Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-239-409/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-04
Bylos Nr.
1-239-409/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19590-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-239-409/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19590-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.29.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Mačiulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016-10-15, 13.11.08 val., pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent 2016-10-15 elektroniniu būdu per VĮ „Registrų centras“ klientų aptarnavimo savitarną http://www.registrucentras.lt/savitarna/ pateikė prašymą (forma JAR-1-E) įregistruoti netikrą dokumentą - pakeistus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, kurie buvo sugeneruoti VĮ „Registrų centras“ klientų aptarnavimo savitarnoje pagal Ūkio ministro patvirtinus pavyzdinius įstatus ir 2016-10-15, 13.11 val., pasirašyti jo, kaip bendrovės direktoriaus, elektroniniu parašu, nesant bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo keisti bendrovės įstatus, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016-12-07, 08.34 val., pagamino netikrą dokumentą, laikė jį ir panaudojo, o būtent, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, naudodamasis kompiuteriu „DELL“ Optilex 390 Service Tag CV95757, Express Service Code 2801198583 T, pagamino netikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-26 visuotinio akcininkų protokolą, jį pasirašė, o akcininkų V. B. ir E. S. parašus įkėlė kopijavimo būdu, šį žinomai suklastotą dokumentą nuo pagaminimo momento laikė, kol jį 2016-12-07, 08.34 val., panaudojo, įkeldamas elektroniniu būdu per VĮ „Registrų centras“ klientų aptarnavimo savitarną prie 2016-10-15 prašymo įregistruoti pakeistus bendrovės įstatus, o šių netikrų dokumentų pagrindu VĮ „Registrų centras“ 2016-12-12 Juridinių asmenų registre įregistravo pakeistus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis neprisimena tiksliai, kada suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, tai galėjo būti 2016 m. ruduo, šį dokumentą jis suklastojo (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kai dar buvo šios bendrovės direktorius, naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu kompiuteriu, kurio modelis gali būti tas, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą. Jis suklastojo tik akcininkų susirinkimo protokolą, o įstatų nelietė - jie buvo tokie, kokius jam nurodė (standartiniai) VĮ „Registrų centras“, t. y. tuos įstatus reikėjo tiesiog pakeisti iki metų galo, dėl euro įvedimo, o kadangi tuo metu buvo bendrovės direktoriumi, viską darė pats, tai ir pagalvojo, kad tai pats sutvarkys. Įstatus elektroniniu būdu VĮ „Registrų centras“ jis teikė ne vieną kartą, juos vis reikėjo pataisyti, tik jis pats iš pradžių nesuprato, kodėl, kol galų gale paaiškėjo, kad reikalingas akcininkų susirinkimo protokolas, VĮ „Registrų centras“ buvo visai pamiršęs, kol iš jų negavo priminimo baigti tvarkytis dokumentus dėl įstatų. Kiek pamena, pagrindinis akcininkas tuo metu buvo išvykęs, o jis su buvusia žmona niekada tais klausimais ir nesitardavo, pats nusprendė tą dokumentą (visuotinio susirinkimo protokolą) surašyti bei kompiuterio pagalba padėti (įkomponuoti) jų (akcininkų) abiejų parašus. Taip sukurtą dokumentą elektroniniu būdu pateikė VĮ „Registrų centras“, o tuomet būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tvirtino visus dokumentus savo elektroniniu parašu, kaip įgaliotas įmonės vadovas, tokią teisę jis turėjo. Apie tokį jo darbą jo kolegos nežinojo, apie tai sužinojo, kai 2017 m. sausio mėn. patys nuvažiavo į VĮ „Registrų centras“. Jiems jis nieko nesakė, nematė reikalo tai padaryti, nes jis buvo bendrovės direktorius, jam reikėjo tuos įstatus pakeisti, todėl ir pakeitė, tokiais veiksmais nesiekė kokios nors asmeninės naudos - jis privalėjo tuos įstatus pakeisti, nes taip reikėjo, o tas akcininkų visuotinio susirinkimo protokolas buvo tik formalumas, jokių kitų dokumentų jis nėra daugiau suklastojęs. Bendrovėje visuotiniai akcininkų susirinkimai vykdavo tik esant poreikiui, jokių konkrečių datų, laiko tikrai nebuvo nusimatę, įstatais nesivadovavo, jeigu būdavo koks susirinkimo sušaukimo poreikis, jis, kaip direktorius, surašydavo ką reikia dėl susirinkimo, o tada E. S., kaip pagrindinis akcininkas, pasirašydavo, jo buvusi žmona niekur nefigūruodavo, nepasirašydavo, nes nuo jos niekas nepriklausydavo. Tai buvo toks šeimos verslas - jis, kaip direktorius, tvarkė popierius, o viską nuspręsdavo E. S., kai buvo sekretorė, ji tiesiog surašydavo visuotinį akcininkų protokolą, o jis ir E. S. pasirašydavo. Pirminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus matė gal tik vieną kartą, koks jų turinys, tikrai neprisiminė, kokie tuose įstatuose buvo ribojimai, tikrai nežinojo, kol neprasidėjo teismai civilinėje byloje, drąsiai steigė savo įmonę, tikrai nemanė, kad kažkuo pagrindinei įmonei nusižengs. MB įkūrė dėl to, kad norėjo užsidirbti papildomai, nes jo alga buvo 880 eurų, jam tai buvo mažoka. Jam jokios sankcijos, dėl to, kad įkūrė MB, kuri užsiėmė panašia ūkine veikla, nebuvo taikomos, gaudavo tik raštus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš E. S., kad uždarytų savo įmonę, tai buvo tiesiog raginimai. Kai vyko civilinė byla, E. S. teisme neprašė, kad jo MB būtų uždaryta, jie daugiausia sprendė turtinius reikalus bei, kad jo įmonė pakeistų pavadinimą. O dėl to nešiojamojo kompiuterio „Toshiba“, kurio pagrobimu kaltinamas, jo neturi, jis pasiliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, parduotuvėje, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). O jei jo E. S. ar V. B. neberanda, niekuo negali padėti. Gali būti, kad suklydo, dėl to E. S. išvykimo į užsienį, kai klastojo tą dokumentą. Kur jis buvo tuo momentu, negali pasakyti, tai nelabai buvo aktualu. (2 t., b. l. 45-48, 54-56).

Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus eksperte. 2018-10-17 per JAREP (Juridinių asmenų registravimo elektroninę programą) R. B. pateikė akcininkų susirinkimo protokolą ir kitus dokumentus, pasirašytus elektroniniu parašu, nes jis tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir turėjo teisę pateikti dokumentus elektroniniu būdu, originalių dokumentų nepateikė, nes, kaip minėjo, visi dokumentai buvo pateikti elektroniniu būdu. (1 t., b. l. 73-74).

Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 1998-10-19, šios įmonės direktoriumi buvo paskirtas pagrindinis įmonės akcininkas E. S., 2000-12-20 įmonės direktoriumi buvo paskirtas R. B., o nuo 2017-01-04 direktorės pareigas užima ji, o R. B. buvo paskirtas į komercijos direktoriaus pareigas. 2017-08-14 R. B. buvo atleistas iš užimamų pareigų dėl grubių darbo taisyklių pažeidimų. 2017 m. kovo mėn. ji pastebėjo, kad yra suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-26 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, t. y. protokole pasirašyta, suklastojant tiek jos, tiek E. S. parašus. Nei ji, nei E. S. apie organizuojamą susirinkimą nebuvo informuoti, nežinojo, kad jis įvyko; šiuo susirinkimo protokolo pagrindu buvo pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai. Protokole buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai keičiasi dėl euro įvedimo, tačiau įstatai buvo pakeisti iš esmės, t. y. neliko draudimo bendrovės vadovui užsiimti ta pačia ar panašia veikla arba, išėjus, iš darbovietės tam tikrą laikotarpį to nedaryti. 2016-02-15 R. B. įkūrė MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima krovinių kėlimo ir tvirtinimo priemonių prekyba, grandininių ir plieno lyno stropų gamyba, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi užsiėmė ta pačia veikla, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003 metų įstatus. Dėl šių pakeitimų sumažėjo įmonės apyvarta, tačiau dėl žalos atlyginimo, kuri susidarė dėl neteisėtų R. B. veiksmų, yra kreiptasi į Šiaulių apygardos teismą. Suklastojus jos ir E. S. parašus susirinkimo protokole, buvo pakeisti įmonės įstatai, o įvykus pakeitimams, R. B. susidarė galimybę vykdyti analogišką veiklą už įmonės „ribų“, o tai prieštaravo 2003-05-23 įmonės įstatams. 2017 m. kovo mėn., pastebėjusi suklastotą 2016-09-26 akcininkų susirinkimų protokolą, ji kreipėsi į R. B., kuris teisinosi padaręs klaidą, pasirašydamas už ją ir E. S., bet nenurodė, dėl kokių priežasčių taip pasielgė. Tarp įmonės dokumentų minėto susirinkimo protokolo (originalo) nerado, mano, kad šis dokumentas (originalas) yra pas R. B.. Nurodė, kad apie tai, jog R. B. suklastojo jos ir E. S. parašus 2016-09-26 akcininkų susirinkimo protokole, ji sužinojo, kai tikrino stacionarų darbo kompiuterį, kuriuo naudojosi R. B. - ant kompiuterio darbalaukio ji pamatė failą, kuris buvo pavadintas „akcininkų susirinkimo protokolas“, failas buvo PDF formato, nuskenuotas, tai buvo pasirašytas 2016-09-26 akcininkų susirinkimo protokolas, šiuo metu šis failas yra panaikintas. Šį failą panaikinti galėjo R. B., kuris tuo metu dar dirbo įmonėje. Šiuo metu minėtas darbo kompiuteris - stacionarus kompiuteris „Dell“ - yra paskirtas kitam darbuotojui J. M. (tel. (duomenys neskelbtini)). Ji nežino, kur R. B., tuo metu kai buvo įmonės direktoriumi, laikė susirinkimo protokolus, nežino, ar jie yra išlikę. Nors 2003-05-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai numatė visuotinio susirinkimo tvarką, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie (akcininkai) visi trys buvo susieti artimais ryšiais, t. y. E. S. yra jos tėvas, R. B. buvęs jos sutuoktinis, renkant visuotinį akcininkų susirinkimą, buvo nepaisoma nustatytos tvarkos; 2003-05-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose buvo numatyta atsakomybė dėl šių įstatų pažeidimą. Be to Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant jai kaip ieškovei, jos advokatui V. J., atsakovo R. B. atstovei advokatei I. K., trečiajam asmeniui E. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. B., priėmė nutartį bylą užbaigti taikos sutartimi. Šios nutarties 8 punkte yra pasisakyta, kad „ieškovė pareiškia, kad atsisako nuo visų esamų ir galinčių kilti turtinių reikalavimų Atsakovui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19550-18“. Su šiuo punktu ji sutinka visiškai, todėl Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19590-18 nebus reiškiamas civilinis ieškinys, nes ji atsisakė nuo visų esamų ir galimų turtinių reikalavimų. Ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, nereiškia jokių turtinių pretenzijų. Dar kartą patvirtino, kad nei ji, nei E. S. nežinojo apie akcininkų susirinkimą, nes jis nebuvo organizuojamas, o apie tai, kad neva įvyko akcininkų susirinkimas, sužinojo, tik kai pamatė 2016-09-26 akcininkų susirinkimo protokolą stacionariame darbo kompiuteryje, kuriuo naudojosi R. B., tuo metu ji net nežinojo, kad su euro įvedimu Lietuvoje yra reikalinga pakeisti įmonės įstatus. R. B. neteisėtais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalą, t. y. jam suklastojus jos ir E. S. parašus, buvo pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, dėl ko jam atsirado galimybė konkuruoti, nes senuosiuose įstatuose buvo numatytas draudimas vykdyti analogišką veiklą, taip pat tai, kad jis negalėjo būti kitos įmonės vadovu, o jam pakeitus įstatus, šie draudimai jau nebuvo įvardinti. Dėl to, kad R. B. vadovavo analogišką veiklą vykdančiai įmonei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis pablogėjo. Ir nors civilinis ieškinys nebus reiškiamas, tačiau nori, kad VĮ „Registrų centras“ būtų atstatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003-05-23 įstatai. R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku tapo ne iškart, kai įmonė buvo įkurta, tada akcininkais buvo jos tėtis E. S. ir V. J. Š., ar tuo metu dar buvo daugiau akcininkų, ji nežino. Tiksliai neatsimena, kada, bet galėjo būti 2012 m., ji iš V. J. Š. nusipirko pusę jos turėtų akcijų, t. y. 57 akcijas, kas sudaro 1,225 procentus visų akcijų, iš E. S. sužinojo, kad tokį patį kiekį akcijų turi R. B., ji suprato, kad akcininkais yra ji, R. B. ir E. S.. 2017 m. vasarą, tiksliau neatsimena, per akcininkų susirinkimą, kuriame dalyvavo E. S. ir ji, iš raštiško V. J. Š. prašymo tapo aišku, kad R. B. už savo akcijas jai nėra sumokėjęs, todėl buvo priimtas akcininkų sprendimas, kad ta dalis akcijų (57 akcijos) grąžinamos V. J. Š.. Nuo tada R. B. jau nebebuvo jų bendrovės akcininku. Akcininkų susirinkimuose ir bendrovės veikloje ji nedalyvaudavo iki tol, kol nepradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore 2017 m. sausio mėn. pradžioje; kaip tie susirinkimai buvo organizuojami, kas surašydavo susirinkimų protokolus, ji nežino. (1 t., b. l. 78-80, 82-84, 86-87, 96-98, 102-104, 106-107).

Liudytojas E. S. parodė, kad 1998-10-19 buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi jis, pagrindinis įmonės akcininkas, buvo paskirtas, 2000-12-20 įmonės direktoriumi buvo paskirtas R. B., o nuo 2017-01-04 direktorės pareigas užėmė V. B., o R. B. buvo paskirtas į komercijos direktoriaus pareigas, 2017-08-14 R. B. buvo atleistas iš užimamų pareigų dėl grubių darbo taisyklių pažeidimų. 2017 m. kovo mėn. V. B. pastebėjo, kad yra suklastotas 2016-09-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo protokolas, t. y. protokole pasirašyta, suklastojant tiek jos, tiek jo parašus. Šiuo susirinkimo protokolo pagrindu buvo pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai. Minėtame protokole buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai keičiasi dėl euro įvedimo, tačiau jie buvo pakeisti iš esmės, t. y. 2003-05-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose buvo nurodyti bendrovės organai bei jų teisės ir pareigos, o jose nurodyta, kad bendrovės valdymo organas privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, administracijos vadovas, negavęs jį išrinkusio organo leidimo, negali būti jokios kitos panašia ūkine veikla besiverčiančios įmonės arba įmonės, tęsiančios bendrovės gamybos ar paslaugų procesą ir produkcijos realizavimą, valdybos nariu ar administracijos vadovu. R. B., pažeisdamas 2003-05-23 įstatus, 2016-02-15 įkūrė MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima krovinių kėlimo ir tvirtinimo priemonių prekyba, grandininių ir plieno lyno stropų gamyba, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, užsiėmė ta pačia veikla, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl įstatų pakeitimų sumažėjo įmonės apyvarta, tačiau dėl žalos atlyginimo, kuri susidarė dėl neteisėtų R. B. veiksmų, yra kreiptasi į Šiaulių apygardos teismą. Suklastojus jo ir V. B. parašus susirinkimo protokole, buvo pakeisti įmonės įstatai, o įvykus pakeitimams, R. B. susidarė galimybės vykdyti analogišką veiklą už įmonės ribų, o tai prieštaravo 2003-05-23 įmonės įstatams. Nei jis, nei V. B. apie organizuojamą susirinkimą nebuvo informuoti, nežinojo, kad jis įvyko; apie susirinkimo organizavimą privaloma pranešti pasirašytinai arba registruotu laišku, tačiau nei jis, nei V. B. jokio pranešimo apie tai negavo. 2003-05-23 įstatuose yra nurodyta, kad pranešimą apie akcininkų susirinkimą vadovas privalo įteikti kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba likus ne mažiau kaip 30 dienų iki susirinkimo dienos, o šie pranešimai pridedami prie susirinkimo protokolo, tačiau jie pridėti nebuvo. R. B., suklastojo jo ir V. B. parašus susirinkimo protokole, nes be susirinkimo protokolo nebuvo galimybės pakeisti įstatus, o pakeitus įstatus iš esmės, jis išvengė 2003-05-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose numatytų pareigų, vykdant vadovo pareigas. Apie tai, kad susirinkimo protokole yra suklastotas jo parašas, jį informavo šiuo metu einanti direktorės pareigas V. B.. Kiek jam yra žinoma, ji kreipėsi į R. B. dėl paaiškinimo pateikimo, R. B. jai pasiteisino, kad padaręs klaidą, pasirašydamas už jį ir V. B., bet nenurodė, dėl kokių priežasčių taip pasielgė. Kaip paaiškino E. S., tarp įmonės dokumentų minėto susirinkimo protokolo (originalo) jis nerado, mano, kad šis dokumentas (originalas) yra pas R. B.. Dėl suklastoto jo parašo susirinkimo protokole jis ir V. B. surašė bendrą pareiškimą, prie apklausos pateikė 2003-05-23 redakcijos įmonės įstatus. Apklaustas papildomai nurodė, kad R. B. niekada nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, kodėl ši aplinkybė nėra fiksuota nei pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nei jo apklausos protokole, jis paaiškinti negali, jam atrodo, kad pareigūnams tai nurodė, bet gal jie jo neklausė ir jis to nenurodė. Taip pat jis nurodė, kad 2018-06-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje buvo išspręsti visi turtiniai ir neturtiniai klausimai ginče tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ieškovo) ir R. B. (atsakovo), tik liko neišspręsta viena problema dėl įmonės kompiuterio, tiksliau dėl kompiuteryje buvusios įmonei svarbios informacijos, kurį R. B. vis žadėdavo grąžinti, bet to nepadarė. Tas pats kompiuteris nėra labai vertingas, tačiau labai vertinga jame buvusi informacija, kuri sietina su klientais. Dėl šio kompiuterio buvo parašytas pareiškimas policijoje, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, buvo priimtas nutarimas atsisakyti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą gavo tik tada, kai buvo apklausiamas pačios prokurorės. Tai buvo 2018-10-25, susipažino su juo vėliau. Kodėl šio nutarimo neskundė, nežino, ar tai laiko pritrūko, ar tai buvo kitos aplinkybės. Be to, pats 2018-10-25 gulėjo ligoninėje. Supranta, kad šio nutarimo jau skųsti nebegali. O dėl tolimesnės šio kompiuterio paieškos jau turės kreiptis į teismą ir bylinėtis civilinio proceso tvarka. Dėl to dar pagalvos ir apsitars su dukra V. B.. Nori, kad ši byla pasiektų teismą, nes R. B. iš esmės suklastojo bendrovės įstatus, nori tiesiog juos atstatyti, susigrąžinti. Reikia teismo priimtos nutarties, kurioje būtų aiškiai nurodyta, kad R. B. kaltas, suklastojo įstatus ir už tai turėtų būti nubaustas. Pats, kai R. B. klastojo tą visuotinio susirinkimo protokolą, niekur nebuvo išvažiavęs, į jokius užsienius. Joks visuotinis susirinkimas tuomet nebuvo sušauktas. Visa tai buvo suktas R. B. tikslas, kuris bendrovei brangiai kainavo, nes po šių įstatų pakeitimo, bendrovė prarado daug klientų, kurie perėjo į R. B. vadovaujamą įmonę. Tuo bendrovė patyrė didelės turtinės žalos. Civilinėje byloje buvo nurodyta, kad jokių pretenzijų jam, turtinių ir neturtinių pretenzijų, neturės. Tos nuomonės laikysis iki galo, jis vis tik anūkų tėvas. Dukra yra tos pačios nuomonės, ką aukščiau minėjo. Tereikia, kad tas dokumentas būtų pripažintas suklastotu ir būtų galima atstatyti senus bendrovės įstatus. (1 t., b. l. 116-117, 132-134, 136-138).

Iš 2018 m. balandžio 17 d. pranešimo dėl galimų nusikalstamų veikų matyti, kad į Šiaulių apygardos prokuratūrą kreipėsi V. B. ir E. S., kurie nurodė, jog 2017 m. kovo mėn. jie pastebėjo, jog VĮ „Registrų centras“ buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkai jie yra, neva 2016-09-26 įvykusio akcininkų visuotinio susirinkimo protokolas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, o šiuose dokumentuos esantys jų parašai yra suklastoti; minėtų dokumentų pagrindu VĮ „Registrų centras“ padarė pakeitimus Juridinių asmenų registre. Taip pat nurodė, kad R. B., kuriam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui buvo perduotas valdyti ir naudotis kompiuteris „Toshiba Satelite C50-A-1JQ“, jį atleidus iš darbo, šio kompiuterio negrąžino, naudojasi juo ir jame esančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija. (1 t., b. l. 15-16).

Iš 2018 m. gegužės 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. B. tyrimui pateikė kompiuterį „Dell“. (1 t., b. l. 88-93).

Iš 2017 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo akcininkas E. S., turintis 97,5% akcijų, ir V. B., turinti 1,225 % akcijų, svarstytas klausimas dėl R. B. 57 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neteisėtas priskyrimas, kaip neapmokėtų ir neįformintų perdavimo-priėmimo aktu. Nustatyta, kad 2012 m. sausio 20 d. J. V. Š. pateikė prašymą akcininkų susirinkime dėl savo 114 paprastųjų vardinių akcijų perdavimo V. B. ir R. B., padalijant kiekvienam po 57 vnt.; V. B. 2012 m. sausio 20 d. sumokėjo J. V. Š. už 57 vnt. akcijų 855 Lt ir akcininkų susirinkimas patvirtino sandorį bei įtraukė V. B. į akcininkų registracijos žurnalą; R. B. nesumokėjo J. V. Š. už 57 vnt. akcijas ir perdavimas-priėmimas neįvyko. 2017 m. sausio 15 d. J. V. Š. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus dėl jos, kaip akcininkės teisių atstatymo. Nutarta, kad R. B. 57 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neteisėtas kaip savo nuosavybės priskyrimas prieštarauja imperatyviai įstatymo normai ir yra niekinis; UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra E. S. (4540 vnt. akcijų), V. B. (57 vnt. akcijų), J. V. Š. (57 vnt. akcijų). (1 t., b. l. 111-112).

2018 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 40-(452)-IS1-659/(13.2) nurodyta, kad tyrimui pateiktame objekte - stacionariame kompiuteryje „Dell“ - dokumentas (galimai pavadintas „2016-09-26 akcininkų susirinkimo protokolas“), kurio kopija pateikta prie užduoties atlikti objektų tyrimą, nebuvo rastas. (1 t., b. l. 144-146).

Iš VĮ „Registrų centras“ internetinės svetainėje http://www.registrucentras.lt/p/5 ir VĮ „Registrų centras“ klientų savitarnos svetainėje http://info.registrucentras.lt/ pateikiamos informacijos apie akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo ir akcijų nominalios vertės išraiškos pakeitimo iš litų į eurus (http://info.registrucentras.lt/node/8962), kad nuo 2015-01-01 Lietuvos Respublikoje įvedus bendrąją Europos Sąjungos valiutą - eurą, Juridinių asmenų registre įregistruotų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimo dokumentuose nurodytas įstatinis kapitalas ir akcijų nominali vertė turi būti išreikšta eurais; iki 2014-12-31 įsteigtos akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės nuo euro įvedimo dienos per dvejų metų pereinamąjį laikotarpį turi pakeisti savo įstatus; pakeisti bendrovių įstatai Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikti iki 2016-12-31. Prašymą įregistruoti dėl įstatinio kapitalo ir akcijų nominalios vertės valiutos išraiškos keitimo pasikeitusius įstatus galima pateikti teikiant dokumentus ir duomenis Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje arba elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarną. Keičiant uždarosios akcinės bendrovės įstatus elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą, įstatai sugeneruojami pagal Ūkio ministro patvirtintus pavyzdinius įstatus (LR Ūkio ministro 2014-10-23 įsakymas Nr. 4-760 „Dėl uždarųjų akcinių bendrovių pavyzdinių steigimo akto, steigimo sutarties formų, pavyzdinių įstatų ir jų pildymo rekomendacijų patvirtinimo“, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/dc1197a05aad11e487eff7b424bd0f08). Atlikus sistemos nurodytus ir kitus veiksmus ir įrašius privalomus duomenis, sistema sugeneruoja naujus įstatus ir prašymo formą JAR-1-E; Steigimo dokumento patvirtinimo data yra įrašoma vienintelio akcininko sprendimo dėl naujų įstatų patvirtinimo priėmimo data ar visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo data. Teikiant prašymą keisti įstatus elektroniniu būdu, įkeliamas PDF formate išsaugotas ir kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytas vienintelio akcininko sprendimas dėl naujų įstatų patvirtinimo ar visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas. Įkėlus dokumentą ir pasirašius įstatus, sistema leidžia pasirašyti prašymo keisti duomenis formą JAR-1-E. Pasirašius įstatus bei formą JAR-1-E ir atlikus tiesioginį apmokėjimą savitarnos svetainėje per elektroninę bankininkystę, prašymas keisti duomenis ir dokumentus pateikiamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. (1 t., b. l. 170-172).

Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio 2018-05-11 išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota 1998-10-09; įmonės direktorė V. B. nuo 2017-01-17, įmonės direktoriumi laikotarpiu nuo 2000-12-20 iki 2017-01-11 buvo R. B., įmonės direktoriumi laikotarpiu nuo 1998-10-19 iki 2000-12-20 buvo E. S.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nauji įstatai, 2016-09-26 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas su prašymu dėl įstatų įregistravimo VĮ „Registrų centre“ buvo gauti 2016-12-07, įstatai įregistruoti 2016-12-12. (1 t., b. l. 176-181).

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003-05-23 įstatų matyti, kad bendrovės įstatinis kapitalas - 46 540 Lt, kuris padalintas į 4654 paprastąsias vardines akcijas, vienos akcijos nominali vertė 10 Lt. Šių įstatų 7.3 punkte numatyta, jog administracijos vadovas, negavęs išrinkusio organo leidimo, negali būti kitos panašia ūkine veikla besiverčiančios įmonės arba įmonės, tęsiančios bendrovės gamybos ar paslaugų procesą ir produkcijos realizavimą, valdybos nariu ar administracijos vadovu; 7.4 punkte numatyta, kad administracijos vadovas, negavęs jį išrinkusio organo leidimo, negali būti jokios kitos įmonės administracijos vadovu. (1 t., b. l. 182-193).

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-26 įstatų matyti, kad bendrovės įstatinis kapitalas – 13 496,60 eurų, kuris padalintas į 4654 paprastąsias vardines akcijas, vienos akcijos nominali vertė 2,90 eurų. Įstatai atitinka Ūkio ministro patvirtintus pavyzdinius įstatus (toks pat skyrių skaičius, tie patys skyrių pavadinimai ir turinys), numatytas toks pat, kaip ir ankstesnės redakcijos įstatuose akcijų skaičius, valdymo organai (visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas). Dokumentas (įstatai) elektroniniu parašu pasirašytas R. B. 2016-10-15, 13:11:08 val. (1 t., b. l. 194-195).

2016-09-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvauja akcininkas E. S., turintis 97,55 % akcijų, akcininkas R. B., turintis 1,225 % akcijų, ir akcininkė V. B., turinti 1,225 % akcijų; susirinkimo darbotvarkė - UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų pakeitimas dėl euro įvedimo; nutarta - pritarti įstatų pakeitimui dėl euro įvedimo (už 100%) balsų. Protokolas pasirašytas susirinkimo pirmininko E. S., sekretoriaus R. B. ir akcininkės V. B.. Dokumentas, pateikiant jį elektroniniu būdu VĮ „Registrų centras“, elektroniniu parašu pasirašytas R. B. 2016-12-07, 08:34:10 val., paskirtis - dėl euro, vieta – Šiauliai. (1 t., b. l. 26).

Iš Šiaulių apygardos teismo pateiktos Šiaulių apygardos teismo 2018-06-25 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismas patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo R. B., o civilinę bylą nutraukė. Iš minėtos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties matyti, kad Ieškovė atsisako nuo byloje Atsakovui pareikšto ieškinio su visais jame nurodytais reikalavimais Atsakovui, Atsakovas sutinka su tokiu atsisakymu, per nustatytą terminą sumoka Ieškovei 20 160,00 eurų, o ši suma yra galutinė. Be to, Atsakovas, būdamas vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu nariu, įsipareigoja Juridinių asmenų registre pakeisti MB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą į kitą, kuris nebūtų panašus į Ieškovės pavadinimą. Taikos sutartyje numatyta, kad Ieškovė atsisako nuo visų esamų ir galinčių kilti turtinių reikalavimų Atsakovui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19590-18; abi šalys pareiškia ir garantuoja, jog pasirašydamos šią Taikos sutartį išsprendžia visus tarp jų esančius nesutarimus dėl iki šios Taikos sutarties pasirašymo tarp šalių sudarytų sandorių ir kitų faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių bei daugiau nebeturėsiančios pretenzijų viena kitai, išskyrus galimas pretenzijas dėl šios Taikos sutarties vykdymo. (2 t., b. l. 7-10).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. B. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis R. B. pateikė prašymą įregistruoti netikrą dokumentą - pakeistus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, nesant bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo keisti bendrovės įstatus, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pagamino netikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-26 visuotinio akcininkų protokolą, jį pasirašė, o akcininkų V. B. ir E. S. parašus įkėlė kopijavimo būdu, šį žinomai suklastotą dokumentą laikė ir panaudojo, įkeldamas elektroniniu būdu per VĮ „Registrų centras“ klientų aptarnavimo savitarną prie 2016-10-15 prašymo įregistruoti pakeistus bendrovės įstatus, todėl ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti 40 MGL dydžio baudą.

Kaltinamasis R. B. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašo baudos mokėjimą išdėstyti per 12 mėnesių (2t., b. l. 65-73).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. B., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. B. anksčiau yra teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Jis yra baustas administracine tvarka, dirbantis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam R. B. skirtina bausmė – bauda. Kaltinamasis kaltę pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Kadangi nusikalstama veika padaryta 2016 metais, kai MGL buvo 37,66 EUR, todėl šis dydis ir taikytinas apskaičiuojant kaltinamajam skiriamą baudą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam R. B. paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. (2t., b. l. 49-50).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 60 MGL (2259,60 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę bausmę - 40 MGL (1506,40 EUR) dydžio baudą.

Nustatyti, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą R. B. turi sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Išaiškinti R. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Astra Karpytė