Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., BVK 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nors pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje bausmę atliko nuo 2019-08-23 iki 2020-04-24, byloje nėra šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas į Marijampolės PN buvo perkeltas 2019-08-23, o paleistas į laisvę 2020-04-22 (b. l. 12). Atsižvelgiant į tai, teismas vertins ginčo laikotarpį nuo 2019-08-23 iki 2020-04-22.

Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas). Gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (16 punktas). Dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną (28.2 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

Aplinkybę, jog nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, buvo sudarytos sąlygos vieną kartą per savaitę praustis duše, patvirtina Marijampolės PN direktoriaus 2019-08-29 įsakymu Nr. 7/07K-181 patvirtintas Naudojimosi dušo paslaugomis grafikas (b. l. 16-17). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl naudojimosi dušu periodiškumo.

Pareiškėjas teigė, kad dušas buvo seniai remontuotas, dušo patalpos plytelės sutrūkinėjusios, aptrupėjusios. Maišytuvai – seni, užkalkėję, iš kai kurių prastai tekėjo vanduo. Dušinės patalpos valomos tik nusiprausus viso būrio nuteistiesiems, nedezinfekuojamos.

Atsakovės atstovas pateikė į bylą Marijampolės PN Kybartų sektoriaus dušinės ir persirengimo patalpų nuotraukas (b. l. 24-28), iš kurių matyti, kad dušo patalpos vizualiai tvarkingos, plytelės, priešingai, nei teigia pareiškėjas – nesuskaldytos, sienos, lubos ir grindys geros būklės, lygios, vizualiai švarios.

Į bylą pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020-01-29 patikrinimo akte Nr. (4-21 4.80)PA-208 (toliau – ir 2020-01-29 patikrinimo aktas) nustatyta, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 3-ojo aukšto dušo patalpos švarios, patalpų dezinfekcijai naudojama priemonė ,,Chlorinex 60“, įrenginiai techniškai tvarkingi, vizualiai matomų pelėsių neaptikta. Bendrojo naudojimo patalpos, jose esantys įrenginiai (inventorius) švarūs, valymo priemonių yra. Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

Byloje nenustatyta, kad dėl galimai techniškai netvarkingos dušinės įrangos, antisanitarinės dušo patalpų būklės pareiškėjas būtų išreiškęs nusiskundimus Marijampolės PN administracijai. Kreipimosi į pataisos namų administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, jeigu nuteistieji tinkamai tvarkytų ir prižiūrėtų bei vėdintų patalpas, neturėtų problemų dėl bendro naudojimo patalpų nešvaros. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų dušo patalpos sienų, inventoriaus, nedezinfekavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nusirengti ir apsirengti tekdavo šaltoje persirengimo patalpoje, kurioje buvo jaučiamas skersvėjis, todėl pareiškėjas dažnai peršaldavo. Persirengimo patalpoje buvo nuolat stebimas kitų nuteistųjų, todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, jog prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatūrą ginčo laikotarpiu persirengimo patalpose (2020-01-29 patikrinimo akte persirengimo patalpų temperatūra nėra aptarta), tačiau nurodė, kad yra užtikrinamas tinkamas temperatūros palaikymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog, nesant nuteistųjų nusiskundimų dėl dušo ir persirengimo patalpų temperatūros, Marijampolės PN neturėjo pagrindo jų tikrinti ir neturėjo galimybės atliktų patikrinimų rezultatus pateikti teismui, todėl, nesant galimybei patikrinti šios pareiškėjo skundo dalies pagrįstumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog Marijampolės PN nagrinėjamoje skundo dalyje veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus.

Pataisos namai į bylą pateikė Marijampolės PN II Resocializacijos skyriaus psichologės pažymą (b. l. 22), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-08-23 iki 2020-04-22 dėl netinkamų sąlygų įstaigoje (higienos, prausimosi) bei dėl to pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos į įstaigos psichologus nesikreipė. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (esančio Marijampolės pataisos namų veiklos adresu) pažymoje apie nuteistojo I. B. sveikatos būklę nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl to, jog nuolat peršaldavo dušo persirengimo patalpoje, į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikus nesikreipė. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad persirengimo patalpoje nuolat peršaldavo, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą ar Marijampolės PN administraciją su prašymu atlikti patikrinimą dėl temperatūros atitikimo higienos normos reikalavimams, reiškė pretenzijas dėl netinkamos temperatūros. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovei šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl žemos oro temperatūros ir skersvėjo persirengimo patalpoje atmestini kaip nepagrįsti.

Teisės aktai nereglamentuoja persirengimo patalpų įrengimo kiekvienam besiprausiančiam asmeniui. Teismas pažymi, jog persirengimo kambario įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Marijampolės PN šiuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, kad jį galėjo stebėti kiti drauge persirenginėjantys asmenys ar dušo patalpose dirbantys nuteistieji, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą.

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo I. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.