiančią įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus eliminuojant privalomą žemės sklypo kadastrinių matavimo atlikimo procedūrą, tai yra žemės sklypo kadastrinių matavimų plano derinimą Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos. Pažymėtina, kad žemės sklypo kadastrinės bylos atitikties įstatymams bei ribų suderinamumą su gretimais žemės sklypais pirmosios instancijos teismas netikrino, nes tai yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencija.
Taigi, teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismui pateikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesuderintus su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ši institucija privalėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir turėjo pasisakyti dėl pateikto žemės sklypo plano įregistravimo viešajame registre. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Patikrinus pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą apeliacine tvarka konstatuotina, kad jis naikinimas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, nes į bylą nebuvo įtrauktas trečiasis suinteresuotas asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, tai yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl to apeliacinio skundo argumentai bei atsiliepimo motyvai neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kretingos rajono apylinkės 2014 m. sausio 8 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.