Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Eugenijus Antanauskas Baudž. byla Nr. 1A-74-174/2014 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00426-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.4.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuOSPRENDis

2014 m. birželio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Rumbinaitės ir civilinės ieškovės TEO LT, AB, atstovės advokatės Ramutės Agnės Šimašienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme; V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nuosprendžiu atmestas TEO LT, AB, civilinis ieškinys dėl 724,55 Lt žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. ir V. K. buvo kaltinami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2013 m. kovo 16 d., apie 10.33 val., jie, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, o būtent: vartodami necenzūrinius žodžius prieš AB TEO, LT, darbuotoją S. R. ir atitraukdami jį nuo durų bei apkabindami per kaklą, neleido pastarajam įeiti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę. S. R. įsėdus ir užsirakinus tarnybiniame automobilyje „Opel Combo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. ir V. K. bandė patekti į jį, o nepavykus lankstė priekinio stiklo valytuvus, subraižė varikio gaubtą, sulankstė galinį valstybinį automobilio numerį, taip padarydami AB TEO LT 724,55 Lt žalą, ir apipylę automobilį turimais alkoholiniais gėrimais, akivaizdžiai ant automobilio nusišlapino. Taip rodydami nepagarbą aplinkiniams, V. P. ir V. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė J. Rumbinaitė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

V. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – 25 MGL dydžio (3 250 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 145 MGL dydžio (18 850 Lt) baudą.

V. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) baudą.

Prokurorės teigimu, teismo nuosprendžiu padaryta išvada neva neįrodyta, kad V. P. ir V. K. padarė jiems inkriminuojamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog: „Tiek V. P., tiek V. K. kategoriškai neigia, kad buvo priėję prie „Teo“ tarnybinio automobilio ir sugadino jo kapoto dangtį, sulankstė galinį valstybinį numerį, laistė ant automobilio alkoholinius gėrimus ir ant jo abu nusišlapino. Jų kaltė dėl veiksmų prie automobilio byloje įrodinėjama tik nukentėjusiojo S. R. parodymais. Remtis vien šiais nukentėjusiojo parodymais sprendžiant kaltinamųjų kaltės klausimą nėra galimybės, kadangi šie nukentėjusiojo parodymai yra gana abstraktūs ir nekonkretizuoti. Be to jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis nurodo, kad visus veiksmus prie automobilio atliko abu kaltinamieji, ir jis negali pasakyti, ką konkrečiai padarė vienas ar kitas kaltinamasis. Vienintelis įrodymas, kuris galėtų patvirtinti S. R. parodymus, yra policijos pareigūno padarytos automobilio nuotraukos, tačiau jos taip pat nėra informatyvios. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad pakelti automobilio valytuvai, truputi pasuktas ir atlenktas automobilio galinis valstybinis numeris bei ant vairuotojo durelių vienoje vietoje matosi nubėgusio skysčio pėdsakai. Jokių variklio kapoto pažeidimų ar subraižymų nuotraukose neužfiksuota. Be to, jei abu kaltinamieji būtų šlapinęsi ant automobilio bei dar abu būtų pilstę ant jo turimus alkoholinius gėrimus, skysčio nutekėjimai turėtų būti matomi įvairiose automobilio vietose, tačiau pateiktose nuotraukose tai neužfiksuota. Kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes, tuo pačiu patvirtinančių kaltinamųjų kaltę, byloje surinkta nėra.“

Prokurorė su šia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad teismas be pagrindo nevertino byloje esančių įrodymų visumos, vadovavosi vien tik kaltinamųjų, kurie įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, parodymais, o nukentėjusiojo S. R. parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, logiški ir atitinkantys bylos aplinkybes, taip pat liudytojų parodymus bei kitus bylos duomenis nepagrįstai atmetė. Nors teismas ir nurodė, kad kaltinamieji neigė, jog sugadino TEO tarnybinį automobilį ir jį apšlapino, o jų kaltė yra įrodinėjama tik nukentėjusiojo parodymais, tačiau prokurorė pažymi, kad visų pirma nukentėjusysis S. R. buvo nurodęs, kad jis įvykio dieną tarnybiniu automobiliu atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir bandė įeiti į laiptinę, nes turėjo atlikti darbo funkcijas 19 bute, tuo metu kaltinamieji viešoje vietoje – prie namo esančio suoliuko vartojo alkoholinius gėrimus ir vienas iš jų ne tik pradėjo žodinį konfliktą, bet ir nukentėjusįjį nustūmė nuo durų, kad šis nepatektų į laiptinę. Prokurorė pabrėžia, kad tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino kaltinamasis V. P., tačiau tokį savo elgesį šis pateisino tuo, kad jam nepatiko tai, jog, kaip jis suprato, S. R. pradėjo skambinėti telefonspyne į visus butus, dėl to pažadino jo vaiką, nors tokius jo parodymus S. R. paneigė, nurodydamas, kad jis paskambino tiesiai į jam reikalingą butą, nes jau atvykdami pas klientą, jie žino patekimo į laiptinę kodą. Nors įvykio metu nebuvo kitų pašalinių asmenų, kurie patvirtintų ar paneigtų įvykio aplinkybes, tačiau prokurorė pažymi, kad kaltinimas pagrįstas ne tik nukentėjusiojo S. R. nuosekliais parodymais, bet ir kita bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad būtent jis, matydamas, jog konfliktas nesiliauja ir dėl to jis negali tęsti darbo funkcijų, iškvietė policijos pareigūnus, kuriems papasakojo tas pačias aplinkybes bei nurodė apgadintą tarnybinį automobilį, kurį policijos pareigūnai nufotografavo ir pateikė prie bylos nuotraukas. Be to, nukentėjusysis S. R. apie įvykį informavo ne tik policijos pareigūnus, bet ir savo darbovietės vadovą M. L.. Pastarasis apklausiamas teisme nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir nukentėjusysis S. R., kuris ir akistatų su kaltinamaisiais metu patvirtino savo parodymus, tai, prokurorės teigimu, tik patvirtina, kad būtent nukentėjusiojo S. R., o ne kaltinamųjų V. P. ir V. K. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo logiški, nuoseklūs ir atitinkantys bylos faktines aplinkybes.

Be to, teismas, priimdamas V. P. ir V. K. išteisinamąjį nuosprendį, kaip vieną iš motyvų nurodė tai, kad nukentėjusysis S. R. negalėjo nurodyti, kuris konkrečiai iš kaltinamųjų padarė automobilio apgadinimus. Tačiau, prokurorės teigimu, tai nesudaro pagrindo atleisti V. P. ir V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi, kaip yra nurodęs S. R., kaltinamieji abu lankstė lango valytuvus, abu pilstė turėtus alkoholinius gėrimus, paskui vienas iš kaltinamųjų bandė nuplėšti priekinį automobilio numerį, tačiau jam nepavykus, antrasis nuplėšė galinį automobilio numerį, po to abu nusimovę kelnes nusišlapino ant automobilio. Todėl akivaizdu, jog abu kaltinamieji bendrais veiksmais viešoje vietoje elgdamiesi įžūliai ir sugadindami svetimą turtą – TEO LT, AB, automobilį, padarė viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Be to, prokurorė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad minėtus nukentėjusiojo parodymus patvirtina policijos pareigūnų įvykio vietoje darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti sulankstytas automobilio numeris, pakelti valytuvai, nubėgusi skysčio žymė. Nors teismas ir nurodė, kad iš nuotraukų nesimato padaryti automobilio gaubto įbrėžimai, tačiau kaltinamiesiems yra inkriminuojamas ne vien tik gaubto įbrėžimas, bet ir kiti automobilio apgadinimai bei įžūlus elgesys prieš nukentėjusįjį. Apibendrinus visas aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog V. P. ir V. K. ne tik savo įžūliais bendrais veiksmais sutrukdė TEO LT, AB, darbuotojui atlikti darbo funkcijas, bet ir apgadino automobilį, padarydami turtinę žalą TEO LT, AB, tai rodo, jog pastarieji sąmoningai, tyčia, pamynę visuomenės moralės normas ir elementarias elgesio taisykles, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o neigdami savo kaltę siekė išvengti žalos atlyginimo ir baudžiamosios atsakomybės.

Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad: „<...> V. P. ir V. K. šioje byloje buvo kaltinami pagal LR BK 284 str. 1d., kurios esminiai skirtumai nuo veikos, numatytos LR BK 284 str. 2 d., yra įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai. Kaltinamajame akte nei vienas iš šių požymių nėra nurodytas ir išskirtas. Šie požymiai nėra nurodyti ir ikiteisminio tyrimo metu V. P. pareikštame įtarime. Tik V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareikštame įtarime nurodytas požymis – įžūlus elgesys, tačiau tolimesniame veikos aprašyme, kaip galima suprasti, kalba eina apie vandališkus veiksmus ir patyčias, tačiau šie požymiai kaltinamiesiems nėra inkriminuoti.“

Prokurorės teigimu, nors teismas ir teisingai nurodė, jog kaltinime nebuvo nurodytas požymis – įžūlus elgesys, tačiau minėtas požymis buvo nurodytas įtarime, o dėl techninės klaidos nenurodytas kaltinime. Prokurorės nuomone, šio požymio neįrašymas į kaltinimą nesudaro pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi šis požymis yra aiškus iš nusikalstamos veikos aprašymo, atitinka faktines bylos aplinkybes, o iš jų visumos matyti, kad kaltinamieji veikė įžūliai prieš nukentėjusįjį.

Civilinės ieškovės atstovės nuomone, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, o spręsdamas civilinės ieškovės TEO LT, AB, pareikštą 724,55 Lt civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad kaltinamųjų kaltė dėl TEO LT, AB, automobilio sugadinimo įrodinėjama tik nukentėjusiojo S. R. parodymais ir kad šie parodymai yra abstraktūs bei nekonkretizuoti, jo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Su tokia teismo išvada apeliantė nesutinka. Nurodo, kad S. R. parodymai yra nuoseklūs tiek iš karto po įvykio duodant paaiškinimus policijos pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad atvykus vykdyti darbo pareigas – šalinti interneto gedimą bute, adresu (duomenys neskelbtini), prie minėto namo įvyko konfliktas su kaltinamaisiais V. P. ir V. K., pastarieji neleido jam įeiti į minėto namo laiptinę, apstumdė, apsižodžiavo. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų negalėdamas patekti pas klientą, S. R. iškvietė policijos pareigūnus ir sėdėjo užsirakinęs TEO LT, AB, tarnybiniame automobilyje. Priėję prie tarnybinio automobilio abu kaltinamieji bandė atidaryti automobilio duris, nepavykus atidaryti pradėjo laužyti priekinio lango valytuvus, norėjo nuimti priekinį automobilio numerį, atlupo galinį automobilio numerį, alkoholiniais gėrimais aplaistė automobilį ir subraižė automobilio kapotą, po to abu apšlapino automobilį. Teismas rėmėsi nukentėjusiojo S. R. ir kaltinamųjų V. P. bei V. K. parodymais tik iki tam tikros įvykių dalies, o būtent iki TEO LT, AB, automobilio sugadinimo aplinkybių. Dėl automobilio sugadinimo aplinkybių teismas pasirinko tikėti tik kaltinamųjų parodymais, atmesdamas nuoseklius, logiškus nukentėjusiojo S. R. parodymus, kuriuos patvirtina ir policijos pareigūnų pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti automobilio apgadinimai, bei kaip liudytojo apklausto nukentėjusiojo S. R. vadovo M. L., kurį apie apgadintą tarnybinį automobilį iškart po įvykio informavo S. R., parodymai. Padarytos žalos dydį patvirtina į bylą pateikta UAB ARMI serviso pateikta remonto sąmata. Teismas kaip vieną išteisinamojo nuosprendžio motyvų nurodė tai, kad nukentėjusysis S. R. nurodė, jog visus veiksmus prie automobilio atliko abu kaltinamieji, ir jis negali pasakyti, ką konkrečiai padarė vienas ar kitas kaltinamasis. Kai žala nukentėjusiajam padaroma bendrais kaltininkų veiksmais, pagal civilinę teisę taikoma solidarioji atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalis). Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, konstatuojama, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis (CK 6.280 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininkų nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. TEO LT, AB, padaryta žala atsirado dėl kaltinamųjų V. P. ir V. K. neteisėtų veiksmų, jie padarytą žalą privalo atlyginti solidariai.

Prokurorė prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės J. Rumbinaitės apeliacinį skundą tenkinti.

Civilinės ieškovės TEO LT, AB, atstovė advokatė R. A. Šimašienė prašo civilinės ieškovės TEO LT, AB, apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintieji V. P. ir V. K. bei jų advokatai J. Surblys ir A. Lekstutis prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės J. Rumbinaitės ir civilinės ieškovės TEO LT, AB, atstovės advokatės R. A. Šimašienės apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokurorės ir civilinės ieškovės TEO LT, AB, atstovės apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendis dėl V. P. ir V. K. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl V. P. ir V. K. nekaltumo sutrikdžius visuomenės tvarką ir rimtį, todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis V. P. ir V. K. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje V. P. ir V. K. buvo kaltinami tuo, kad 2013 m. kovo 16 d., apie 10.33 val., jie, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, t. y. vartodami necenzūrinius žodžius prieš AB TEO, LT, darbuotoją S. R. ir atitraukdami jį nuo durų bei apkabindami per kaklą, neleido pastarajam įeiti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę. S. R. įsėdus ir užsirakinus tarnybiniame automobilyje, V. P. ir V. K. bandė patekti į jį, o nepavykus – lankstė priekinio stiklo valytuvus, subraižė varikio gaubtą, sulankstė galinį valstybinį automobilio numerį, taip padarydami AB TEO LT 724,55 Lt žalą, ir apipylę automobilį turimais alkoholiniais gėrimais, akivaizdžiai ant automobilio nusišlapino. Taip rodydami nepagarbą aplinkiniams, V. P. ir V. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė išvadą, jog byloje surinktų įrodymų V. P. ir V. K. kaltei dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagrįsti nepakanka. Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų V. P. ir V. K. kaltei dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarymo pagrįsti, išskyrus nukentėjusiojo S. R. parodymus, kurie, teismo nuomone, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti ir jų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, yra nepagrįsta.

Pažymėtina, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Pirmosios instancijos teismas šios nuostatos nepaisė ir neįvertinęs visų byloje esančių duomenų visumos padarė neteisingą išvadą, jog byloje surinkti duomenys nėra pakankami padaryti išvadą, kad V. P. ir V. K. padarė jiems inkriminuojamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos bei padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą dėl V. P. ir V. K. nekaltumo sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu teismas ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tai iš esmės lėmė teismo išvadą sprendžiant V. P. ir V. K. kaltės klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinktų duomenų nepakanka padaryti išvadą, kad V. P. ir V. K. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. kovo 16 d., apie 10.33 val., V. P. ir V. K., sėdėdami prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), laiptinę, vartojo alkoholinius gėrimus ir kad tuo metu, kai S. R., atvykęs prie minėto namo tarnybiniu automobiliu pagal pranešimą dėl TEO interneto gedimo minėto namo 22 bute pašalinimo, norėjo įeiti į šio namo laiptinę, tarp V. P. ir S. R. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu pastarieji vartojo necenzūrinius žodžius prieš vienas kitą. Tačiau V. P. ir V. K. kategoriškai neigė, kad tuo metu, kai S. R. įsėdo į tarnybinį automobilį „Opel Combo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį TEO LT, AB, jie buvo priėję prie šio automobilio ir lankstė priekinio stiklo valytuvus, subraižė varikio gaubtą, sulankstė galinį valstybinį automobilio numerį, laistė ant automobilio alkoholinius gėrimus ir abu ant jo nusišlapino.

Nors apylinkės teismas teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje V. P. ir V. K. gėrė alkoholinius gėrimus ir kad tarp V. P. bei S. R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie tarpusavyje vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais, tačiau padarė neteisingą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų V. P. bei S. R. kaltei dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagrįsti nepakanka.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, išteisindamas V. P. ir V. K. dėl jiems pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nurodė, kad kaltinamųjų kaltė dėl veiksmų prie automobilio byloje įrodinėjama tik nukentėjusiojo S. R. parodymais, kurie, teismo nuomone, yra gana abstraktūs ir nekonkretizuoti, be to, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusysis nurodė, jog visus veiksmus prie automobilio atliko abu kaltinamieji, tačiau jis negalėjo pasakyti, ką konkrečiai padarė vienas ar kitas kaltinamasis. Pasak teismo, vienintelis įrodymas, kuris galėtų patvirtinti S. R. parodymus, yra policijos pareigūno padarytos automobilio nuotraukos, tačiau jos taip pat nėra informatyvios. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad pakelti automobilio valytuvai, truputį pasuktas ir atlenktas automobilio galinis valstybinis numeris ir ant vairuotojo durelių vienoje vietoje matyti nubėgusio skysčio pėdsakai. Jokių variklio kapoto pažeidimų ar subraižymų nuotraukose neužfiksuota. Be to, teismo nuomone, jei abu kaltinamieji būtų šlapinęsi ant automobilio ir dar abu būtų pilstę ant jo turimus alkoholinius gėrimus, skysčio nutekėjimai turėtų būti matomi įvairiose automobilio vietose, tačiau pateiktose nuotraukose tai neužfiksuota. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad remtis vien nukentėjusiojo parodymais sprendžiant kaltinamųjų kaltės klausimą nėra galimybės. Tačiau su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Nors V. P. ir V. K. neigė, kad jie buvo priėję prie S. R. tarnybinio automobilio ir lankstė priekinio stiklo valytuvus, subraižė varikio gaubtą, sulankstė galinį valstybinį automobilio numerį, laistė ant automobilio alkoholinius gėrimus ir abu ant jo nusišlapino, tačiau tokius jų parodymus paneigia nuoseklūs ir esminėmis detalėmis sutampantys nukentėjusiojo S. R. ir kaip liudytojo apklausto M. L. parodymai, byloje pateiktos policijos pareigūnų įvykio vietoje darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti S. R. tarnybinio automobilio „Opel Combo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo S. R. parodymų, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, jis 2013-03-16 gavęs pranešimą, kad reikia pašalinti TEO interneto gedimą bute, adresu (duomenys neskelbtini), apie 11.00 val., tarnybiniu automobiliu atvažiavo prie minėto namo ir ėjo į laiptinę, kad patektų į 22 butą. Tačiau prie laiptinės lauke sėdėję ir alkoholinius gėrimus vartoję du neblaivūs vyriškiai, kaip vėliau buvo nustatyta – V. P. ir V. K., neleido jam įeiti į namo laiptinę, atitraukdami jį nuo durų ir pasakydami, kad jis į laiptinę neis. Tuo metu tarp jų kilo konfliktas, jo metu jie apsižodžiavo. Tada S. R. jiems pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, nes jie trukdo jam dirbti savo darbą. Kadangi V. P. ir V. K. ir toliau neleido jam patekti į namo laiptinę, užstodami kelią, jis iškvietė policijos pareigūnus, o pats atsisėdo į tarnybinį automobilį „Opel Combo“, iš vidaus užsirakino automobilio dureles ir laukė policijos pareigūnų. Tuo metu V. P. ir V. K. priėjo prie automobilio ir bandė atidaryti dureles, nepavykus to padaryti, jie pradėjo laužyti priekinio lango valytuvus, norėjo nuimti priekinį numerį, atlupo galinį automobilio numerį, pilstė ant automobilio su savimi turėtus alkoholinius gėrimus. Po to abu ant automobilio nusišlapino, subraižė automobilio kapotą.

Nors tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų, galinčių patvirtinti ar paneigti įvykio aplinkybes, byloje nėra, tačiau netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo M. L. parodymai, policijos pareigūno įvykio vietoje darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti automobilio „Opel Combo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai. Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kad S. R. pažinojo V. P. ir V. K. ir būtų suinteresuotas juos apkalbėti ar neteisingai apkaltinti, juolab kad ir patys V. P. ir V. K. neneigė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku konfliktavo su S. R., tik jie skirtingai nei nukentėjusysis aiškino konflikto kilimo priežastis bei neigė, kad buvo priėję prie S. R. tarnybinio automobilio ir jį apgadino, apipylė alkoholiniais gėrimais ir abu nusišlapino ant automobilio. Pažymėtina, kad S. R. iš karto po to, kai V. P. ir V. K. neleido jam įeiti į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, taip trukdydami jam atlikti darbo funkcijas, pastaruosius prieš tai įspėjęs, kad iškvies policijos pareigūnus, jeigu jie ir toliau kabinėsis ir neleis jam dirbti savo darbo, o šiems ir toliau neleidus įeiti jam į minėto namo laiptinę, iškvietė policijos pareigūnus ir laukė jų užsirakinęs tarnybiniame automobilyje. Tuo metu V. P. ir V. K. priėję prie automobilio bandė atidaryti dureles, nepavykus to padaryti, jie pradėjo lankstyti priekinio stiklo valytuvus, norėjo nuimti priekinį automobilio valstybinį numerį, nepavykus to padaryti, sulankstė galinį automobilio valstybinį numerį, pilstė ant automobilio alkoholinius gėrimus ir abu ant jo nusišlapino. Atvykusiems policijos pareigūnams S. R. papasakojo įvykio aplinkybes bei parodė apgadintą tarnybinį automobilį „Opel Combo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį policijos pareigūnai nufotografavo ir pateikė prie bylos kompiuterines nuotraukas. Iš byloje esančių fotonuotraukų (t 1, b. l. 23–25), kuriose užfiksuotas automobilis „Opel Combo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pakelti automobilio valytuvai, truputį pasuktas, sulankstytas automobilio galinis valstybinis numeris (vairuotojo pusės numerio dalis nulenkta į apačią), ant kairės pusės vairuotojo priekinių durelių matosi skysčių nubėgimo žymės, ant grindinio prie tų pačių automobilio durelių taip pat matosi skysčių dėmės.

Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šiose policijos pareigūnų darytose automobilio „Opel Combo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukose variklio kapoto pažeidimų ar subraižymų neužfiksuota, tačiau pažymėtina, kad V. P. ir V. K. inkriminuotas ne tik automobilio variklio gauto subraižymas, bet ir kiti kaltinime nurodyti automobilio apgadinimai bei įžūlus elgesys prieš nukentėjusįjį. Be to, priešingai nei konstatavo teismas, teigti, kad pateiktos policijos pareigūno darytos minėto automobilio nuotraukos yra neinformatyvios, nėra pagrindo, nes, kaip minėta, iš šių nuotraukų akivaizdžiai matyti pakelti automobilio valytuvai, nulenktas automobilio galinis valstybinis numeris, ant vairuotojo pusės durelių bei ant grindinio prie šių durelių akivaizdžiai matyti nubėgusio skysčio pėdsakai, o tai visiškai sutampa su nukentėjusiojo S. R. ir liudytojo M. L. parodymais. Be to, nors teismas nurodė, kad jeigu abu kaltinamieji būtų šlapinęsi ant automobilio bei dar abu būtų pilstę ant jo turimus alkoholinius gėrimus, skysčio nutekėjimų turėtų būti matyti įvairiose automobilio vietose, o pateiktose nuotraukose tai neužfiksuota, tačiau kolegija pažymi, jog vien tai, kad skysčių nutekėjimo žymės matyti tik ant vairuotojo pusės durelių bei šalia ant grindinio, nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, kad V. P. ir V. K. abu pilstė ant automobilio turėtus alkoholinius gėrimus bei abu nusišlapino ant automobilio, tuo labiau kad automobilis nufotografuotas tik iš priekio, iš galo ir iš vairuotojo pusės šono. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas J. G. parodė, kad pagal iškvietimą jam atvykus į įvykio vietą TEO darbuotojas S. R. nurodė, kad jis buvo užpultas dviejų jaunuolių, kurie apgadino jo tarnybinį automobilį. Apžiūrėjęs nurodytą automobilį jis matė, kad automobilis yra apgadintas ir aplaistytas, jis nufotografavo automobilio apgadinimus bei surašė tarnybiniame pranešime, o S. R. nurodyti asmenys buvo sulaikyti ir nuvežti į pirmąjį policijos komisariatą. Liudytojas J. G. pažymėjo, kad sulaikyti asmenys, kaip vėliau buvo nustatyta – V. P. ir V. K., buvo neblaivūs, be to, su savimi turėjo brendžio, nors sulaikant jie nesipriešino, tačiau akivaizdžiai tyčiojosi iš TEO darbuotojo S. R. ir jį įžeidinėjo. Nors liudytojas J. G. tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, tačiau jis patvirtino nukentėjusiojo parodymus dėl automobilio apgadinimų, be to, nurodė, jog apžiūrint automobilį akivaizdžiai matėsi ne tik apgadinimai, bet ir tai, kad automobilis yra aplaistytas, be to, nurodė, kad V. P. ir V. K. viešoje vietoje tyčiojosi iš TEO darbuotojo S. R., pasakydami jam necenzūrinius žodžius.

Be to, nukentėjusysis S. R. apie įvykį pranešė ir tiesioginiam savo darbo vadovui M. L.. Apklausiamas teisme kaip liudytojas M. L. patvirtino, kad 2013-03-16, apie 13 val., jam paskambino S. R. ir pranešė apie tai, kad 2013-03-16, apie 10.00 val., prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), du neblaivūs asmenys tyčia apgadino TEO priklausantį automobilį „Opel Combo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis negalėjo įvykdyti užsakymo. Sužinojęs apie įvykį, jis apie 13.00–14.00 val. apžiūrėjo TEO priklausantį automobilį „Opel Combo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir matė visus apgadinimus. Nors liudytojas M. L. tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, tačiau netikėti jo parodymais nėra pagrindo, nes jie sutampa su nukentėjusiojo parodymais, be to, šis liudytojas nurodė, kad jis netrukus po to, kai S. R. jam pranešė apie įvykį, apžiūrėjo minėtą TEO priklausantį automobilį ir matė visus jo apgadinimus, kurie, kaip nurodė, sutampa su policijos pareigūnų fotonuotraukose užfiksuotais automobilio apgadinimais.

Kolegija, atsižvelgdama į aptartų įrodymų visumą, nustato, kad V. P. ir V. K. 2013 m. kovo 16 d., apie 10.33 val., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, t. y. vartodami necenzūrinius žodžius prieš TEO LT, AB, darbuotoją S. R. ir atitraukdami jį nuo durų bei apkabindami per kaklą, neleido pastarajam įeiti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę. S. R. įsėdus ir užsirakinus tarnybiniame automobilyje V. P. ir V. K. bandė patekti į jį, o nepavykus – lankstė priekinio stiklo valytuvus, subraižė varikio gaubtą, sulankstė galinį valstybinį automobilio numerį, taip padarydami AB TEO LT 724,55 Lt žalą, ir apipylę automobilį turimais alkoholiniais gėrimais, akivaizdžiai ant automobilio nusišlapino. Taip rodydami nepagarbą aplinkiniams V. P. ir V. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. V. P. ir V. K. veika atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kolegijai nekyla abejonių, jog V. P. ir V. K. nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme ir kad anksčiau aptarti įžūlūs V. P. ir V. K. veiksmai sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, nes kaip liudytojas apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas J. G. parodė, jog jam pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą V. P. ir V. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčiojosi iš TEO darbuotojo S. R. ir įžeidinėjo, matė apgadintą ir aplaistytą jo tarnybinį automobilį, tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl prieš jį V. P. ir V. K. atliktų chuliganiškų veiksmų ir jam priklausančio tarnybinio automobilio apgadinimo.

Nors, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, V. P. ir V. K. pareikštame kaltinime nebuvo nurodytas požymis – įžūlus elgesys, tačiau kolegija tai vertina kaip techninę klaidą, neturinčią įtakos V. P. ir V. K. padarytos veikos kvalifikavimui, kadangi šis požymis – įžūlus elgesys – yra aiškus iš nusikalstamos veikos aprašymo ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Taigi, nors V. P. ir V. K. savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo neigė, byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. P. ir V. K. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas, išteisindamas V. P. ir V. K. dėl jiems pareikšto kaltinimo, neteisingai nuosprendyje aptarė ir įvertino įrodymų visumą, dėl to padarė nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai juos išteisino dėl viešosios tvarkos pažeidimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir V. P. bei V. K. priimtinas nauja apkaltinamasis nuosprendis.

Skirdama bausmę V. P. bei V. K. kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltininkų asmenybes (V. P. anksčiau vieną kartą teistas, V. K. neteistas, abu dirba, bausti administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų), į bylos aplinkybes, V. P. bei V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), V. K. pirmą kartą teisiamas už nesunkų nusikaltimą, tuo tarpu V. P. teisiamas antrą kartą, anksčiau V. P. bei V. K. ne kartą buvo bausti administracine tvarka, ir daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jiems BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde prašomu skirti bausmės dydžiu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. P. skiria 25 MGL dydžio (3 250 Lt) baudą, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrintina visiško sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 145 MGL dydžio (18 850 Lt) baudą, o V. K. skiria 20 MGL dydžio (2 600 Lt) baudą.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį.

Nukentėjusiosios TEO LT, AB, atstovė advokatė R. A. Šimašienė pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti TEO LT, AB, iš V. P. bei V. K. solidariai jų nusikalstamais veiksmais bendrovei padarytą 724,55 Lt sumos turtinę žalą (t. 1, b. l. 16). Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad V. P. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, apgadino TEO LT, AB, automobilį „Opel Combo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl jų nusikalstamų veiksmų TEO LT, AB, buvo padaryta turtinė žala. Padarytos žalos dydį patvirtina teismui pateikta UAB ARMI serviso remonto sąmata. Atsižvelgiant į tai nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės TEO LT, AB, iš V. P. bei V. K. solidariai priteistina 724,55 Lt suma turtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – 25 MGL dydžio (3 250 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 120 MGL bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 145 MGL dydžio (18 850 Lt) baudą.

V. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) baudą.

Priteisti iš V. P. ir V. K. TEO LT, AB, 724,55 Lt turtinės žalos atlyginimo.