Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-39-169/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-12
Bylos Nr.
1-39-169/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Nukentėjusysis
V. M.
Civilinis ieškovas
J. M.
Kaltinamasis
L. S.
Advokatai
Algimantas Pileckis
(S)MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O SPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 12 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant posėdžio sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai,kaltinamojo gynėjui advokatui Algimantui Pileckiui,nukentėjusiajam V. M.,civilinei ieškovei J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. neteisėtai įgijo ir laikė naudotojo identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: 2012 m. sausio 24 d., Mažeikių mieste, šalia AB SEB banko pastato, esančio V. Burbos g. 3, be jokio teisinio pagrindo, žodžiu įkalbėjo (įtikino) psichikos sveikatos sutrikimų turintį V. M. atiduoti jam 2012 m. sausio 24 d. elektroninių paslaugos teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išduotus dokumentus ir atpažinimo priemonės slaptažodžių kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais, naudojantis „Naudotojo“ atpažinimo kodu, elektroninių ryšių tinklais internetu galima prisijungti prie šių internete saugomų bei tvarkomų ir elektroninių ryšių tinklais perduodamų elektroninės bankininkystės duomenų, susietų su V. M. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke ir atlikti su ja finansines operacijas;

tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai panaudojo svetimus naudotojo identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenis: neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas su neteisėtai įgytais svetimais naudotojo identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenimis – AB SEB banko išduotais V. M. identifikavimo kodais iš kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuolatiniu slaptažodžiu, kuriais elektroniniais kanalais laikotarpyje nuo 2012-01-25 iki 2012-01-26 prisijungė prie V. M. elektroninės bankininkystės ir užpildė bei pateikė paraiškas trumpalaikius kreditus teikiančioms bendrovėms dėl kreditų suteikimo, t. y. 2012-01-25 – UAB „4finance“, UAB „Moment Credit“, UAB „Finverta“, o 2012-01-26 – UAB „Minibank“, UAB „NWO INVEST“, UAB „Argentum lucrum“, panaudodamas tam tikrus V. M. identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenis taip melagingai pateikė žinias elektroninėms identifikavimo sistemoms, kad jis yra sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas;

tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą turtą: laikotarpyje nuo 2012-01-25 iki 2012-01-26, siekdamas apgaule, savo naudai įgyti svetimą, V. M. ir trumpalaikius kreditus teikiančių bendrovių turtą, neteisėtai įgytais svetimais identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenimis – V. M. identifikavimo kodų nustatymo priemonių duomenimis, AB SEB banko išduotais V. M. identifikavimo kodais, elektroniniais kanalais prisijungęs prie V. M. elektroninės bankininkystės ir taip prisistatęs kitu asmeniu, internetu užpildė bei pateikė paraiškas trumpalaikius kreditus teikiančioms bendrovėms dėl kreditų suteikimo, taip pasikėsino apgaule užvaldyti UAB „4finance“, UAB „Moment Credit“, UAB „Finverta“, UAB „Minibank“, UAB „NWO INVEST“, UAB „Argentum lucrum“ pinigus sumoje 1 050 litų, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – kredito paslaugas teikiančioms bendrovėms atsisakius išduoti pinigus, nusikaltimo nebaigė;

tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai apgaule užvaldė svetimą turtą: įtikinėdamas psichikos sveikatos sutrikimų turintį V. M. paimti paskolą iš tokias paslaugas teikiančios bendrovės, kuris dėl psichikos sveikatos sutrikimo negalėjo objektyviai įvertinti sutarties pagrindu kylančių įsipareigojimų paskolos davėjui, meluodamas jam, kad jį įdarbins, o pinigai reikalingi statybinėms prekėms pirkti, taip apgaule įkalbėjo V. M. 2012 m. sausio 24 d. Lietuvos spaudos kioske, esančiame Žemaitijos g. 22, Mažeikiai, paimti 500 litų paskolą iš UAB „4finance“, kuri buvo išmokėta AB SEB banko kasoje, apgaule įkalbėjo V. M. nenaudingai pasielgti su pervestais į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jos išmokėtais grynais 500 litų, atiduodant šiuos pinigus jam, žinodamas, kad jis jam šių pinigų negrąžins, taip apgaule, savo naudai įgijo 500 litų;

tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai apgaule užvaldė svetimą turtą: įtikinėdamas psichikos sveikatos sutrikimų turintį V. M. paimti paskolą iš tokias paslaugas teikiančios bendrovės, kuris dėl psichikos sveikatos sutrikimo negalėjo objektyviai įvertinti sutarties pagrindu kylančių įsipareigojimų paskolos davėjui, meluodamas jam, kad jį įdarbins, o pinigai reikalingi statybinėms prekėms pirkti, taip apgaule įkalbėjo V. M. 2012 m. sausio 23 d. prekybos centre „Maxima“, esančioje Žemaitijos g. 20, Mažeikiai, paimti 700 litų paskolą iš UAB „MCB Finance“, kuri buvo išmokėta AB SEB banko kasoje, apgaule įkalbėjo V. M. nenaudingai pasielgti su pervestais į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jos išmokėtais grynais 700 litų, atiduodant šiuos pinigus jam, žinodamas, kad jis jam šių pinigų negrąžins, taip apgaule, savo naudai įgijo 700 litų;

tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai apgaule užvaldė svetimą turtą: psichikos sveikatos sutrikimų turintį V. M., kuris dėl psichikos sveikatos sutrikimo negalėjo objektyviai įvertinti kredito sutarties pagrindu kylančių įsipareigojimų kredito davėjui, meluodamas jam, kad jį įdarbins, o pinigai reikalingi statybinėms prekėms pirkti, įtikino paimti vartojamąjį kreditą iš UAB „Ūkio banko lizingas“, apgaule įkalbėjo V. M. 2012 m. sausio 20 d. UAB „Senukų prekybos centre“, esančiame Tirkšlių g. 4, Mažeikiai, kur kredito davėjo vardu veikė įgaliojimą turinti tarpininkė V. J., paimti 1 500 litų kreditą, kuris jam buvo išmokėtas grynais prekybos vietoje, apgaule įkalbėjo V. M. nenaudingai pasielgti su išmokėtais jam 1 500 litų, atiduodant šiuos pinigus jam, iš kurių 200 litų atidavė V. M., žinodamas, kad likusių pinigų sumoje 1 300 litų jis jam negrąžins, taip apgaule, savo naudai įgijo 1 300 litų;.

tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai apgaule užvaldė svetimą turtą: įtikinėdamas psichikos sveikatos sutrikimų turintį V. M. paimti vartojamąjį kreditą iš UAB „General Financing“, kuris dėl psichikos sveikatos sutrikimo negalėjo objektyviai įvertinti kredito sutarties pagrindu kylančių įsipareigojimų kredito davėjui, meluodamas jam, kad jį įdarbins, o pinigai reikalingi statybinėms prekėms pirkti, taip apgaule įkalbėjo V. M. 2012 m. sausio 17 d. AB „Lietuvos paštas“, esančiame Laisvės g. 38, Mažeikiai, kur kredito davėjo vardu veikė klientų aptarnavimo specialistė L. S., paimti 1 500 litų kreditą, kuris jam buvo išmokėtas grynais pašto vietoje, apgaule įkalbėjo V. M. nenaudingai pasielgti su išmokėtais jam 1 500 litų, atiduodant šiuos pinigus jam, žinodamas, kad pinigų sumoje 1 500 litų jis jam negrąžins, taip apgaule, savo naudai įgijo 1 500 litų.

L. S., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2011 m. gruodžio mėnesį pažįstamas, vardu Vaidas, supažindino jį su nukentėjusiuoju V. M., kuris norėjo padirbėti jo bendrovėje. Tuo metu jis turėjęs uždarąją akcinę bendrovę, tačiau įmonės apyvartai trūko pinigų, o kreditų savo vardu gauti negalėjęs, nes turėjęs įsipareigojimų Swedbankui, Ūkio bankui ir Kretingos kredito unijai, todėl susitarė su nukentėjusiuoju, kad šis už jo įdarbinimą paims kreditą, kurį vėliau jis grąžins. Kreditus nukentėjusiojo vardu ėmė iš Lietuvos pašto, Ūkio banko, General Financing, SMS Credit, 4finance, MSB finance. Didesniąją pinigų dalį pasiimdavo jis, o mažesnioji kredito dalis tekdavo nukentėjusiajam. Jis žinojęs, kad už kreditus bus skaičiuojamos 200 procentų dydžio palūkanos, o nukentėjusysis skaičius matė, bet ar juos suvokė, jis nežino. Nukentėjusysis jam sakė, kad gauna invalidumo pensiją, be to, iš kai kurių jo poelgių, kalbų jam kilo įtarimų dėl nukentėjusiojo gebėjimo suvokti kreditų paėmimo pasekmes. Paraiškas kreditų gavimui vienas pildydavo jis, kitas – nukentėjusysis. Nukentėjusiojo identifikavimo kodus jis naudojo pinigų gavimui iš smulkesnių kredito įstaigų elektroniniu būdu, kompiuteriu. Kreditų nepradėjo grąžinti dėl sunkios materialinės padėties, teko išvažiuoti, ieškoti darbo. Ieškinį pripažįsta ir sutinka atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. S. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:

nukentėjusysis V. M. parodė, jog su kaltinamuoju jį supažindino B., kuris jam sakęs, kad kaltinamasis gali jį įdarbinti. Susitikus su kaltinamuoju šis siūlė darbą ETG gyvenvietėje, sakė, kad ten turi įmonę, bet neįdarbino. Kaltinamasis jį įkalbėjo imti kreditus, nes jam trūko pinigų įsigyti statybinėms medžiagoms. Jis turėjo sąskaitą Vilniaus banke, į kurią pervesdavo neįgalumo pensiją. Buvo sudaręs elektroninės bankininkystės sutartį, bet ja nesinaudojo. Kai susipažino su kaltinamuoju, šis padėjo jam išsiimti kortelę prisijungti prie kompiuterio, bet nesakė, kam ji reikalinga. Žino, kad iš viso buvo paimta kreditų už 7 000 Lt, bet nežino, iš kokių bendrovių. Jis pažįsta pinigus ir moka skaičiuoti. Už kreditus jis pasirašydavęs, bet tegavo 200 Lt už bendradarbiavimą, t. y. pasirašymą, daugiau nėra gavęs. Kaltinamasis jam nesakęs, kad turės mokėti už kreditą, žadėjęs pats sumokėti, bet pinigų negrąžino. Kai gaudavo žinutes iš greitųjų kreditų dėl kredito dengimo, jis pasakydavęs kaltinamajam, kuris pažadėdavęs padengti kreditą, bet nepadengdavo;

civilinė ieškovė J. M. parodė, jog 2012 m. vasario mėnesį sūnus prasitarė radęs darbą baldų įmonėje. Jai paskambinus sūnaus nurodytu telefonu kaltinamajam, šis patvirtino turįs įmonę ir įdarbinsiąs sūnų. Jai pasakius, jog sūnus neįgalus, nesugebės dirbti, kaltinamasis atsakė, kad ir vaikas sugebėtų, nes reikės tik klijuoti juosteles. Po kurio laiko jai ėmė skambinti pažįstamos iš bankų, kad sūnus su vyriškiu vaikšto prašinėdamas paskolų. Didžiuosiuose bankuose jam paskolų nedavė, nes sūnus nedirba. Jai paskambinus sūnui ir pakalbėjus su Sandaru, šis pasakė, jog bankuose tvarkąs savo darbuotojų sąskaitas. Ji įspėjusi, kad neapgaudinėtų jos sūnaus, nes šis yra ligonis. Po savaitės į sūnaus telefoną paskambino iš kažkurio banko ir paaiškino, jog sūnus yra paėmęs kreditą, kurį reikia grąžinti. Po to jai paskambino iš bibliotekos ir pasakė, jog buvo atėjęs sūnus su vyriškiu, kuris kažką pildė internetu, po to, gavę žinutę, abu išbėgo į Vilniaus banką. Tada ji ėmusi ieškoti, kur sūnus ėmė paskolas, visur užblokavusi. Sužinojusi, jog kreditus ėmė iš Ūkio banko, Vilniaus banko. Skambino kelis kartus kaltinamajam, kuris vis žadėjo mokėti, pravesti po 100 Lt. Su kaltinamuoju susitaikė, gavo 1 006,60 Lt, pasirašė susitarimą, kad likusią žalą atlygins dalimis;

liudytojas M. P. parodė, jog 2012 m. sausio mėnesį su žmona gyvenę (duomenys neskelbtini), butą nuomojęsi, po jų bute apsigyveno L. S.. Žmonos vardu buvo sudaryta naudojimosi internetu sutartis su Roventa. Interneto sutartį išsikeldami nutraukė, tačiau internetą atjungė vėliau, todėl kaltinamasis kurį laiką galėjo naudotis internetu;

liudytoja S. P. parodė, jog 2012 m. sausio mėnesį su vyru gyvenę (duomenys neskelbtini), radę mažesnį butą išsikraustė. Bute liko internetas, nes prieš atjungiant internetą reikėjo prieš mėnesį pranešti UAB Roventa apie sutarties nutraukimą. Apie internetą pasakė kaltinamajam;

liudytojas K. Š. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. S. duotus parodymus užrašė iš jo žodžių, jo nurodytų aplinkybių apie darbą Anglijoje ir kitų aplinkybių jis iš niekur kitur negalėjęs žinoti;

2012 m. sausio 30 d. J. M. protokolu-pareiškimu dėl jos sūnaus vardu paimto greitojo kredito (1 t., 6 b. l.);

2012 m. sausio 30 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog J. M. pateikė: vartojimo kredito sutarties Nr.C201206086 kopiją, sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą, elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr.23398027 kopiją (1 t., 9–15 b. 1.);

2012 m. rugsėjo 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog J. M. pateikė: 2012-01-17 Vartojimo kredito sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) kopiją; apmokėjimą už paskolą (1838,80 Lt) per terminalą „Perlo paslaugos“; 2012-01-20 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-02-01 mokėjimo patvirtinimą už lizingą; 2012-02-23 nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus sumoje 948,78 Lt UAB „MCB Finance“; 2012-02-23 nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus sumoje 500 Lt UAB „4finance“ (1 t., 24–30 b. 1.);

2011-01-11 UAB „Roventa“ elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties su S. P. kopija (1 t., 55–57 b. l.);

asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog M. P. atpažino L. S., kaip asmenį, kuris po jų su žmona įsikėlė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 64–66 b. 1.);

2012-05-04 BIG Credit pranešimu, jog UAB „NWO INVEST“ sistemoje V. M. vardu buvo užpildyta paraiška 300 Lt kreditui gauti 2012-01-26 11:02:03, bet atlikus mokumo vertinimą bei patikrinimą paraiška buvo atmesta, sutartis nesudaryta (1 t., 75 b. l);

2012-06-06 UAB „Minibank“ informacija, jog 2012-01-26 V. M. internetiniu būdu kreipėsi dėl 500 Lt kredito 6 mėnesiams suteikimo. Patikrinus kliento duomenis buvo priimtas sprendimas nesuteikti kredito, nes asmuo niekur nedirbo (1 t., 77–78 b. l.);

2012-05-11 UAB „4 finance“ informacija apie tai, jog 2012-01-24 V. M. vardu Lietuvos spaudos kioske, esančiame Žemaitijos g.22, Mažeikiai, užpildyta paraiška 500 Lt paskolai gauti. Patikrinus paskolos paraišką V. M. suteikta 500 Lt paskola, kuri pervesta į jo nurodytą sąskaitą, esančią SEB banke. 2012-02-03 paskola buvo apmokėta J. M., pervedant grynais 500 Lt (1 t., 80–88 b. l);

2012-05-10 UAB „Moment Credit“ informacija apie tai, jog 2012-01-25 kredito paraiška buvo užpildyta iš IP, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), registracijos formoje buvo nurodytas a. k. (duomenys neskelbtini), šiam asmeniui nebuvo pasiūlyta gauti kreditą (1 t., 90–92 b. l);

2012-05-18 UAB „MCB Finance“ informacija, jog 2012-01-23 V. M. vardu prekybos centre Maxima buvo užpildyta paskolos paraiška Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam išduota 700 Lt paskola 180 dienų terminui. 2012-02-24 buvo gautas kliento mamos J. M. prašymas blokuoti kliento asmens kodą, kadangi jis yra neįgalus (1 t., 95–101 b. l.);

UAB „Finverta“ informacija apie tai, jog 2012-01-25 jų informacinėje sistemoje užsiregistravo V. M., sumokėjo 0,01 Lt, bet dėl kredito gavimo nesikreipė (1 t., 104–108 b. l.);

2012-05-21 UAB „General Financing“ informacija apie tai, jog 2012-01-17 AB „Lietuvos paštas“, esančio Mažeikių m. Laisvės g.38, darbuotoja L. S. su V. M. sudarė vartojimo kredito sutarties finansavimo sandorį, pagal kurį jam buvo suteikta 1500 Lt kreditas. 2012-02-20 visiškai atsiskaityta (1 t., 111–120 b. l.);

2012-09-13 UAB „Ūkio banko lizingas“ informacija, iš kurios matyti, jog 2012-01-20 su V. M. sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią vartojimo kredito tarpininkas UAB „Senukų prekybos centras“ jam išmokėjo grynais 1500 Lt, pagal minėtą sutartį su „Ūkio banko lizingas“ atsiskaityta (1 t., 123–132 b. l.);

2012-01-20 pinigų išdavimo orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad V. M. pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB Ūkio banko lizingu, išmokėti 1500 litų (1 t., 131 b. l.);

2012-06-22 AB SEB banko pranešimu, gautu AB SEB bankui vykdant 2012-05-22 prokuroro nutarimą, surašytą LR BPK 155 straipsnyje nustatyta tvarka dėl susipažinimo su dokumentais (informacija), nurodyti IP adresai, kurie užfiksuoti prisijungiant prie V. M. AB SEB banko elektroninės bankininkystės (1 t., 144–145 b. l.);

2012-07-17 pranešimu dėl IP priklausomybės, kuriame nurodyta, kad IP priskirtas Mažeikių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, esančiai Laisvės g.31/14, Mažeikiai ir S. P. (1 t., 133, 152 b. l.);

sąskaitos išrašais už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-01-26, kuriuose nurodyta, kad V. M. AB SEB banke turi savo vardu atsidaręs sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad vienintelės pervedamos pajamos į sąskaitą yra iš VSDFV Mažeikių skyriaus (pervedama suma 541,07 litų). Tų pačių išrašų pagrindu nustatyta, kad 2012-01-23 į sąskaitą buvo įskaityti 700 litų, kuriuos į sąskaitą pervedė UAB „MCB Finance“, tačiau tą pačią dieną atliktas ir pinigų išmokėjimas tai pačiai 700 litų sumai. Taip pat nustatyta, kad 2012-01-24 į sąskaitą buvo įskaityti 500 litų, kuriuos į sąskaitą pervedė UAB „4finance“, tačiau tą pačią 2012-01-24 dieną atliktas ir pinigų išmokėjimas tai pačiai 500 litų sumai. Taip pat pagal pateiktą sąskaitos išrašą nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2012-01-25 iki 2012-01-26 iš sąskaitos buvo pervedami pinigai kitoms paskolas teikiančioms bendrovėms, tačiau duomenų, kad šios bendrovės būtų pervedusios pinigus nėra (1 t., 146–149 b. l.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė (toliau – EMP) – tikra nuotolinės prieigos mokėjimo priemonė, kurią naudotis EMP naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas yra nurodęs: „Kadangi paprastai mokėjimo instrumentas (pavyzdžiui, banko mokėjimo kortelė) nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudoti mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas BK 214 straipsnio prasme (LAT 2005-12-29 nutarimas Nr.55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223, straipsniai)“ 4 punktas). Neteisėtu finansinės operacijos inicijavimu teismų praktikoje pripažįstami neteisėti veiksmai, kurių paskirtis yra gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, pradėjimas arba atlikimas panaudojant bent vieną svetimą EMP ar EMP naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas – neteisėtų veiksmų, kurių rezultatas yra informacijos apie elektroninius pinigus pateikimas ar nurodymo kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, įvykdymas (sąskaitoje esančių lėšų pervedimas į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimas) atlikimas. Tuo atveju, jeigu asmuo gauna patvirtinimą iš kredito įstaigos apie disponavimą kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis (apie sąskaitoje esančių lėšų pervedimą į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimą), veika kvalifikuojama ne tik kaip neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, bet ir kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį.

Nuosprendyje aptartų įrodymų analizė suponuoja išvadą, kad L. S., žinodamas, jog mokėjimo instrumento identifikavimo duomenys – elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodis ir identifikavimo kodai – priklauso ne jam, o kitam asmeniui, t. y. V. M., neteisėtai juos įgijo, laikė ir panaudojo – užpildė ir pateikė paraiškas dėl kreditų suteikimo trumpalaikius kreditus teikiančioms bendrovėms: UAB „4 finance“, UAB „Moment Credit“, UAB „Finverta“, UAB „Minibank“, UAB ‚NWO Invest“, UAB „Argentum lucrum“ ir pasikėsino užvaldyti minėtų bendrovių pinigus, sumoje 1050 Lt; apgaule įkalbėjęs nukentėjusįjį paimti 500 Lt kreditą iš UAB „4 finance“, 700 Lt kreditą iš UAB „MCB Finance“, 1 500 Lt kreditą iš UAB „Ūkio banko lizingas“, 1 500 Lt kreditą iš UAB „General Financing“, suteiktų kreditų dalį pinigų nukentėjusiajam pervedus į jo sąskaitą, dalį išmokėjus grynais, juos pasisavino.

Nors prokurorė pateikdama kaltinimus kaltinamajam veikas konstatavo kaip atskirus nusikaltimus, tačiau iš kaltinimo matyti, jog veikos padarytos tęsiant nusikalstamas veikas, tai yra prokurorė nurodo nusikalstamas veikas kaip visumą padarant bendrais tęstiniais veiksmais, kadangi iš veikos padarymo bei kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, jog kaltinamasis turėjo vieną tikslą – paimti kreditus nukentėjusiojo V. M. vardu. Todėl teismas kaltinamojo L. S. atskiras veikas sujungia į vieną tęstinę veiką kvalifikuojant kaip atitinkamų nusikaltimų sutaptis.

Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl L. S. kaltės padarius LR BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, numatytas veikas – neteisėtai įgijus, laikius ir panaudojus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaule pasikėsinus įgyti ir įgijus svetimą turtą.

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK BK 59 straipsnio 1 dalies punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant šioms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios L. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos, nes: pirma, jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas; antra, susitarė dėl žalos atlyginimo ir trečia, susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau nėra teistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos buvo daugiau atsitiktinės jo elgesio pasekmės, todėl L. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės bei šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina ir patvirtintinas susitarimas dėl žalos atlyginimo, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti ar pašalinti turtinę žalą (LR BK 38 straipsnio 1 dalis, 69 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina L. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Taip pat išaiškintina, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 straipsnio 2 dalis).

Nuo nuosprendžio paskelbimo L. S. panaikintina kardomoji priemonė – suėmimas ir paleistinas iš suėmimo teismo salėje.

Civilinės ieškovės J. M. civilinis ieškinys atmestinas ir procesas nutrauktinas, ieškinio jai nebepalaikant (BPK 112 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. S. pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis LR BK 38 straipsnio 1 dalimi (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo L. S. ir J. M. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo L. S. įsipareigoja 4 000 Lt žalą atlyginti per vienerius metus, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., mokėdamas kas mėnesį lygiomis dalimis po 333,33 Lt į J. M. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) Swedbank, AB.

Paskirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti J. M. nusikaltimais padarytą 4 000 Lt (keturi tūkstančiai litų) dydžio turtinę žalą.

Išaiškinti L. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. S., jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam L. S. nuo nuosprendžio paskelbimo panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą ir paleisti teismo salėje.

Civilinės ieškovės J. M. civilinį ieškinį atmesti ir procesą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė