- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- N-62-816-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutarimo K. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 26 d., atlikus žemės naudojimo vietoje patikrinimą, žemės sklypo savininkui K. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį – žemės ūkio. Protokole pažymėta, kad šiais savo veiksmais K. Š. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 52² straipsnio 1 dalyje.
2008 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Institucija pripažino K. Š. kaltu padarius ATPK 52² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir už jo padarymą skyrė 750 litų baudą.
Šalies argumentai
K. Š., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašė jį panaikinti. Pareiškėjo manymu, Institucijos priimtas nutarimas nepagrįstas, nes nėra išsamiai išaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės ir neteisingai nustatytas asmuo, galimai padaręs administracinį teisės pažeidimą. Nurodė, jog nebuvo apklaustas žemės nuomininkas K. R., nors atliekančiai tyrimą pareigūnei buvo paaiškinęs, kad žemė yra išnuomota.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2009 m. balandžio 15 d. nutarimu panaikino Institucijos priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. Š. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas 4,2 ha žemės plotą (dalis 7,7415 ha žemės sklypo) 5 metams išnuomojo K. R., o byloje esantys duomenys bei bylos dalyvių paaiškinimai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad K. R. išnuomotas žemės ūkio paskirties žemės plotas naudojamas ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, o paverstas transporto priemonių (motociklų, keturračių motociklų ir pan.) važinėjimo trasa dirbtinai pakeičiant reljefą. Pažymėjo, jog liudytojas K. R. (2006-12-31 nuomos sutarties šalis) teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2006 m. gruodžio 31 d. naudojasi žemės sklypo dalimi, kurioje motociklais važinėjasi jo šeimos nariai ir draugai, o išsinuomodamas iš pareiškėjo šį žemės sklypą, jis žinojo, kad sklypo paskirtis – žemės ūkio, todėl mano, kad dėl žemės naudojimo paskirties sąlygų pažeidimo atsakomybė turėtų tekti jam. Įvertinęs žemės nuomos teisinį reguliavimą (CK 6 knygos XXIX skyrius, Žemės įstatymas) ir bylos duomenų visumą, teismas padarė išvadą, kad nors 2006 m. gruodžio 31 d. žemės nuomos sutartis, kuria K. R. taip pat įsipareigojo žemės sklypą naudoti nepažeidžiant tikslinės paskirties, nevisiškai atitinka Žemės įstatymo ir Civilinio kodekso reikalavimus (žemės sklypo plano dalyje), tačiau minėta sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, įregistruota VĮ Registrų centre ir nuo 2006 m. gruodžio 31 d. realiai vykdoma. Konstatavo, jog žemės nuomos sutarties trūkumai šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, sprendžiant pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimą, nes administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 52² straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviosios pusės turinį sudaro priešingi teisei veiksmai (deliktinė atsakomybė).
II.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atkreipia dėmesį į tai, jog žemės naudojimo patikrinimas vietoje buvo atliekamas 2008 m. rugpjūčio 26 d., o patikrinimo metu 2006 m. gruodžio 31 d. žemės nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.547 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, o iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėta nuomos sutartis VĮ Registrų centre įregistruota tik 2008 m. rugsėjo 23 d. Akcentuoja, jog žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis yra žemės sklypo planas, tačiau toks planas nebuvo pateiktas dėl ko nėra aišku kuri žemės sklypo dalis yra išnuomota. Apeliantas taip pat pažymi, jog K. Š., 2008 m. gegužės 7 d. pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, paramai už energetinius augalus, kompensacinėms išmokoms už valstybės ar savivaldybių įsteigtas teritorijas bei paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones, 2001 m. balandžio 24 d. pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, paramai už energetinius augalus, kompensacinėms išmokoms už valstybės ar savivaldybių įsteigtas teritorijas bei paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemones. Teigia, jog K. Š. kyla atsakomybė už tai, kad asmenine nuosavybe priklausantys žemės sklypai naudojami pažeidžiant teisės normų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 52² straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypo dalis buvo naudojama ne pagal tikslinę – žemės ūkio – paskirtį, tačiau keliamas klausimas dėl tinkamo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatymo.
2006 m. gruodžio 31 d. žemės nuomos sutartyje nurodyta, jog K. Š. išnuomoja 4,2 ha ploto užsėtą daugiamete žole žemės sklypą K. R.. Sutartyje numatyta, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o nuomininkas K. R. įsipareigoja išsinuomotą žemę naudoti laikantis galiojančių įstatymų normų (b. l. 61-62).
Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, jog dėl administracinio teisės pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 52² straipsnyje, padarymo žemės nuomininkas K. Š. patrauktas nepagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad bylos duomenų visuma patvirtina, jog nuomojamo žemės sklypo kadastro ir registro duomenys įstatymo nustatyta tvarka nepaneigti, minėta sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, yra įregistruota VĮ „Registrų centras“ ir nuo 2006 m. gruodžio 31 d. realiai vykdoma.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, jog šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu. 2006 metų gruodžio 31 d. rašytinės sutarties pagrindu nuomininkas K. R. realiai disponavo žemės sklypu bei mokėjo žemės nuomos mokestį, be to byloje nekyla ginčas, jog realiai žemės sklypu naudojosi K. R., šio fakto neneigia ir pats nuomininkas. Nors prie nuomos sutarties ir nėra pateikto išnuomoto žemės sklypo dalies plano (nors kaip matyti iš nuomos sutarties toks planas buvo pridėtas prie sutarties, b. l. 62), tačiau šis formalus pažeidimas nesudaro pagrindo laikyti sutarties negaliojančia, kadangi iš nuomos sutarties šalių konkliudentinių veiksmų akivaizdu, jog ne pagal paskirtį naudojama žemė yra išnuomota K. R., o jos ribos yra aiškios ir suprantamos sutarties šalims. Byloje surinkti bei pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai duoda pakankamą pagrindą neginčijamai išvadai, jog žemės sklypą ne pagal tikslinę paskirtį naudojo nuomininkas – K. R.. Dėl šių aplinkybių K. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai, kaip nesant jo veiksmuose administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Institucijos nurodomi argumentai dėl paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.