- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-194-198/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04357-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka
- Atsakovas
- L. L.
- Ieškovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Obelių vaikų
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-194-198/2015
2015 m. balandžio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės L. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5325-812/2014 pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. L., tretiesiems asmenims Obelių vaikų globos namams, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams, A. Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. L. jos nepilnamečio vaiko A. Š. atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovei Liudvikai L. P. miesto apylinkės teismo 2013-03-21 sprendimu buvo laikinai apribota motinos valdžia jos nepilnamečio sūnaus A. Š. atžvilgiu, nustatyta nepilnamečiui vaikui nuolatinė globa, globėju paskirti Obelių vaikų globos namai, juose nustatyta nepilnamečio gyvenamoji vieta, iš atsakovės nepilnamečiui Aurimui priteistas materialinis išlaikymas po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. 2010 m. buvo gauta informacija, kad nepilnametis A. Š. gyvena su vyresniuoju broliu Šeduvoje, atsakovė juo visiškai nesirūpina, vaikas nelanko mokyklos, valkatauja. 2011-04-12 L. L. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko nepriežiūros. Atsakovė gyvena kartu su sutuoktiniu R. L. ir dviem mažamečiais vaikais, tačiau sūnumi A. Š. nesidomi ir jo nelanko, vengia bendrauti su socialiniu darbuotoju. Atsakovė nelinkusi priimti pasiūlymų ir rekomendacijų, teigia, kad sūnus Aurimas nesugebėjo prisitaikyti prie jam suteiktų gyvenimo sąlygų, elgėsi netinkamai, nesutarė su R. L.. L. L. teigia, kad su sūnumi neturi galimybės bendrauti, nes dirba visą dieną, jos vyras nenori, kad A. Š. gyventų jų šeimoje, be to, pats sūnus nenori gyventi atsakovės šeimoje. A. Š. auga Obelių vaikų globos namuose, tačiau nuo 2013-05-17 iki 2014-11-17 atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, charakterizuojamas teigiamai, mokosi VšĮ Kauno mechanikos mokykloje, už gerą elgesį buvo skatinamas. Atsakovė L. L. moka teismo priteistą išlaikymą sūnui, tačiau su globos namų darbuotojais nebendrauja ir sūnaus mokymosi rezultatais, sveikatos būkle nesidomi. Apribojus motinos valdžią, L. L. nedėjo jokių pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą, į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė. Kadangi situacija atsakovės šeimoje per daugiau nei metus laiko nepasikeitė, sprendė, kad ji nesikeis ir ateityje, todėl atsakovei tikslinga motinos valdžią apriboti neterminuotam laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino. Neterminuotai apribojo motinos L. L. valdžią jos nepilnamečio vaiko A. Š. atžvilgiu. Priteisė iš L. L. bylinėjimosi išlaidas – 206,50 Lt (59,81 EUR) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Teismas darė išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-21 sprendimu Nr. 2-1392-755/2013 nustatytos aplinkybės, kad atsakovė negali užtikrinti pareigos auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečio sūnaus A. Š., rūpintis jo sveikata, ugdymu, nepajėgia sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų visapusiškam ir harmoningam nepilnamečio asmenybės vystymuisi dėl vaiko nenoro gyventi pas motiną, sąlygoto atsakovės nesugebėjimo tinkamai auklėti vaiką ir vengimo vaiku tinkamai rūpintis, domėtis jo gyvenimu ir auklėjimu ir faktinio nusišalinimo nuo vaiko auklėjimo neišnyko. Nurodė, kad atsakovės bendravimas su vaiku patvirtina jos domėjimąsi sūnumi, bet savaime neįrodo atsakovės motyvacijos ir sugebėjimo tinkamai rūpintis vaiku, užtikrinti jo teises ir teisėtus interesus. Išlaikymas, nors ir teikiamas, tačiau jo dydis vaikui gyvenant normaliomis sąlygomis atsakovės šeimoje negalėtų užtikrinti net minimalių jo poreikių patenkinimo. Motyvavo, jog bylos įrodymų visuma nebeleidžia daryti išvados, kad susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti. Pastangos susigrąžinti vaiką į šeimą iš esmės nebuvo dėtos, galimybių A. Š. gyventi atsakovės šeimoje nebuvo, nėra ir šiuo metu. Socialinių paslaugų teikimo tikslas nepasiektas. Tokį atsakovės elgesį vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaiką, trunkantį eilę metų, teismas vertino kaip darantį ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir kaltą. Konstatavo, kad motinos valdžios apribojimas neterminuotai vaiko atžvilgiu užtikrins vaiko teises ir teisėtus interesus vystytis, augti ir lavintis saugioje aplinkoje ugdymo įstaigose.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. L. prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismo sprendimas yra neteisingas. Nurodo, jog faktinė situacija atsakovės ir jos nepilnamečio sūnaus A. Š. santykyje yra kitokia, motina su vaiku sutaria, bendrauja, teikia išlaikymą, siekia susigrąžinti vaiką į šeimą pagal realias galimybes, o ne pagal valstybės institucijų primestą tvarką. Nurodo, kad iš esmės į gerąją pusę yra pasikeitusi situacija santykyje su sūnumi. Mano, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius inicijuodamas panašaus pobūdžio bylas vykdo tik savo planinius darbus, o esmines savo funkcijas vykdo aplaidžiai, daugiau kenkia ieškovei ir jos šeimai, negu padeda apginti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, nenori prisiimti atsakomybės, o teismas tam pritaria. Ieškinyje ieškovas nurodo neteisingas aplinkybes, o ieškinį pateikė esant konfliktiniams santykiams su atsakove. Nurodo, jog realių socialinių paslaugų atsakovei neteikiama, kadangi dienos metu atsakovė dirba, o po darbo valandų paslaugos jau taip pat nebeteikiamos. Tokia apsimestinė situacija skatina konfliktus ir tai yra dalis ieškovo kaltės. Apeliantė mano, kad į jos asmeninį gyvenimą per daug kišamasi, per daug reguliuojama kaip jai elgtis, kas išsaukia konfliktines situacijas, o ne realiai stengiamasi padėti susigrąžinti vaiką į šeimą. Apeliantė santykius su sūnumi gerina natūraliai, taip kaip pati supranta, pagal savo realias pajamas. Apeliantė nesutinka, kad jai turi būti primesta, jog ji privalo vykti pas sūnų į įkalinimo įstaigą, jeigu sūnus to nenori. Kadangi sūnus yra pakankamai subrendęs, iš dalies yra veiksnus, todėl jo nuomonė motinai irgi yra svarbi. Teismas nevertino, neanalizavo vaiko ir motinos santykių pagerėjimo. Nurodo, jog įstatymas nenumato laikotarpio per kurį vaiko motina turi pagerinti santykius ir gauti galimybę panaikinti terminuotą motinos valdžios apribojimą, tuo tarpu nagrinėjant bylą, šiuo klausimu atsakovei buvo daromas spaudimas, reiškiamos pretenzijos kodėl ji nesikreipia į teismą, neiniciuoja bylos laikino valdžios apribojimo panaikinimui. Mano, kad ieškovo kaip vaikų teisių gynėjo pareiga išaiškinti motinai teisines pasekmes, procesų būtinumą. Apeliantė mano, kad įrodymus, byloje priimdamas sprendimą teismas vertino vienašališkai, neatsižvelgė į atsakovės ir jos sūnaus parodymus, kitas reikšmingas aplinkybes ir todėl padarė neteisingas išvadas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantės kaltinimai, neva skyrius savo funkcijas vykdo aplaidžiai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymi, jog skyrius jokių planinių darbų neturi ir jų nevykdo, sprendimai dėl kreipimosi į teismą siekiant apriboti tėvų valdžią, yra priimami ne skyriaus, o Panevėžio miesto vaiko globos organizavimo komisijos. Teikdamas ieškinį teismui, skyrius nesiekia kažkam pakenti, tačiau tik vykdo savo tiesiogines funkcijas ir gina nepilnamečių vaikų interesus. Nurodo, kad jokių konfliktų tarp skyriaus ir atsakovės nėra ir nebuvo. Neaišku kokią atsakomybę ir už ką skyrius turėtų prisiimti. Priešingai būtent atsakovė turėtų prisiimti atsakomybę už savo kaip motinos pareigų nevykdymą. Nustatyta, kad atsakovė pati nepageidavo gauti socialines paslaugas, nebendradarbiavo su socialiniu darbuotoju. Būtent dėl atsakovės elgesio socialinių paslaugų jai teikiamas buvo apsunkintas. Atsakovė pati nedėjo jokių pastangų kontaktui su socialiniu darbuotoju palaikyti, jį sustiprinti ir naudotis socialinėmis paslaugomis, socialinio darbuotojo namuose atsakovė nepriimdavo, į telefono skambučius atsakydavo ne visuomet. Ieškovo vertinimu, ta aplinkybė, kad vaikas nenori matytis su mama, atskleidžia, jog jų santykiuose yra kažkas negerai. Socialinė darbuotoja buvo išaiškinusi galimybes kreiptis į teismą dėl sūnaus susigrąžinimo, socialinis darbas buvo dirbamas ta linkme, siekiant motyvuoti, skatinti vaiko susigrąžinimą, tačiau atsakovė to nepadarė. Joks spaudimas atsakovei nebuvo daromas, tačiau buvo išaiškinta, kad laikino tėvų valdžios apribojimo institutas yra tik auklėjamoji prevencinė priemonė. Į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo kreipiamasi tada, jei tėvai išvadų nepadaro ir nededa pastangų, nesiekia susigrąžinti vaiko į šeimą. Pažymi, jog pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pas ją namuose sūnui gyventi nebūtų galimybių. Ieškovo vertiniu atsakovė stengėsi nepakankamai, sūnui yra žinoma jos pozicija, nenoras, kad jis gyventų su šeima, todėl vaikas irt nenori gyventi kartu. Tęsti laikiną tėvų valdžios apribojimą atsakovė prašo ne dėl to, kad ketintų susigrąžinti sūnų į šeimą, tačiau tik iš materialinių paskatų, nes teismo posėdžio metu neslėpė, kad nenori būti išbraukta iš savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaito, kadangi tokiu atveju darželyje nebegaus lengvatų už kitus vaikus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Obelių vaikų globos namai prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad nuo 2014 m. lapkričio 17 d. A. Š. vėl gyvena Obelių vaikų globos namuose. Kurį laiką A. Š. bendravo su mama, tačiau yra pareiškęs, kad pas motiną nevažiuos ir su ja Panevėžyje negyvens.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, gindamas A. Š. interesus, kreipėsi į teismą prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovei L. L., nustatyti A. Š. nuolatinę globą ir jų globėja paskirti Obelių vaikų globos namai, vaikų gyvenamoji vietą nustatant Obelių vaikų globos namuose.
Atsakovė L. L., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo neterminuotai apribota jos motinos valdžią nepilnamečio vaiko A. Š. atžvilgiu, motyvuoja tuo, kad su nepilnamečiu vaiku A. Š. bendrauja, teikia išlaikymą, siekia susigrąžinti vaiką į šeimą pagal realias galimybes, o ne pagal valstybės institucijų primestą tvarką.
Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Byloje nustatyta, kad atsakovė L. L. yra nepilnamečio vaiko A. Š. motina (b.l. 5,6). 2013-03-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1392-755/2013 laikinai apribota motinos valdžia L. L. jos nepilnamečio sūnaus A. Š., g. 1997-09-13, atžvilgiu, iki išnyks aplinkybės, dėl kurių laikinai apribota motinos valdžia. Vaikui nustatyta nuolatinė rūpyba, rūpintoju paskirti Obelių vaikų globos namai, juose nustatyta A. Š. gyvenamoji vieta. Sprendimu priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš L. L. po 150 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-27 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 7-9). Bylos duomenys įrodo, jog apeliantė nuo teismo 2013-03-31 sprendimo priėmimo nesistengė atlikti motinos pareigas, t. y. betarpiškai nebendravo su vaiku, nedalyvavo vaiko ugdyme, auklėjime nesidomėjo vaiko pasiekimais. Pažymėtina, kad atsakovei teikiamų socialinių paslaugų tikslas yra sugrąžinti vaiką į šeimą, socialinės paslaugos atsakovei teikiamos nuo jos įrašymo į socialinės rizikos šeimų sąrašą 2011-04-12 (civ.b. Nr. 2-1392-755/2013, b.l. 18), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų dėjusi pastangas susigrąžinti vaiką į šeimą. Galimybių A. Š. gyventi atsakovės šeimoje nebuvo, nėra ir šiuo metu, kadangi atsakovė pripažino, kad sūnaus į šeimą susigrąžinti negali, nes pats sūnus nenori gyventi su jos vyru, taip pat ir atsakovės vyras nenori, kad šeimoje gyventų sūnus Aurimas (b.l.). Vertinant atsakovės L. L. motinos valdžios įgyvendinimą vaiko A. Š. atžvilgiu terminuoto motinos valdžios apribojimo laikotarpiu, bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė teikia vaikui teismo priteistą išlaikymą ir bendrauja su vaiku jam paskambinus iš laisvės atėmimo vietos bei susirašinėja laiškais, tačiau kaip buvo minėta betarpiškai su juo nebendravo. Teisėjų kolegija sutinka, kad tai savaime neįrodo atsakovės motyvacijos ir sugebėjimo tinkamai rūpintis vaiku, užtikrinti jo teises ir teisėtus interesus, o tik patvirtina atsakovės domėjimąsi vaiku. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03021 priteistas išlaikymas nors ir teikiamas, tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, jo dydis vaikui gyvenant normaliomis sąlygomis atsakovės šeimoje negalėtų užtikrinti net minimalių jo poreikių patenkinimo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką tuo atveju, kai tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ.byloje Nr.3K-3-1225). Faktas, kad atsakovė L. L. nesirūpina savo vaiku pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsakovės elgesį vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaiką, trunkantį eilę metų, vertino kaip darantį ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir kaltą, dėl ko atsakovei neterminuotai apribojo valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
Apeliantė priekaištauja dėl socialinių paslaugų kokybės, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, jog pati nedėjo jokių pastangų kontaktui su socialiniu darbuotoju palaikyti, jį sustiprinti ir naudotis socialinėmis paslaugomis. Šiuo atveju apeliantė turi rodyti iniciatyvą priimti jai skirtas paslaugas ir jomis naudotis, norėdama pagerinti santykius su vaiku ir gauti galimybę panaikinti terminuotą motinos valdžios apribojimą. Teisėjų kolegijos nuomone apeliantės nurodyti motyvai dėl ko ji nepriima teikiamų socialinių paslaugų yra nepateisinami.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į tai, kad apeliantė nesirūpina vaiku, vengia atlikti savo pareigą jį auklėti, bei tai, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantės elgesys iš esmės pasikeitė į gerąją pusę nuo 2013-03-21 priimto sprendimo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės atžvilgiu neterminuotai apribojo tėvų valdžią jos vaiko atžvilgiu.
Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka teisė su vaikais matytis, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.