Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Vitalijos Gabartienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. spalio 17 d., apie 03.00 valandą, Plungėje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, kaltinamasis E. E. tarpusavio konflikto su E. K. metu, dėl menkavertės dingsties, tyčia trenkė E. K. vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko E. K. nugriuvo ant žemės, taip nukentėjusiajam padarė sužalojimus: viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžimą, kairės akies vokų kraujosruvą - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šią nusikalstamą veiką E. E. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalsti.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio 4 punktas, 421 straipsnio 1 punktas).

Kaltinamasis E. E. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad nėra įrašytas nei į psichiatrinę, nei į narkologinę įskaitas. 2020-10-17 apie 01 val. atvažiavo pas pažįstamą E. K. į pirtelę, esančią (duomenys neskelbtini). E. rengė vakarėlį, tai todėl ir pakvietė jame dalyvauti. Vakarėlyje buvo nemažai žmonių, iš kurių pažinojo tik E. Kas dar tame vakarėlyje buvo nežino. Atvažiavo taksi automobiliu jau išgėręs. Iš pradžių viskas vyko draugiškai, be jokių konfliktų. Vėliau, kai jau visi buvo pakankamai išgėrę, E. kažko pradėjo prie jo kabinėtis. Vis ieškojo priekabių, stumdė. Vienu momentu, tai buvo apie 03 val. jiedu dviese išėjo į kiemą parūkyti. Berūkant E. vėl prie jo ėmė kabinėtis, sakė: „ar nori, kad „apmyžčiau““. Jį suėmė pyktis ir vieną kartą trenkė jam kumščiu į veidą. E. nugriuvo, o jis išėjo namo, nebenorėjo daugiau veltis į konfliktą. Tikslo sužaloti neturėjo, tiesiog nusibodo jo kabinėjimasis. Kas vyko toliau nežino. Pasižada ateityje nebedaryti teisės pažeidimų. Supranta, kad pasielgė netinkamai ir savo poelgio nepateisina. Pasižada sumokėti ligonių kasoms už E. K. sumušimą (b. l. 83, 84, 85, 88, 89, 90, 91, 92, 93).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2020-10-21 protokolo-pareiškimo matyti, kad E. K. pranešė apie tai, kad 2020-10-17 apie 3 val. jo namuose vykusio vakarėlio metu, išėjus į kiemą parūkyti, jį sumušė vienas iš vakarėlio dalyvių, kuris atvyko su iš matymo žinomu vaikinu nekviestas. Jis jam be jokios priežasties kumščiu trenkė vieną kartą į veido sritį, dėl ko jis griuvo aukštielninkas ant grindinio. Dėl nepraeinančio skausmo skruoste 2020-10-21 kreipėsi į Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatė kairės pusės veido daugybinius lūžimus. Taip pat įvykio metu jam buvo nuskeltas priekinis viršutinis dantis. Prašo dėl jo sumušimo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 8, 9-12, 13-14).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-11-11 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. K. nustatyta: viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžimas, kairės akies vokų kraujosruva. Danties pažeidimas (vainiko nuskėlimas, lūžimas) neužfiksuotas. Sužalojimai padaryti buka jėga, galėjo gautis smogiant kumščiu į viršutinio žandikaulio kairę pusę. E. K. padarytas viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 28).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. G. 2020-12-03 tarnybinio pranešimo „Dėl įvykio datos ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėja D. G. pranešė apie tai, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tarnybiniame pranešime „Dėl asmens, padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo“, taip pat užduotyje atlikti objektų tyrimą bei E. K. specialisto išvadoje parašyta, kad įvykis įvyko 2020-10-07, tačiau apklausiant proceso dalyvius, visi nurodė, kad įvykis įvyko ne 2020-10-07, o 2020-10-17. Šiuose dokumentuose yra padaryta techninė klaida ir įvykio datą reikia laikyti ir rašyti 2020-10-17 (b. l. 45, 46).

Nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2020-10-16 jo namų, esančių (duomenys neskelbtini) kieme esančioje pirtelėje surengė vakarėlį, kuriame dalyvavo sesuo G. K., jo draugė D. M., draugai: A. M., D. J., E. T. ir R. Ž. Turi jų tik Facebook adresus. Vartojo alkoholį, linksminosi. Nakties metu dar atvažiavo sesės pažįstamas A. G. su trimis jam nepažįstamais vaikinais, vėliau per Facebook išsiaiškino, kad vienas galėjo būti E. E., kitas L. P., ketvirto nežino. Jie prisijungė prie vakarėlio. Pamena, kad vakarėlio metu E. E. prie jo žodžiais kabinėjosi. Panašiai apie 02:30 val. jo sesė, jo draugai ir L. P. išvažiavo, liko tik jo draugė ir E. E. su savo draugeliu, kurio jis nepažįsta. Nuo išgerto alkoholio miglotai pamena, kad apie 3 val. visi išėjo į kiemą parūkyti. Kada jis degėsi cigaretę kažkuris iš tų vaikinų, tikriausiai kumščiu trenkė jam į veidą, dėl ko jis nugriuvo aukštielninkas ant grindinio. Atsipeikėjo tik paryčiais jau gulėdamas lovoje. Skaudėjo praskeltas pakaušis ir skruostas. Draugė pasakojo, kad to momento kas jam trenkė nematė, tačiau mano, kad trenkė E. E., nes vakarėlio metu jis kažkodėl prie jo žodžiais kabinėjosi. Jo namo kiemas vaizdo kameromis stebimas nėra. Prie anksčiau duotų parodymų patikslina, kad pirtelėje vakarėlis prasidėjo 2020-10-16 apie 20 val. Viskas vyko normaliai. Visi buvo išgėrę, bendravo normaliai. 2020-10-17 apie 01 val. į vakarėlį užėjo ir E. E., kurio jis nebuvo kvietęs. Jis dabar tiksliai negali pasakyti ar jis atvyko vienas, ar su kitais asmenimis. Galėjo ir vienas. Atvyko jau neblaivus, elgėsi nelabai deramai, vis prie jo žodžiais kabinėjosi. Jis nekreipė dėmesio. Apie 02.30 val. visi išsiskirstė namo, tai liko jis, jo draugė D., E. E. Buvo smarkiai neblaivus, todėl ar buvo kažkas ketvirtas negali prisiminti. Prisimena, kad jie stovėjo trise, t. y. jis, D. ir E., ir rūkė. Staiga nei iš šio, nei iš to E. E. trenkė kumščiu vieną kartą jam į veidą. Nuo smūgio jis nugriuvo. Po to nieko neprisimena, o atsipeikėjo gulėdamas lovoje. Galvojo, kad nėra nieko rimto, tačiau žandikaulis vis skaudėjo, todėl ir nusprendė praėjus keletui dienų kreiptis į priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas lūžis. Šiuo metu civilinio ieškinio nereikš, nes E. E. pažadėjo jam atlyginti padarytą žalą (b. l. 49-50, 51, 52, 53-54, 55, 56).

Liudytoja D. M. parodė, kad 2020-10-16 vakare apie 20 val. susirinko pas jos draugą E. K. į pirtelę, esančią (duomenys neskelbtini). Ten jie ruošėsi truputį pabaliavoti. Buvo nemažai draugų. Jau buvo spalio 17 d., t. y. apie 01 val., kai nekviesti į pirtelę atvažiavo lygtai trys asmenys, kurių ji nepažinojo nei vieno. Kiek suprato jų nepažinojo ir E. Ko jie atvažiavo nežino, tačiau niekas neprieštaravo dėl jų atvykimo, todėl vaikinai ir pasiliko. Vėliau sužinojo, kad vienas iš jų buvo E. E., o kas buvo kiti nežino. Apie 02.30 val. visi išsiskirstė namo, tai liko ji, E., E. ir dar vienas asmuo, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Apie 03 val. visi iš pirtelės išėjo į lauką parūkyti. Ji, E. ir E. stovėjo greta vienas kito, o tas kitas asmuo buvo nuėjęs truputį toliau. Nesuprato net kas atsitiko, nes nebuvo jokio barnio. Ji trumpam nusisuko ir išgirdusi garsą, panašų į krentančio žmogaus, pamatė, kad E. guli ant žemės, o E. išeina lauk visai iš kiemo. Suprato, kad E. trenkė E., nes nukristi jis pats negalėjo. Tas ketvirtas asmuo irgi išėjo laukan, tai jiedu liko dviese. Pakėlė E. nuo žemės ir nuvedė namo miegoti. Matė, kad lūpos kruvinos, tačiau nekilo mintis kviesti greitąją pagalbą. Vėliau E. jai sakė, kad E. jam nei iš šio, nei iš to kumščiu trenkė į veidą. Kai kelias dienas nepraėjo skausmas E. kreipėsi į medikus (b. l. 68-69, 70, 71).

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visiškai įrodo kaltinamojo E. E. kaltę, kad jis nukentėjusiajam E. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą, tokia jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Civilinis ieškinys.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa kaltinamajam E. E. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 122,44 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo E. K. gydymo paslaugas (b. l. 34-35, 36).

Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, socialinio draudimo įstaigos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusįjį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusiojo E. K. gydymo išlaidas padengė Šiaulių teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį E. E. tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, jog nukentėjusiojo E. K. gydymo išlaidos sudaro 122,44 Eur, po patirtų sužalojimų gydymas nukentėjusiajam buvo būtinas, todėl ši suma Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo E. E.

Kitų proceso išlaidų byloje nėra.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. E. E., nesunkiai sutrikdydamas kito asmens sveikatą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, anksčiau neteistas (b. l. 57, 58), administracine tvarka nebaustas (b. l. 99-100), nedirba (b. l. 101), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 102).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei teisingumo principas gali būti pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintina vienu trečdaliu.

Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94-95, 96), panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams be intensyviosios priežiūros, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams be intensyviosios priežiūros, paskiriant įpareigojimą 2 (du) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą 4 (keturis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš E. E. 122,44 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 44 ct) gydymo išlaidų Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti E. E., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.