- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-232/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Dalia Bajerčiūtė, Jonas Algimantas Venckus (pran.)
- Nuteistasis
- V. P.
- Advokatai
- Birutė Strimaitytė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008-03-07 nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. (kankinant ir itin žiauriai nužudžius bejėgiškos būklės R. D. ) ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš V. P. 2086 (du tūkstančiai aštuoniasdešimt šeši litai) R. D. turtinės žalos atlyginimui ir 10 000 (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad 2007-04-16, apie 19 val., pradėjęs savo nusikalstamus veiksmus ir juos tęsdamas apie 2 valandas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų, tyčia spardydamas kojomis bei suduodamas rankomis, metaliniu strypu apie 46 smūgius R. D. į galvą, kaklą, pečius, pilvą, krūtinę, nugarą, šonus, rankas, kojas bei kitas kūno vietas, tame tarpe ne mažiau 2 kartus mesdamas fotelį ant R. D. , ne mažiau 1 kartą smūgiuodamas R. D. koja iš viršaus, padarė R. D. poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose-skruoste, odos nubrozdinimus kairės akies vokuose, ausyse, dešiniame smilkinyje, kaktoje, viršugalvyje, kraujosruvas kaktos, smilkinių minkštuose audiniuose, poodines kraujosruvas rankose, šlaunyse, kelių sąnariuose, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kakle, pečių sąnariuose, nugaroje, poodines kraujosruvas pilve, kraujosruvas krūtinės raumenyse, puriuose kaklo-krūtinės audiniuose, stuburo kaklinės dalies 7 slankstelio išnirimą, kūno lūžimą, tarpslankstelinio disko plyšimą, krūtinės dalies 1 slankstelio kūno lūžimą, kraujo išsiliejimą virš ir po nugaros smegenų kietuoju dangalu bei jo plyšimus, nugaros smegenų nepilną nutraukimą, dešinės pusės 4-5-6-7-8-9 šonkaulių priekinėje pažastinėje linijoje, kairės pusės 5-6 šonkaulių vidurinėje raktikaulio linijoje, kraujosruvas plonųjų žarnų pasaituose ir plonųjų žarnų plyšimus, dėl ko nuo patirtų sužalojimų R. D. mirė, tokiu būdu V. P. kankindamas ir itin žiauriai nužudė dėl invalidumo ir girtumo bejėgiškos būklės R. D. .
Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, nes mano, kad visos aplinkybės yra jo naudai. Nuteistasis nurodo, kad praeityje buvo teistas, tačiau bausmę sąžiningai atliko, o po įvykusio konflikto pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą su policijos pareigūnais ir nesipriešino suimamas. Be to, apeliantas pažymi, kad nuoširdžiai davė parodymus, gailisi, atsiprašė nužudytojo artimųjų, yra dar labai jaunas, mama ir brolis yra 2 grupės invalidai ir jiems reikalinga didelė priežiūra. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nuteistasis prašo sutrumpinti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę.
Gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.
Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, neginčijama nei nuteistojo kaltė, jos forma, nei teismo išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamos tik teismo išvados dėl V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Nuteistasis mano esąs nuteistas per daug griežtai ir prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra nurodyti BK 54 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Tai reiškia, kad bausmė gali būti paskirta pagal įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nurodytas ribas. Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nuosprendžiu V. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri ir numatyta BK 129 str. 2 d., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 str. 1 d. nuostatą.
BK 54 str. 2 d. išdėstytos įstatymo nuostatos, kurios skirtos bausmei individualizuoti. Nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo konkrečios nuostatos, kurią pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamai. Aplinkybės, nurodytos apeliaciniame skunde, kurias nuteistojo nuomone turi įtaką bausmės skyrimui, yra apsvarstytos skundžiamame teismo nuosprendyje. Pažymėtina, kad itin išsamiai teismas išanalizavo visas byloje nustatytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės individualizavimui.
Nuteistojo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, o taip pat tai, kad nuteistasis pats savo noru pranešė apie nusikaltimą, informuodamas policiją apie jo bute esantį negyvą R. D. , teismo pripažinta kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Svarstydamas bausmės dydžio klausimą teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. P. , pasinaudojęs savo teise į paskutinį žodį, atsiprašė nukentėjusiojo. Teismas nustatė, kad kaltininko vartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir pagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos sukeltas skaudžias ir neatstatomas pasekmes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis ir t. t. Tokie išsamūs bausmės individualizavimo motyvai leidžia teigti, kad teismas, skirdamas V. P. bausmę, vadovavosi BK 54 str. 2 d. numatytais bausmės skyrimo nuostatais.
BK 129 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje numatyta, kad už kvalifikuotą tyčinį kito žmogaus nužudymą, kaltininkas baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų. Teismas, nurodydamas išsamius motyvus V. P. paskyrė dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu atitinka BK 129 str. 2 d. numatytos bausmės vidurkiui. Aukščiau nurodyti motyvai, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia teigti, kad nuteistajam paskirta tinkamai individualizuota bausmė, kuri atitinka BK 41 str. 2 d. numatytoms bausmės paskirties nuostatoms, todėl laikytina teisinga.
Nors nuteistasis apeliaciniu skundu tiesiogiai neprašo taikyti BK 62 str. nuostatas, o tuo pačiu paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę, tačiau įvertinus skundo argumentus, teisėjų kolegija mano esant reikalinga apsvarstyti ir šį klausimą. Pažymėtina, kad pagal įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje byloje BK 62 str. 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga.
BK 62 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pat savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nors teismas nustatė, kad V. P. pats savo noru pranešė policijai apie nusikaltimą, t. y. apie jo bute esantį negyvą R. D. , prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, sutiko su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau žalos iki šiol neatlygino nei visiškai, nei iš dalies. Tuo tarpu visiškas ar iš dalies padarytos žalos atlyginimas yra viena iš būtinų sąlygų visumos BK 62 str. 1 d. taikymui. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad taikyti BK 62 str. 1 d. nuteistojo atžvilgiu negalima, nes nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos.
Pagal BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlygintina ar pašalinta turtinė žala, taip pat turi būti nustatyta viena iš būtinų aplinkybių, numatytų BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose.
Nors teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau, kaip minėta, V. P. bent iš dalies iki šiol neatlygino savo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde nuteistasis ir nurodė, kad jo motina ir brolis yra antros grupės invalidai ir jiems reikalinga didelė priežiūra, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, tokie duomenys nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Net ir pripažinus, kad nuteistojo nurodyti artimieji yra neįgalūs, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent nuteistasis išlaikė juos ir be apelianto, dėl jam paskirtos bausmės, daugiau nebūtų kam juos prižiūrėti. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurios patvirtintų bent vieną iš būtinų aplinkybių, numatytų BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose.
Vadovaujantis šiais motyvais teisėjų kolegija mano, kad taikyti BK 62 str. 2 d. nuteistojo atžvilgiu nėra jokio teisinio pagrindo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.). Pagal teismų praktiką, taikant šią nuostatą, būtina nurodyti kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išimtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo V. P. taikyti BK 54 str. 3 d.
Vadovaudamasis nurodytais motyvais teisėjų kolegija mano, kad V. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.