- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-413-366/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria A. J. pratęstas suėmimas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. J. įtariamas tuo, kad jis nuo 2013 m. kovo mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, veikdamas bendrininkų grupėje su G. J., D. S., A. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais, bendrais veiksmais, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį bei iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti, gabenti, įgyti, pirkti ir parduoti asmenis, kuriuos būtų galima išnaudoti nusikalstamų veikų darymui (duomenys neskelbtini), o būtent: 2013 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, turėdami tikslą gauti turtinės naudos, pasinaudoję nukentėjusiųjų A. E., T. A. ir V. K. pažeidžiamu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei panaudojant apgaulę – nenurodant tikrojo kelionės tikslo ir melagingai žadant legalų ir gerai apmokamą darbą fabrike, tiesiogiai įkalbėjo ir tokiu būdu užverbavo juos vykti į (duomenys neskelbtini). Po to, 2013-03-24 d., apie 21.30 val., D. S. ir G. J. nuvykus į (duomenys neskelbtini) miestą, kur degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė nukentėjusiuosius ir juos tą pačią dieną atgabeno į (duomenys neskelbtini) rajoną bei apgyvendino prieš tai susitaręs su A. V., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur jie buvo laikomi turint tikslą juos išgabenti į (duomenys neskelbtini) ir parduoti bei ten juos išnaudoti nusikalstamų veikų darymui, kuomet 2013-03-25 d., 15.00 val., juos surado bei išlaisvino Panevėžio apskr. VPK ONTB pareigūnai, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 2 d.
Įtariamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2013 m. kovo 25 d. 15 val. 15 min. Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartimi tenkintas prokurorės pareiškimas dėl suėmimo ir A. J. paskirtas suėmimas vienam mėnesiui.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi A. J. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje A. J. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo bei padaryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo A. J. gynėjas advokatas Ž.Rutkauskas prašo panaikinti skundžiamą nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir įtariamąjį iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įtariamasis paaiškino, kad nusikaltimo, kuriuo yra įtariamas nepadarė, o ikiteisminio tyrimo byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų tokius jo parodymus.
Mano, kad suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu pratęstas nepagrįstai, nes A. J. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra registruotas darbo biržoje, nors ir nėra vedęs, tačiau gyvena faktinėje santuokoje, todėl vien gresiančios sankcijos griežtumu šio pagrindo buvimas negali būti įrodytas. Pažymi, kad teismo išvada, jog A. J. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimas yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Nors A. J. praeityje yra teistas, tačiau už visai kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo pašalpas, t.y. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, todėl aplinkybė, kad jis praeityje buvo teistas, nėra pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Apelianto teigimu, pasiekti BPK 119 str. numatytus kardomųjų priemonių tikslus gali ir švelnesnėmis, viena ar dviem, tarpusavyje suderintomis kardomosiomis priemonėmis.
Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skunde nurodoma, jog A. J. neigia padaręs jam inkriminuotą veiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai turi būti daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, jog šioje medžiagoje esantys duomenys – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slapto sekimo, krato protokolai, nukentėjusiųjų T. A., V. K., A. E. parodymai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad A. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu BPK 121 str. 2 d. numatytas imperatyvas kardomąją priemonę skirti ar jos terminą pratęsti tik esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, šiuo atveju nėra pažeistas.
Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo byloje yra nustatyti BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. nurodyti suėmimo skyrimo, o tuo pačiu, ir jo termino pratęsimo pagrindai – pagrįstas manymas, kad įtariamasis A. J. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
BPK 122 str. 1 d numatyto pagrindo buvimą teismas pagrįstai konstatavo atsižvelgęs į tai, kad A. J. įtariamas tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatyme numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo iki dvylikos metų bausmė. Įtariamasis anksčiau teistas 3 kartus, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad siekdamas išvengti gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taip manytina dar ir todėl, kad A. J. nedirba, nėra susituokęs, todėl nesaistomas tvirtais darbiniais ir socialiniais ryšiais, be to, nusikalstamos veikos pobūdis duoda pagrindą manyti, kad A. J. turi ryšių užsienyje, iki suėmimo Lietuvos Respublikoje negyveno. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgus į gresiančios bausmės griežtumą, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad būdamas laisvėje A. J. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vien tas faktas, kad įtariamasis gyvena su drauge ir Lietuvoje turi pastovią gyvenamąją vietą jokiu būdu besąlygiškai nerodo, kad jis nepasislėps ir taip netrukdys tyrimui. Tokiu būdu priešingai, nei teigiama skunde, paminėtų duomenų visetas patvirtina griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo pagrįstumą, aptariamu pagrindu.
Pratęsti suėmimo terminą tuo pagrindu, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, galima tik tada, kai jis jau yra įtariamas vieno ar kelių BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu bei surinkti duomenys leidžia prognozuoti, kad įtariamasis būdamas laisvėje toliau gali daryti paminėtoje teisės normoje įvardintus nusikaltimus. Sutiktina su gynėjo teiginiu, jog vien tik tas faktas, kad asmuo buvo anksčiau teistas, nėra besąlyginė aplinkybė pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą, tačiau tokie duomenys neabejotinai gali turėti įtakos sprendžiant apie tokio pagrindo buvimą. Nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas A. J., yra įtraukta į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą (labai sunkus nusikaltimas), savo pobūdžiu yra savanaudiška bei susijusi su piniginių lėšų gavimu. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, jog įtariamasis turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, be to, A. J. galimai nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą bei praeityje buvo ne kartą teistas, kas rodo, jog įtariamasis nėra linkęs laikytis įstatymų. Paminėtos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia teigti, kad BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Taikant kardomąją priemonę – suėmimą yra suvaržoma viena pagrindinių asmens teisių – teisė į laisvę, tačiau atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Šiuo atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įtariamajam A. J. kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti skundžiamą nutartį gynėjo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Įtariamojo A. J. gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.